Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Jono Gaidukevičiaus, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjui advokatams Giedrei Kazakevičienei ir Gintarui Platūkiui, skundą padavusiems asmenims: A. B., G. M., R. S. M., teismo posėdyje išnagrinėjo A. B., G. J., L. J., T. Ž., T. J., A. D., G. M., R. S. M. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmesti A. B., G. J., L. J., T. Ž., T. J., A. D., G. M., R. S. M. prašymai „Dėl teisės į sąžiningą proceso užtikrinimą" ir „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą" .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartimi buvo atmesti A. B., G. J., L. J., T. Ž., T. J., A. D., G. M., R. S. M. prašymai „Dėl teisės į sąžiningą proceso užtikrinimą" ir „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, motyvuojant tuo, kad yra prieštaravimai tarp advokato R. Mikulskio gintų kaltinamųjų T. J. ir G. M. gynybos pozicijų bei yra prieštaravimai tarp advokato Ž. M. gintų kaltinamųjų A. B., G. J. ir T. Ž.. Prašymą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą" teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad teismui neiškilo abejonės, kad taikytini byloje įstatymai ir teismo aktai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

A. B., G. J., L. J., T. Ž., T. J., A. D., G. M., R. S. M. skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį, kuriuo atmesti jų prašymai dėl teisės į sąžiningą procesą užtikrinimo ir dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Apylinkės teismas visiškai nevertino to, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kardinaliai pažeista jų teisė į gynybą, ko pasėkoje visas tolimesnis procesas prieš juos yra akivaizdžiai neteisėtas, o būtent, neteisėtai nušalinus gynėjus kurie tinkamai jiems teikė paslaugas vėliau jų realiai niekas negynė, netgi priešingai, veikė prieš jų interesus. Tariamai juos gynę advokatai E. P., A. Uščiauskas ir O. Radimonas su rašytiniu prašymu buvo kreipęsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kad šis juos nušalintų nuo teisinės pagalbos jiems

teikimo, nes tarp advokatų ir ginamųjų kilo nesuderinimai, tačiau teismas tokį advokatų prašymą atmetė. Šie advokatai dėl jų neatlikinėjo jokių veiksmų, po jų kilusio konflikto advokatai turėjo nustojo veikti jų vardu, už tai advokatai nevykdė savo pareigų, jie buvo apskundę atitinkamoms valstybės institucijoms, advokatai neteikė jiems jokių konsultacijų, patarimų, nesielgė sąžiningai. Be to, skunde nurodoma, jog visas ikiteisminis tyrimas buvo nesąžiningas, nes jį atliko šališki subjektai, o būtent, dalies pareigūnų artimi giminaičiai dirba Jurbarko rajono apylinkės teisme (tame tarpe ir teismo posėdžių sekretorių pareigose), tiek apklausiant įtariamuoju A. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek apklausiant nukentėjusiąją, tiek sprendžiant kitus klausimus šioje byloje teismo posėdžius protokolavo šališka teismo posėdžių sekretorė, todėl visų apklausų rezultatai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje, tiek negali būti teisėti sprendimai nušalinti juos gynusius gynėjus. Skunde nurodoma, jog teisėjo R. K. šališkumą ypatingai aiškiai įrodo tai, kad teisėjas vadovaudamasis tik tariamom prielaidom apie galimą jų interesų konfliktą nušalino prokurorą ir jam nepalankius gynėjus, o dėl kitų gynėjų, kurie iš tikrųjų negali dirbti šioje byloje priima teigiamą sprendimą, teisėjas R. K. nuo gynėjo pareiškimo privataus kaltinimo tvarka nusišalino, motyvuodamas, jog jis eidamas prokuroro pareigas vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnės prokurorinę priežiūrą, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas nenusišalino, nors turėjo, be to, teisėjas R. K. buvo priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį prieš kaltinamojo G. M. tėvą, o tai irgi kelia abejones dėl teismo šališkumo. Taip pat, skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą, o būtent, jų nuomone kyla abejonės dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kurias gali pašalinti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, o abejonės yra tikrai pagrįstos ir motyvuotos. Be to, skunde nurodoma, jog viso proceso metu, nors ir asmeniui jau yra sukakę aštuoniolika metų, tačiau jis turi visas nepilnamečių asmenų procesines garantijas nepriklausomai nuo to ar jie proceso metu sulaukė pilnametystės. O kaltinamieji G. J. ir G. M. nusikaltimo įvykdymo metu buvo nepilnamečiai. Be to, skunde nurodoma, jog teismo priimta nutartis neatitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, o būtent, nutartyje buvo klaidingai nurodyta, jog nutartis yra neskundžiamą, nors iš tikrųjų pagal BPK ji yra skundžiama, taipogi, priimant nutartį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo normos, o nutarties išvados prieštarauja imperatyvioms baudžiamojo įstatymo nuostatoms.

Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo prašymą „Dėl teisės į sąžiningą proceso užtikrinimą" ir padarė teisingą išvadą, kad kaltinamųjų pasirinkti advokatai negali jų ginti, nes jų interesai tarpusavyje prieštarauja.

Įstatymas numato, kad kaltinamasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją ( LR BPK 50 str. 2d.). Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad dviejų ar daugiau kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai būtų esminiai. Draudimas ginti kelis asmenis taikomas esant bet kokiems dviejų ar daugiau pasirinktų gynybos pozicijų neatitikimams. Šis draudimas ginti taikomas tik tuomet, jei nustatyti realūs, tam tikrame proceso etape jau egzistuojantys šių asmenų gynybos interesų prieštaravimai. Jei vienas gynėjas ar gina du ir daugiau įtariamųjų ( kaltinamųjų) ir bent vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kurio nors kito ginamojo gynybos interesams, laikoma, jog nė vienam šių ginamųjų neužtikrinta teisė į gynybą. Tokiais atvejais gynėjo dalyvavimas procese yra tolygus gynėjo nedalyvavimui ir tai būtų esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Ar vieno ginamojo gynybos interesai prieštarauja ar neprieštarauja kito ginamojo gynybos interesams, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, visų pirma sprendžia dalyvauti procese kviečiamas ar procese jau dalyvavęs gynėjas, pats kaltinamasis, tačiau šį klausimą galutinai išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu teikė teisinę pagalbą trims įtariamiesiems: T. Ž., G. J. ir A. B., kurių interesai tarpusavyje prieštaravo, tačiau nuo bylos nenusišalino. Advokatas Ramūnas Mikulskis ikiteisminio tyrimo metu gynė du įtariamuosius - G. M. ir T. J., kurių interesai tarpusavyje taip pat

prieštaravo, tačiau nuo bylos nenusišalino. Advokatas, negali dalyvauti procese kaip gynėjas, jei jis toje pačioje byloje teikia teisinę pagalbą dviems įtariamiesiems, kurių interesai tarpusavyje prieštarauja ( LR BPK 61 str.).

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad tarp advokato R. Mikulsko gintų kaltinamųjų T. J. ir G. M. gynybos pozicijų yra prieštaravimai. Įtariamojo apklausos metu T. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (t. 2, b. 1. 66,67), o vėliau apklaustas įtariamuoju jis atsisakė duoti parodymus (t.2, b. L. 77). G. M. du kartus apklaustas įtariamuoju atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad nepasitiki ikiteisminio tyrimo institucijomis (t. 2., b. 1. 111).

Tarp advokato Ž. M. gintų kaltinamųjų A. B., G. J. ir T. Ž. gynybos pozicijų taip pat yra prieštaravimai. A. B. sutiko su pareikštu įtarimu (t.l,b.l. 142), po to pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino savo parodymus ( t. 1, b. 1. 153-155),vėliau apklaustas įtariamuoju A. B. atsisakė duoti parodymus. G. J. nesutiko su pareikštu kaltinimu (t. 2, b. 1. 40,41), vėliau įtariamuoju apklausos metu atsisakė duoti parodymus. T. Ž. atsisakė duoti parodymus ( T. 2, b. 1. 130,131,t.2, b. 1. 138).

Iš to seka, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, kad tarp kaltinamųjų pozicijų yra prieštaravimai ir atsirastų gynybos interesų konfliktas, jei kaltinamuosius T. J. ir G. M. gintų advokatas R. Mikulskis, o A. B., G. J. ir T. Ž. gintų advokatas Ž. M.. Tai būtų esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Skundo motyvas, kad teisėjas R. K. buvo šališkas, yra nepagrįstas. Skunde nurodytas net tik nepasitikėjimas teisėju, bet ir posėdžio sekretorėmis. Nušalinimas teisėjui, posėdžio sekretorei pareiškiamas įstatymo nustatyta tvarka. Nutartys dėl pareikštų nušalinimų neskundžiamos ( LR BPK 318 str. 4d.). Atžymėtina, kad skundo motyvai nėra pakankamai aiškūs, nesuprantama ko siekiama. Baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti, teismas priverstas nagrinėti nepagrįstus prašymus.

Kolegijos nuomone, skundo motyvas, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymą „Dėl kreipimosi Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą" taip pat nepagrįstas ir teisingai atmestas. Byloje nėra duomenų, kad įstatymai ir teisės aktai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kolegijos nuomone, skundo autoriai, prašydami kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, neteisingai suvokia įstatymus bei teisės aktus ir tokiu būdu vilkina bylos nagrinėjimą.

Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Joj e išdėstyti motyvai atitinka bylos aplinkybes ir įstatymo reikalavimus.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 441 str., 442 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. B., G. J., L. J., T. Ž., T. J., A. D., G. M., R. S. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiamą.