Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjai T. Š. , A. T. , B. P. , M. Š. , L. L. , E. Č. ir E. V. kreipėsi į administracinį teismą prašydami priteisti po 50000 litų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jie yra abiturientai. Paaiškina, kad Švietimo ir mokslo ministerija 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2104 patvirtino 2006 metų įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius. Pagal juos be kitų egzaminų, 2006 m. gegužės 24 d. turėjo būti laikomas lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinis egzaminas, birželio 9 d. - fizikos, birželio 14 d. - muzikologijos (II dalis) valstybiniai brandos egzaminai. Pagal Ministerijos įsakymu patvirtintą grafiką 2006 m. gegužės 24 d. Nacionalinis egzaminų centras, kurį įsteigė Ministerija, vykdė lietuvių gimtosios kalbos valstybinį brandos egzaminą (testą). Pareiškėjai atliko egzaminų užduotis savarankiškai, nežinodami iš anksto užduočių. Tačiau Ministerijos 2006 m. gegužes 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1014 „Dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduoties galimo paviešinimo ištyrimo“ buvo pripažinta, kad egzamino užduotys buvo paviešintos iki egzamino pradžios, o Ministerijos 2006 m. gegužes 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1032 buvo nutarta lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino kandidatų darbų nevertinti. Ministerija 2006 m. gegužes 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1029 pakeitė valstybinių brandos egzaminų tvarkaraštį. Pareiškėjų teigimu, jie turėjo teisėtą lūkestį, kad Ministerija ir Nacionalinis egzaminų centras užtikrins, kad egzaminų užduotys nebus paviešintos iki egzaminų ir kad bus laikomasi Ministerijos patvirtinto egzaminų grafiko. Dėl to, kad Ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro tarnautojai neužtikrino egzamino medžiagos slaptumo, pareiškėjai patyrė didelių dvasinių ir emocinių išgyvenimų. Pareiškėjai nurodo, kad neteisėti valstybės institucijų veiksmais viešojo administravimo srityje padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu turėtų atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro. Ministerija netinkamai administravo brandos egzaminų organizavimą, sudarė prielaidas valstybės tarnautojams, prieinantiems prie informacijos apie egzaminų užduotis, pardavinėti šią informaciją. Ministerija nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 4 str. l d. 3 p., kuris nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu. Taip pat paaiškino, kad pagal Nacionalinio egzaminų centro nuostatų 11.6 p. Centras rengia egzaminų ir testų užduotis. Centras betarpiškai turėjo pareigą užtikrinti egzaminų medžiagos saugumą ir konfidencialumą, tačiau užduočių paslaptis iki egzamino pradžios užtikrinta nebuvo. Todėl Nacionaliniam egzaminų centrui taip pat kyla atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 str. Pareiškėjai nurodo, kad jų patirta žala yra egzaminų medžiagos paviešinimo iki egzamino pradžios pasekmė. Žala pareiškėjams padaryta valstybės institucijų veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, todėl taikant Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. l d. 3 p.). Atsakovas byloje - Lietuvos valstybė, kurią pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnio l dalį bei Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro neturtinę žalą, kuri buvo patirta dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei Nacionalinis egzaminų centras neužtikrino lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino slaptos medžiagos nepaviešinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas dėl Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. l d. 3 p). Tačiau Nacionalinis egzaminų centras, teismo nuomone, nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Jo statusą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. ISAK-548 patvirtinti Nacionalinio egzaminų centro nuostatai, kurių l punktas numato, kad Centras yra pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai teikianti švietimo įstaiga, organizuojanti ir vykdanti asmenų žinių bei gebėjimų testavimą ir egzaminavimą, analizuojanti, apibendrinanti ir naudojanti egzaminų, testų bei ugdymo rezultatus, tobulinanti asmenų žinių ir gebėjimų tyrimo būdus ir formas. Nuostatai nenumato Nacionalinio egzaminu centro įgaliojimų viešojo administravimo srityje, todėl ši įstaiga nelaikytina viešojo administravimo subjektu, o ginčas dėl Centro veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo nėra administracinės teisinės prigimties ir nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teismo nuomone, reikalavimas dėl Nacionalinio egzaminų centro, pareiškėjų teigimu, padarytos žalos atlyginimo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra pareiškę solidariai Švietimo ir mokslo ministerijai bei Nacionaliniam egzaminų centrui, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, pareiškėjų keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.