- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- Ik-1210-764/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02296-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovės atstovėms Ievai Galinauskaitei ir Daivai Juškėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos skyrius) 2011-06-29 sprendimą Nr. R-3897; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2011-08-09 sprendimą Nr. SS-2886 „Dėl G. P. specialiųjų poreikių“; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011-10-06 sprendimą Nr. S-542; 4) įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjai specialiuosius poreikius: specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį (I t., b. l. 54–58).
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 2011-06-22 kreipėsi į Tarnybos skyrių su prašymu skirti specialųjį nuolatinės slaugos ir specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Tarnybos skyrius 2011-06-29 priėmė sprendimą Nr. R-3897 nenustatyti specialiojo nuolatinės slaugos ir specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio bei palikti galioti specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį, galiojantį nuo 2010-08-12 iki 2012-08-11. Tarnyba 2011-08-09 sprendimu Nr. SS-2886 paliko galioti minėtą Tarnybos skyriaus sprendimą, o Komisijos 2011-10-06 sprendimu Nr. S-542 pareiškėjos skundas dėl minėtų sprendimų pakeitimo buvo atmestas.
Pareiškėjos teigimu, minėti sprendimai yra nepagrįsti, priimti formaliai vertinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintą Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašą (toliau – ir Kriterijų sąrašas) bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Paaiškino, kad 1977 m. ji pateko į avariją, kurios padarinius jaučia iki šiol – kankina abiejų kelio sąnarių skausmai, 2008 m. atliktos dvi dešinio kelio artroskopijos, 2009 m. diagnozuota III laipsnio gonartrozė, atlikta dešinio kelio endoprotezavimo operacija. Dėl operuoto kelio sąnario skausmų buvo apribotos judėjimo galimybės (sunku eiti, pasilenkti, atsistoti), todėl vaikšto tik pasiremdama ramentais. Skausmas yra nuolatinis ir progresuoja, dar labiau mažėja judesių amplitudė: mažėja kairės (atraminės) kojos funkcija bei jos atitraukimas. Dėl to negali atlikti įprastų kasdienių veiksmų (apsimauti kojines, lipti laiptais, išlipti iš vonios ir t.t.) ir tai labai apsunkina gyvenimą bei blogina jo kokybę, reikalinga aplinkinių žmonių pagalba.
Skunde pažymėjo, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą ir jeigu yra tenkinamas bent vienas Kriterijų sąrašo 2.1–2.20 papunkčiuose numatytas reikalavimas. Kriterijų sąrašo 2.13 papunktyje nustatyti reikalavimai: labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos – hemiplegijos, paraplegijos, ryškios paraparezės, hemiparezės – sergant nervų, raumenų, kaulų, sąnarių ir jungiamojo audimo ligomis, kai Barthelio indeksas 25–40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt). Pareiškėja nurodo, kad gali judėti tik pasiramsčiuodama alkūniniais ramentais. 2011 m. liepos mėnesį tyrimo metu nustatyta, kad yra ryškus skausmingumas dešinio kelio sąnario lateralinėje pusėje bei patelofemoralinio sąnario srityje, stebima ryški dešinės šlaunies hipotrofija, yra kolateralinių raiščių laisvumas sulenktoje ir ištiestoje kelio sąnario padėtyse. Be to, 2011-06-22 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos reabilitologo konsultacijos metu Barthelio indeksas pareiškėjai įvertintas 40 balų (tai pažymėta Komisijos sprendime). Atsižvelgiant į Kriterijų sąrašo 2 p. įtvirtintus reikalavimus, jai nustatytinas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų, kai labai ryškiai sutrikusi judėjimo funkcija, esant atitinkamoms organizmo būklėms, įvardytoms Kriterijų sąrašo 3.1–3.11 papunkčiuose. Kriterijų sąrašo 3.7 papunktyje nustatyti reikalavimai: operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina klubo ar kelio sąnario ankilozė (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad minėtos ligos sąlygoja didelius gyvenimo nepatogumus, todėl jai yra gyvybiškai reikalingas specialusis lengvasis automobilis, kurio pagalba turėtų galimybę bent šiek tiek palengvinti neįgalaus gyvenimo sąlygas. Įvairios dešinio kelio operacijos yra atliekamos jau daugelį metų, tačiau sveikatos būklė nuo jų nepagerėja tiek, kad galėtų be techninių priemonių ar kitų asmenų pagalbos vaikščioti bei normaliai gyventi. Todėl mano, kad jos sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 3.7 papunktyje apibrėžto termino „neišgydoma ankilozė“ prasmę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 85–92). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 p., asmeniui gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, pagal Kriterijų sąrašo 1 p. išvardintus pagrindinius kriterijus; 2) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal specialiųjų poreikių Kriterijų sąrašo 2 p. pagrindinius kriterijus; 3) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis – nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal Kriterijų sąrašo 3 p. išvardintus pagrindinius kriterijus; 4) specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis – nustatomas asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal Kriterijų sąrašo 4 p. išvardintus pagrindinius kriterijus.
Skundžiamame Tarnybos 2011-08-09 sprendime Nr. SS-2886 motyvuotai išdėstyta, kad pareiškėjai kiti specialieji poreikiai nenustatyti, nes turimi duomenys apie jos sveikatos būklę neatitinka Kriterijų sąrašo punktuose išdėstytų reikalavimų. Pareiškėjai specialusis nuolatinės slaugos poreikis nenustatytas, kadangi asmens sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 1.1–1.10 papunkčių reikalavimų. Specialusis nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis nenustatytas, kadangi neatitinka Kriterijų sąrašo 2.1–2.20 papunkčių reikalavimų. Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatytas, nes pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 3.1–3.11 papunkčių reikalavimų. Tačiau pareiškėjai nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis pagal Kriterijų sąrašo 4.9 papunkčio dispoziciją, kuri taikoma, kai yra diagnozuojama kelio sąnario ankilozė arba labai ryški (sulenkimas mažiau kaip 100 laipsnių, ištiesimas ne mažiau kaip 15 laipsnių) kontraktūra. Šiuo atveju, 2010-07-26 – 2010-08-12 epikrizėje buvo nurodytas dešinio kelio lenkimas 45 – + 70°, dešinio kelio tiesimas 10°.
Pažymėjo, kad savarankiškumo įvertinimo Barthelio indeksu metodika buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-04-29 įsakymu Nr. 196/40. Barthelio indeksas – tai žmogaus galimybių matas, vertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei apsitarnauti. Naudojant Barthelio indeksą, atliekamas kiekybinis biosocialinių funkcijų įvertinimas. Barthelio indeksas sudarytas iš 10 veiksnių, kurie įvertina asmens kasdienį funkcionavimą, o ypatingai, kasdienines veiklas ir sugebėjimą judėti, t. y. maitinimąsi, persikėlimą nuo vežimėlio į lovą ir atgal, asmens higieną, sugebėjimą nueiti į tualetą ir iš jo, maudymąsi, vaikščiojimą lygiais paviršiais, lipimą/leidimąsi laiptais, rengimąsi, tuštinimosi bei šlapinimosi kontrolę. Kiekviena veikla įvertinama atskirai priklausomai nuo to, kiek asmeniui reikalinga pagalba. Visų veiklų balai sumuojami. Kuo didesnis balų skaičius tuo asmuo savarankiškesnis. Savarankiškumas reiškia, kad asmeniui nereikia kitų asmenų dalyvavimo jokioje veiklos dalyje. Punktai suskirstyti pagal svarbumą, balai yra 0, 5, 10, 15. Aukščiausias balas rodo didžiausią savarankiškumą. Didžiausias galimas balų skaičius – 100. Pagal balų rezultatus nustatomos šios priklausomumo kategorijos: 0–20 balų – visiškai priklausomas, 21–61 – beveik visiškai priklausomas; 62–90 – vidutiniškai priklausomas; 91–99 šiek tiek priklausomas; 100 – savarankiškas. Kartu su 2011-06-22 siuntimu Nr. 1/39 į Tarnybą pateiktas 2011-06-22 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos reabilitologo konsultacijos metu suskaičiuotas Barthelio indeksas, įvertintas 40 balų, buvo abejotinas, todėl Tarnybos skyriaus specialistai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, siekdami įvertinti asmens specialiuosius poreikius, atliko asmens apžiūrą ir apžiūros ir pokalbio metu gautais duomenimis įvertino asmens savarankiškumą Barthelio indeksu – 60 balų. Tarnybos specialistai įvertinę byloje pateiktą dokumentaciją, vertindami asmens specialiuosius poreikius, vadovavosi Tarnybos skyriaus užpildyta Barthelio indekso lentele. Tvarkos aprašo 13.2. papunktis įgalioja Tarnybą atlikti asmens apžiūrą, spręsti dėl jos vietos ir laiko, bei apie tai informuoti asmenį. Asmens apžiūra atliekama vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2010-09-21 įsakymu patvirtintu Asmenų apžiūros tvarkos aprašu, kuris įtvirtina, kad apžiūros tikslas yra objektyviai įvertinti, ar asmens sveikatos būklė, gebėjimas apsitarnauti, funkciniai ir fiziniai gebėjimai atitinka gydymo įstaigos pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Asmenų apžiūros tvarkos aprašas reglamentuoja, kad pastebėjus (ir/ar įtarus) neatitikimus asmens savarankiškumo vertinime, gautame iš gydymo įstaigos, Tarnybos darbuotojai užpildo Barthelio indekso lentelę. 2011-06-22 VŠĮ Kauno Dainavos poliklinikos reabilitologas judėjimą nuo invalido vežimėlio į lovą ir atgal – persikėlimą nuo lovos ant kėdės įvertino 5 balais, o Tarnybos skyriaus specialistai, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėja naudojasi alkūniniais ramentais, pati nueina su ramentais daugiau kaip 50 m., padarė išvadą, kad pareiškėja gali pati atsisėsti, išlipti iš lovos, todėl asmens persikėlimą vertino 15 balų. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos reabilitologas pareiškėjos valgymą įvertino 5 balais. Atsakovės teigimu, reabilitologo įvertinimas nėra teisingas, kadangi pareiškėja neturi funkcijos sutrikimų, kurie trukdytų jai pavalgyti nuo padėklo/stalo, jai nereikia pagalbinių prietaisų smulkinant maistą, pasinaudojant druska ar pipirais. Pareiškėjos gebėjimas savarankiškai tuštintis VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos reabilitologo įvertintas 0 balų. Pagal šį punktą 0 balų vertinama tik tuo atveju, kai asmuo visiškai nekontroliuoja žarnyno funkcijos. Šiuo atveju, nėra duomenų apie tai, kad asmuo visiškai nekontroliuotų žarnyno ar šlapimo veiklos funkcijų. Be to, savarankiškumo įvertinimo Barthelio indeksu metodikoje yra reglamentuota, kad 0 yra vertinimas visiškas bejėgiškumas. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad Tarnybos specialistai pareiškėjos savarankiškumą Barthelio indeksu pagrįstai perskaičiavo ir įvertino 60 balų.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad, pagal Kriterijų sąrašo 1 p., specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, pagal pagrindinius kriterijus. Pareiškėjai specialusis nuolatinės slaugos poreikis nenustatytas, kadangi tam, kad šis poreikis būtų nustatytas, asmeniui turi būti nustatytos konkrečios diagnozės ir funkcijos sutrikimai atitinkantys aukščiau nurodytų Kriterijų sąrašo 1.1.–1.10. papunkčių dispozicijas. Pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9. papunkčio dispozicijos, kuri taikoma, kai diagnozuojama tetraplegija ir kiti ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai Barthelio indeksas iki 20 balų. Šiuo atveju, pareiškėjos savarankiškumas Barthelio indeksu įvertintas 60 balų. Nėra diagnozuota ryškių judėjimo (motorikos) funkcijų sutrikimų, kadangi asmens raumenų jėga, remiantis bylos duomenimis yra 4 balai. Tai, kad pareiškėjai nėra ryškaus judėjimo funkcijos sutrikimo patvirtina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos pateikta konsiliumo išvada, kurioje nurodyta, kad dešinės šlaunies judesių amplitudė gera, fleksija 100, ryškesnių nuokrypių nuo normos nenustatyta. Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal Kriterijų sąrašo 2.1–2.20 papunkčių kriterijus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos funkcijų sutrikimai, neatitinka Kriterijų sąrašo 2.13 papunkčio, kurio dispozicija taikoma, kai yra diagnozuojamos labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos – hemiplegijos, paraplegijos, ryškios paraparezės, hemiparezės – sergant nervų, raumenų, kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis, kai Barthelio indeksas 25–40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.). Pareiškėjos savarankiškumas Barthelio indeksu įvertintas 60 balų. Pareiškėjai nėra diagnozuota labai sutrikusių galūnių judėjimo funkcijos sutrikimų, kadangi asmens raumenų jėga, remiantis bylos duomenimis yra 4 balai. Tai, kad asmeniui nėra diagnozuotų labai sutrikusių galūnių judėjimo funkcijų patvirtina konsiliumo išvada, kurioje nurodyta, kad dešinės šlaunies judesių amplitudė gera, fleksija 100, ryškesnių nuokrypių nuo normos nenustatyta. Stuburo kanalo stenozės nenustatyta. Taip pat pareiškėjos sveikatos funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų sąrašo 2.12 papunkčio dispozicijos, kuri taikoma dėl operaciniu būdu neišgydomos arba negydytinos abiejų klubo sąnarių ankilozės, kurios pacientui neleidžia apsitarnauti (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu). Tačiau pareiškėja šiame punkte nustatytų kriterijų neatitinka. Raumenų jėga yra vertinama pagal R. Loveli raumenų f-jos vertinimo sistemą. Raumens susitraukimo jėga vertinama balais pagal šią sistemą nuo 0 iki 5.
Dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio pažymėjo, kad toks poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal Kriterijų sąrašo 3.1–3.11 papunkčių kriterijus. Pareiškėjai minėtas poreikis nenustatytas, kadangi jos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 3.7 papunkčio dispozicijos, kuri taikoma, kai asmeniui diagnozuojama operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina klubo ar kelio sąnario ankilozė (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu). Tai, kad pareiškėjos keliai operuotini, patvirtina visa byloje esanti medicininė dokumentacija ir pareiškėjos pateikta išvada.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Kauno Dainavos poliklinika 2011-06-22 išrašė siuntimą Nr. 1/39 G. P. vykti į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo (I t., b. l. 141–143). Siuntime aprašyta pareiškėjos sveikatos būklė ir pateiktos gydytojų specialistų konsultacijos išvados: 2011-06-03 abiejų kelių rentgenogramos Nr. 204 išvada: dešinio kelio sąnarys endoprotezuotas, padėtis stabili, k. kelio sąnario beprasidedanti artrozė; 2011-06-15 šeimos gydytojo konsultacijos išvada: „Dešinysis kelias 5 cm storesnis, kairė koja 1,5 cm trumpesnė. Judesiai deš. kelio sąnario flex./ext. 90/0/0°, išoriniame dešinio kelio paviršiuje, minkštųjų audinių srityje kelio sąnario pokrypis į išorę. Kairio kelio flex./ext. 130/0/0°, klubų flex./ext. 100/0/0°, rotacija 15/20°, abdukcija 35°. Išlyginta stuburo L4 lordozė, skausmingumas palpuojant, L3 paravertebraliai“; 2011-06-17 bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos išvada: „skundžiasi, kad labai skauda dešinio kelio sąnarį, negali vaikščioti, su 2 lazdelėm pasisiūbuodama vos eina, labai skauda stuburo juosmeninėje dalyje, tirpsta kairė koja, plinta skausmas į kairę koją, skauda ir svaigsta galva, pykina, skauda skrandį, nepastovūs viduriai.“; nurodyta objektyvi pareiškėjos būklė: „<...> cor veikla ritmiška, P - 80 k/min., AKS - 120/80 mmHg, dešinio kelio sąnarys deformuotas, sutinęs.“ (I t., b. l. 10, 93–95).
G. P. Tarnybai 2011-06-22 pateikė prašymą dėl specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio ir specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo (I t., b. l. 145).
Tarnybos skyriaus 2011-06-29 sprendimu Nr. R-3897 G. P. prašymas dėl specialiojo nuolatinės slaugos ir specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo atmestas ir paliktas galioti nuo 2010-08-12 iki 2012-08-11 nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (I t., b. l. 70). Tarnybos skyrius specialiųjų poreikių vertinimą atliko dėl siuntime nurodytų ligų pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus kodus: Z96.6 ortopediniai sąnarių implantai (deš. kelio sąn. 2010-09, kontraktūra IIIo); M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija; M17.1 kita pirminė gonartrozė (kair. IF Io I-II st.); M16.0 pirminė koksartrozė, abipusė (IF I-IIo, I-II st.); M24.5 sąnario kontraktūra.
Tarnybos skyrius 2011-06-29 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-3531 pažymėjo, kad specialusis poreikis priežiūrai nenustatytas, nes Barthel indeksas 60 balų; specialusis poreikis automobiliui nenustatytas, nes būklė neatitinka kriterijų (planuojamas operacinis gydymas) (I t., b. l. 106–107).
Tarnyba, išnagrinėjusi G. P. skundą dėl Tarnybos skyriaus 2011-06-29 sprendimo, 2011-08-09 sprendimu Nr. SS-2886 skundą atmetė (I t., b. l. 5–7).
Komisijos 2011-10-06 sprendimu Nr. S-542 pareiškėjos skundas atmestas ir Tarnybos 2011-08-09 sprendimas Nr. SS-2886 paliktas nepakeistas (I t. b. l. 9–15).
Byloje spręstinas ginčas dėl G. P. skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos skyriaus 2011-06-29 sprendimą, Tarnybos 2011-08-09 sprendimą, Komisijos 2011-10-06 sprendimą bei įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjai specialiuosius poreikius – specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį – pagrįstumo ir teisėtumo.
Sprendžiant ginčą taikytinos ir aiškintinos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-01-04 įsakymu Nr. A1-2 patvirtintų Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (toliau – ir Kriterijų sąrašas) bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija, o 23 str. 12 d. nurodoma, jog Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. Komisijos darbo tvarka ir sprendimų priėmimo procedūros yra reglamentuojamos Nuostatuose.
Taigi, sprendžiant G. P. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Komisijos 2011-10-06 sprendimo, kuriuo yra užbaigta ikiteisminė kilusio ginčo nagrinėjimo procedūra, atitiktį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 12 d. nustatytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Tai pat būtina nustatyti, ar Komisija nepažeidė Nuostatuose įtvirtintų sprendimo priėmimo procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pagal Tvarkos aprašo 6 p., asmeniui gali būti nustatyti tokie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.
Iš G. P. skunde teismui nurodytų motyvų bei argumentų matyti, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiai, o savo reikalavimų pagrįstumą sieja su galimybe jos atžvilgiu taikyti Kriterijų sąrašo 2.13 ir 3.7 papunkčių nuostatas.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad Tarnybos skyrius ir Tarnyba, vertindami pareiškėjos sveikatos būklę, analizavo jiems pateiktus medicininius dokumentus (I.t., b. l. 93–95). Komisija vertino tik tuos medicininius dokumentus, kurie buvo pateikti vertinimui Tarnybai.
Pagal Tvarkos aprašo 18, 20, 24 p., specialiuosius poreikius nustato Tarnybos skyrius, kurio sprendimas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui. Asmuo, nesutikdamas su Tarnybos direktoriaus sprendimu, šį sprendimą gali skųsti Komisijai. Taigi, ginčams, kilusiems dėl specialiųjų poreikių nustatymo, yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka.
Komisijos darbo veikla, uždaviniai ir funkcijos, teisės, priimamų sprendimų rūšys yra reglamentuojami Nuostatuose. Nuostatų 2 p. nustatyta, kad Komisijos paskirtis – nagrinėti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Pagal Nuostatų 7.1 papunktį, Komisija, nagrinėdama skundą (prašymą), įvertina kartu su skundu (prašymu) pateiktus dokumentus bei kitus skundui (prašymui) nagrinėti būtinus dokumentus, esant reikalui, papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: skundą (prašymą) atmesti, Tarnybos sprendimą palikti nepakeistą; skundą (prašymą) patenkinti ir įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą. Taigi, ikiteisminis kilusio ginčo nagrinėjimas baigiamas Komisijai priėmus sprendimą, kurį privalo įvykdyti Tarnyba arba kuris gali būti skundžiamas teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d.).
Nuostatų 8 p., be kita ko, nustatyta, kad Komisija, vykdydama jai pavestus uždavinius bei atlikdama priskirtas funkcijas, turi teisę: gauti informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, ir papildomus dokumentus iš Tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įstaigų, teikiančių profesinės neįgaliųjų reabilitacijos paslaugas, Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų organizacijų; kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo; pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu.
Nuostatų 7.1 papunkčio ir 8 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad Komisija, atlikdama asmens sveikatos būklės vertinimą ir spręsdama klausimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, privalo vertinti ne tik Tarnybos skyriui ir Tarnybai pateiktus ir šių institucijų įvertintus dokumentus, tačiau ir kitus medicininius dokumentus, kurie buvo Komisijos išreikalauti iš atitinkamų institucijų (gydymo įstaigų) ar jai pateikti jau po Tarnybos sprendimo priėmimo. Be to, kilus abejonių dėl Tarnybos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, Komisija privalo veikti aktyviai, t. y. kreiptis į kitas institucijas ir sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu.
Iš skundžiamo Komisijos 2011-10-06 sprendimo Nr. S-542 matyti, kad buvo analizuotas Tarnybos 2011-08-09 sprendimas Nr. SS-2886 bei vertinta, ar G. P. sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 1.9 papunktyje, 2.12 papunktyje, 2.13 papunktyje, 3.7 papunktyje ir 4.9 papunktyje nustatytus kriterijus. Tačiau Komisijos sprendime taip pat pažymėta, kad G. P. papildomai pateikti medicininiai dokumentai, kurie nebuvo pateikti Tarnybai, nevertinami (I t., b. l. 14).
Pagal Kriterijų sąrašo 2.12 papunktį, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytinas tuo atveju, kai universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu asmeniui konstatuojamos operaciniu būdu neišgydomos arba negydytinos abiejų klubo sąnarių ankilozės, kurios pacientui neleidžia apsitarnauti. Vadovaujantis Kriterijų sąrašo 3.7 papunkčiu, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis asmeniui nustatytinas tuo atveju, kai universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu konstatuojama klubo ar kelio sąnario ankilozė, kuri operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina.
Taigi, Kriterijų sąrašo 2.12 ir 3.7 papunkčiuose specialiųjų poreikių asmeniui nustatymas siejamas su universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad G. P. sveikatos būklė po skundžiamo Tarnybos 2011-08-09 sprendimo priėmimo buvo vertinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos konsiliumo (ligonė buvo stacionarizuota nuo 2011-08-01 iki 2011-08-10), kuris pateikė išvadas apie pareiškėjos ligų tolesnio gydymo galimą eigą (I t., b. l. 32, 73). Minėtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos konsiliumo sprendimas buvo pateiktas Komisijai.
Iš Komisijos 2011-10-06 sprendimo Nr. S-542 matyti, kad vertinat pareiškėjos sveikatos būklę buvo apsiribota Tarnybos pateiktų dokumentų vertinimu, tačiau atsisakyta vertinti medicininius dokumentus, kurie nebuvo pateikti Tarnybos atlikto vertinimo metu. Kita vertus, kaip pagrindinis motyvas, sprendžiant, ar G. P. atitinka Kriterijų 2.12 ir 3.7 papunkčių reikalavimus, nurodoma ta aplinkybė, kad nėra pateiktas universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimas. Komisija savo sprendime taip pat pažymėjo, kad, pagal Tvarkos aprašo 27.2 papunktį, atsiradus naujų duomenų apie sveikatos būklę, asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo specialiems poreikiams nustatyti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Komisija, atsisakydama vertinti medicininius dokumentus (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos konsiliumo išvadas ar kt.), kurie nebuvo pateikti vertinti Tarnybai, pažeidė Nuostatų 7.1 papunktį, 8 punktą, įpareigojančius prieš priimant sprendimą (esant reikalui) įvertinti papildomai pateiktas ekspertų išvadas bei kitus asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus dokumentus. Be to, pažymėtina, kad G. P. nepalankus Komisijos sprendimas iš dalies yra grindžiamas ta aplinkybe, kad universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumas nėra priėmęs sprendimo dėl pareiškėjos sveikatos būklės ir tolesnio gydymo.
Pagal Tvarkos aprašo 27.2 papunktį, specialieji poreikiai vertinami pakartotinai pasikeitus asmens sveikatos būklei. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad G. P. pateikti dokumentai yra susiję su jos sveikatos būklės pasikeitimu, todėl Komisijos atsisakymas vertinti jai pateiktus medicininius dokumentus negali būti grindžiamas Tvarkos aprašo 27.2 papunkčio nuostatomis.
Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad Komisijos 2011-10-06 sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 12 d. ir yra naikintinas, o Komisija įpareigotina pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą bei įvertinti visus jai pateiktus medicininius dokumentus. Pažymėtina ir tai, jog Komisijai kylant abejonių dėl pateiktų dokumentų vertinimo, privalu pasinaudoti Nuostatų 8 p. suteiktomis teisėmis ir pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu.
Skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Tarnybos skyriaus 2011-06-29 sprendimą ir Tarnybos 2011-08-09 sprendimą, yra tiesiogiai susiję su Komisijos 2011-10-06 sprendimo, kuriuo, kaip minėta, yra baigiama įstatymu nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, pagrįstumu ir teisėtumu. Teismui konstatavus, kad Komisijos 2011-10-06 sprendimas yra naikintinas, o Komisija įpareigotina įvertinti visus pareiškėjos pateiktus medicininius dokumentus ir priimti naują sprendimą, darytina išvada, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra nėra baigta, todėl teismas negali vertinti Tarnybos skyriaus 2011-06-29 sprendimo ir Tarnybos 2011-08-09 sprendimo, taip pat ir skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjai specialiuosius poreikius, pagrįstumo bei teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos G. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-10-06 sprendimą Nr. S-542.
Įpareigoti Ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakartotinai išnagrinėti G. P. skundą ir priimti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 12 d. nuostatas atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.