- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2-357/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis (pran.), Marytė Mitkuvienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro
- Atsakovas
- V. O.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-731-260/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elkara“ administratoriaus ieškinį atsakovui V. O. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys byloje valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I. , uždaroji akcinė bendrovė „Voluktė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Elkara“ administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo 2008 m. vasario 13 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-3059, sudarytą tarp ieškovo UAB „Elkara“ ir atsakovo V. O. , pagal kurią UAB „Elkara“ už 310 000 Lt pardavė V. O. gamybinį pastatą ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą V. O. grąžinti ieškovui pagal ginčijamą sandorį įsigytą nekilnojamąjį turtą – gamybinį pastatą ir sandėlį, o ieškovą gražinti atsakovui V. O. pagal ginčijamą sandorį gautus 310 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB „Voluktė“. Teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė UAB „Voluktė“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nepriėmė UAB „Voluktė“ ieškinio atsakovams V. O. ir G. R. bei atmetė prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi (skundžiama nutartis) patvirtino ieškovo BUAB „Elkara“ ir atsakovo V. O. sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.
2008 m. balandžio 3 d. nutartyje rašoma, kad teismas atmeta trečiųjų asmenų atstovų teismo posėdyje nurodytus argumentus dėl negalimumo tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nes nei vienas jų nenurodė, jog prašoma sudaryti taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Teismui nutarus patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Voluktė“ prašymas prijungti prie bylos tolesniam jos nagrinėjimui reikalingus rašytinius įrodymus netenkintinas, nes tokie įrodymai nebereikalingi.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Voluktė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2008 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio metu UAB „Voluktė“ teikė savarankišką ieškinį, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. UAB „Voluktė“ ieškiniu buvo ginčijama UAB „Elkara“ ir G. R. 2006 m. lapkričio 13 d. pasirašyta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, dėl kurios tariamo neįvykdymo atsirado vienintelis UAB „Elkara“ kreditorius G. R. , vėliau kreditoriaus sprendimu pradėta neteisminė UAB „Elkara“ bankroto procedūra ir teismui paduotas bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškinys šioje byloje. Preliminarioji sutartis pasirašyta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir UAB „Voluktė“ interesus. Iš UAB „Voluktė“ teikto ieškinio pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad priėmus ieškinį ir jį patenkinus, t. y. panaikinus preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kiti šalių susitarimai, bankroto bylos iškėlimas ne teismo tvarka laikytini niekiniais. UAB „Voluktė“ ieškinio patenkinimas būtų pagrindu atmesti ieškovo BUAB „Elkara“ administratoriaus ieškinį. Ne bylos šalys, o UAB „Voluktė“ turi teisę į ginčijamą teisę ar daiktą, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių. Teismas pažeidė pareigą patikrinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei UAB „Voluktė“ teisėms ir interesams. Teismui buvo pateiktas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 2-836-1/2007, kuriuo šalių ginčijamame sandoryje pirkėjo teisės perkeltos trečiajam asmeniui UAB „Voluktė“. Kadangi šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-731-260/2008 iki apeliacine tvarka bus išnagrinėta byla Nr. 2-836-1/2007. Kitos bylos sprendimas turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Palikus galioti teismo sprendimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo UAB „Voluktė“, nagrinėjamoje byloje negalimas taikus susitarimas su V. O. , nes jis nėra sandorio šalis ir neturi teisės pasirašyti taikos sutarties. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Iš taikos sutarties, kurią patvirtino teismas, matyti, kad tai faktiškai yra ieškinio pripažinimas, o ne taikos sutartis pagal šalių sutartas sąlygas. Sandorio pripažinimo negaliojančiu byloje tokia taikos sutartis negalima. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto. Konstatavus, kad bankrotas nusikalstamas, laikytina, jog ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Voluktė“ atskirąjį skundą BUAB „Elkara“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma:
Trečiasis asmuo skunde remiasi argumentais ir aplinkybėmis, dėl kurių teismas pasisakė priimdamas 2008 m. balandžio 2 d. nutartį atsisakyti priimti trečiojo asmens ieškinį, kaip nesusijusį su ieškovo BUAB „Elkara“ pareikštu ieškiniu, taip pat atsisakyti sustabdyti civilinę bylą. Skundžiama 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį ir nutraukė bylą, todėl apelianto ginčijamos aplinkybės nesudaro atskirojo skundo pagrindo. Teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Voluktė“ ieškinį, nes šios bylos ginčo dalykas yra 2007 m. kovo 26 d. UAB „Elkara“ ir V. O. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Trečiasis asmuo UAB „Voluktė“ turi įrodyti, kad patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau jis to nepadarė, neįvardijo, kokį visuomenės interesą ir kokiu būdu pažeidžia taikos sutartis. Teismas privalo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį tik nustatęs, jog ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui. Aplinkybė, kad kitoje byloje priimtu sprendimu pirkėjo teisės perkeltos UAB „Voluktė“, nėra pagrindas netvirtinti taikos sutarties, nes tas sprendimas nėra įsiteisėjęs ir neįgyja prejudicinės reikšmės čia nagrinėjamai bylai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 2-836-1/2007 nebeliks ginčo objekto, o įsiteisėjusi nutartis sukels pasekmes kitos bylos šalims, o ne atvirkščiai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Tokios sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.). CPK yra nustatyta ne tik šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, bet ir teismo pareiga išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesines pasekmes – taikos sutarties sąlygų privalomumą, ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumą. Be to, teismas privalo patikrinti, ar šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Sistemiškai aiškinant CPK normas, reguliuojančias šalių teisę baigti bylą taikos sutarties sudarymu, darytina išvada, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.
Ieškovo BUAB „Elkara“ administratorius 2008 m. vasario 13 d. ieškiniu, vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-3059, sudarytą tarp ieškovo UAB „Elkara“ ir atsakovo V. O. , pagal kurią UAB „Elkara“ už 310 000 Lt pardavė V. O. gamybinį pastatą ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą V. O. grąžinti ieškovui pagal ginčijamą sandorį įsigytą nekilnojamąjį turtą, o ieškovą gražinti atsakovui V. O. pagal ginčijamą sandorį gautus 310 000 Lt (b. l. 2-8). Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007 patenkino ieškovo UAB „Voluktė“ (čia nagrinėjamoje byloje UAB „Voluktė“ yra trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų) ieškinį – pagal tarp UAB „Elkara“ (pardavėjo) ir V. O. (pirkėjo) 2007 m. kovo 26 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjo teises perkėlė UAB „Voluktė“, taip pat įpareigojo UAB „Voluktė“ sumokėti pardavėjui UAB „Elkara“ 310 000 Lt už gamybinį pastatą ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), o UAB „Elkara“ grąžinti V. O. 310 000 Lt. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (b. l. 44-47). Čia nagrinėjamoje byloje teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudariusių šalių ieškovo BUAB „Elkara“ ir atsakovo V. O. taikos sutartį, kuria baigtas jų ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties, ir bylą nutraukė (b. l. 67-70).
Apeliacijos dalykas yra teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria patvirtinta ieškovo BUAB „Elkara“ ir atsakovo V. O. sudaryta taikos sutartis bei nutraukta civilinė byla (b. l. 67-70), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas (CPK 301, 320 str.), todėl analizuoti apelianto argumentus, nesusijusius su skundžiama nutartimi, nėra teisinio pagrindo. Teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi (b. l. 64-65) atsisakė UAB „Voluktė“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir priimti jos ieškinį. Ši teismo nutartis nėra apeliacijos dalykas, todėl apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Voluktė“ ieškinį, nenagrinėti ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto teigimu, jog teismas pažeidė pareigą patikrinti, ar šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Be kita ko, teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog trečiųjų asmenų atstovai nenurodė, kad prašoma tvirtinti taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (b. l. 67-70).
Vertinant teismo nutartį dėl trečiojo asmens ginčijamos taikos sutarties patvirtinimo, taip pat tikrinant, ar ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso, svarbu nustatyti, kurioje byloje (ar čia išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, ar kitoje išnagrinėtoje byloje, kurioje priimtas neįsiteisėjęs teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas perkelti toje pačioje sutartyje daiktų pirkėjo teises UAB „Voluktė“) nustatytinos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę vienos kitų atžvilgiu, kurios iš jų lemia vienos kitų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytose bylose pareikštų materialinių teisinių reikalavimų turinys lemia tai, kad šioje byloje pareikštų reikalavimų išsprendimas turi esminę ir tiesioginę reikšmę ginčo teisiniam rezultatui kitoje byloje. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Elkara“ ir atsakovo V. O. , pagal kurią UAB „Elkara“ už 310 000 Lt pardavė V. O. gamybinį pastatą ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą V. O. grąžinti ieškovui pagal ginčijamą sandorį įsigytą nekilnojamąjį turtą – gamybinį pastatą ir sandėlį, o ieškovą gražinti atsakovui V. O. pagal ginčijamą sandorį gautus 310 000 Lt. Taigi ieškiniu, pareikštu šioje byloje, buvo siekiama patį sandorį ir jo sukeltas teisines pasekmes (teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą sandorio šalims) pripažinti negaliojančiais, įrodinėjant, kad sandoris pažeidė pardavėjo kreditorių teises, prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams (CK 6.66 str.). Skundžiama nutartimi teismas patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurios sąlygas ginčijamo sandorio šalys iš esmės pripažino sandorio ydingumą nuo pat jo sudarymo momento ir susitarė, kad sandorio objektas turi būti grąžintas pardavėjui (BUAB „Elkara“). Taikos sutartį pasirašę sandorio šalys susitarė atkurti pradinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo ir taip baigti dėl jo kilusį teisinį ginčą (b. l. 67-70). Teismui patvirtinus taikos sutartį, pagal kurios sąlygas tarp UAB „Elkara“ ir V. O. 2007 m. kovo 26 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma negaliojančia ab initio, nelieka paties sandorio, kurio šalimi siekia tapti trečiasis asmuo UAB „Voluktė“, kitoje byloje reikalaudamas jam perkelti sandorio šalies teises ir pareigas. Prejudicinę reikšmę gali turėti tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės (CPK 182 str. 2 p.). Kadangi teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriuo pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2007 m. kovo 26 d. tarp UAB „Elkara“ ir V. O. , pirkėjo teisės perkeltos UAB „Voluktė“ (b. l. 44-47), nebuvo įsiteisėjęs nagrinėjant bylą pagal ieškovo BUAB „Elkara“ ieškinį atsakovui V. O. , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo galima tvirtinti ginčijamo sandorio šalių taikaus susitarimo.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog įvertinus aptariamų teisinių ginčų pobūdį, ši byla, kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir joje nustatyti juridiškai reikšmingi faktai laikytini turinčiais prejudicinę įtaką kitos bylos reikalavimų išsprendimui, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ši byla turėjo būti sustabdyta iki tol, kol apeliacine tvarka bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl 2007 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimo perkelti sutarties šalies teises ir pareigas trečiajam asmeniui UAB „Voluktė“.
Įstatymai nedraudžia sudaryti taikos sutarčių bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CPK 2 str., 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Be to, pačios bylos šalys sprendžia dėl taikos sutarties sąlygų, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, vertina tai, ar ji sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, ar ji nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 str. 2 d., 142 str. 3 d.). Tai, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos iš esmės reiškia ieškinio reikalavimų pripažinimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tokia taikos sutartis negali būti sudaryta ir tvirtinama, todėl apelianto argumentai, jog teismas negalėjo tvirtinti tokių taikos sutarties sąlygų, laikytini nepagrįstais.
Teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas. Tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, ar kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuriam pasibaigus prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoda teismui (BPK 166, 218, 220 str.). Nuo šio momento prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka nėra tapačios sąvokos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomasis civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, jei nagrinėjama byla baudžiamąja tvarka, tai yra kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo baudžiamojoje byloje ir tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.). Ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Ta aplinkybė, jog kitu teismo sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjo teisės perkeltos UAB „Voluktė“, aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu neleidžia teigti, kad teismo nutartimi patvirtina taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2008 m. balandžio 3 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo, tinkamai taikė teisės normas bei įvertino bylos aplinkybes. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta bei teisėta, o trečiojo asmens UAB „Voluktė“ atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją keisti arba naikinti (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.