Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Algirdo Gapučio

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-24 nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. ir nubaustas 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2008 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tiksliai nenustatytą dieną, Klaipėdos mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 400 Lt įgijo ne mažiau kaip 40 g psichotropinės medžiagos kurioje buvo nemažiau, kaip 5,92 g gryno metamfetamino ir parsigabeno šią medžiagą į butą, esantį Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai šią psichotropinę medžiagą laikė ir nemažiau kaip per 10 kartų parduodamas ar kitaip perduodamas D. P., S. J., M. J. ir G. V. Kupiškio mieste prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Kupiškio autobusų stoties, G. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kupiškio m., ir kitose Kupiškio miesto nenustatytose vietose išplatino ne mažiau kaip 15,517 g psichotropinės medžiagos, kurioje buvo nemažiau kaip 2,297 gramo gryno metamfetamino, o likusią įsigytos psichotropinės medžiagos dalį – 24,483 g, kurioje buvo 3,623 g gryno metamfetamino, laikė bute, esančiame Kupiškyje,( duomenys neskelbtini) iki 2008 m. rugsėjo 30 d., 19 val. 55 min., kol šią psichotropinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliantas skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-24 nuosprendį ir faktiškai prašo nuosprendį pakeisti: veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 str. 1d., panaikinti jam pripažinimą recidyvistu bei sušvelninti bausmę.

Byloje yra daug nesutapimų, kurių jis nesugebėjo teismui išaiškinti, o teisėjai trūko įgūdžių išnagrinėti bylą.

Liudytojas D. P. pats apeliantui paaiškino, kad davė parodymus prieš jį, apeliantą, nes buvo spaudžiamas pareigūno D. T.. Taip pat D. P. parodymai nesutampa su liudytojo M. L. parodymais, pas kurį namuose D. P. vartojo narkotikus. M. L. parodė, kad būtent D. P. atėjęs į jo namus iš savo cigarečių pakelio išsitraukė maišelį su baltais milteliais, o D. P. parodė, kad neva jis, apeliantas, pardavė jam tą maišelį. Nurodo, kad D. P. matė vieną kartą, kai šis buvo atėjęs pasiskolinti pinigų ir kaip užstatą paliko savo mobilųjį telefoną. Nurodo, kai buvo pas M. L. namuose, D. P. įkyriai jam, apeliantui skambinėjo ir prašėsi į svečius. Atvykus D. P. jokio paketėlio su baltais milteliais jam neįdavė, taip pat nebuvo su juo susitikęs prie bažnyčios. Nesupranta, kodėl turėtų perduoti tokį paketėlį slaptai nuo M. L.. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prašė, kad būtų pažiūrėta jo mobiliojo telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė, iš ko būtų matyti, kad D. P. jam skambinėjo.

Liudytojai G. V., M. J. ir S. J., kuomet buvo sulaikyti, davė tokius parodymus, kokius norėjo girdėti pareigūnai. Visi trys liudytojai yra daugiamečiai narkomanai, nuolatos turintys reikalų su policijos pareigūnais, ne kartą teisti. Tokių liudytojų parodymai nepatikimi. Jam yra žinoma, kad šie liudytojai parodymus davė būdami apsvaigę nuo narkotikų ar abstinencijos būsenoje, nes testų dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatyto, padarytų komisariate, rezultatai buvo teigiami. Jų parodymuose nurodyti tokie dideli parduotų narkotinių medžiagų kiekiai, kokio jis negalėjo turėti neturėjo. Nurodo, kad teisme liudytojai, išskyrus S. J., parodė, kad buvo psichologiškai spaudžiami pareigūnų duoti parodymus prieš jį, apeliantą.

Liudytojas M. J. pirkdavo ir kitus aprūpindavo amfetaminu. Pirminiai liudytojo D. P. parodymai duoti ligoninėje. Liudytojas D. T. turi nusistatymą prieš apeliantą, rodė priešiškumą. Kad jis, apeliantas, narkotines medžiagas, kurios buvo pas jį rastos, pardavinėjo, liudytojas D. T. nurodė, kad apie tai sprendžia iš savo patirties.

Apeliantui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti pirminėse liudytojų apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jo užduodamus klausimus liudytojams ir liudytojų atsakymus teisėja ignoravo, nes jis nemokėjo tinkamai jų suformuluoti. Liudytojui D. P. klausimų negalėjo pateikti, kadangi jis nedalyvavo teismo posėdyje, o policijos pareigūnams nepavyko jo rasti. Teigia, kad jis žino D. P. darbo vietą, kad jis savaitgaliais grįžta į namus.

Jam buvo uždrausta bendrauti su liudytojais. D. P. butas yra priešais jo. Pareigūnai žinojo, jog teisme liudytojai pasakys tiesą, todėl pareigūnai teisme panaudojo informaciją, kad jis, apeliantas bendravo su liudytojais.

Byloje nėra nustatyta, kad jis pardavinėjo narkotines medžiagas. Teigia, kad byloje turėjo būti atliekama daugiau ekspertizių.

Tai, kad jis vartojo ir nešiojosi amfetaminą dėl savęs, patvirtina sulaikymo metu pas jį rasti trys maišeliai su amfetamino likučiais. Kad G. V. jį, apeliantą, kviesdavosi pas save, patvirtina SMS žinutė, kurioje jis kviečia apsiforminti. Nurodo, kad kratos metu paimta užrašų knygutė, kurioje surašytos jo ir kitų asmenų skolos. Sumos surašytos, kuomet jis dar nevartojo narkotikų. Nurodo, kad vienas iš jo pragyvenimo šaltinių buvo pinigų skolinimas už procentus, mobiliųjų telefonų supirkimas ir perpardavimas.

Nurodo, kad su liudytoju G. V. jokių mainų nėra daręs. Jei būtų pardavinėjęs narkotines medžiagas, tai jam daiktų nereikėtų. Nurodo, kad teisme liudytojas S. J. parodė, kad apeliantas ne parduodavo, o duodavo narkotines medžiagas, kas patvirtina, kad liudytojui buvo daromas spaudimas duoti tokius parodymus. S. J. parodė, kad kai nelabai reikėdavo narkotikų, tai jis juos pirkdavo iš kitų asmenų, o kai labai jų reikėjo – imdavo iš apelianto.

Nesuprantami liudytojo D. P. parodymai, jog jis nusipirkęs iš apelianto amfetaminą grįžo į namus, bet nevartojo, o susitikęs su juo, apeliantu suvartojo. Nurodo, kad yra prieštaravimas tarp liudytojo D. P. parodymų apie pinigų sumą ir byloje esančių kitų įrodymų, nes liudytojas parodė, kad davė apeliantui 20 litų ir liko 20 litų skoloje, tuo tarpu užrašų knygutėje nurodyta, kad jis yra skoloje 120 Lt, teismas šį įrašą laikė įrodymu. Nurodo, kad visi liudytojai teisme patvirtino, kad jie apeliantui buvo skoloje, bet ne už amfetaminą, ir tos skolos daug vėlesnės.

Byloje paminėta, kad G. V., M. J. ir S. J. nepriklausomi nuo narkotikų, tačiau pažymi, kad į policijos komisariatą būdavo kviečiami pasitikrinti dažnai.

Teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl šališkumo.

Teiginys, kad teisėja I.Pocevičienė negalėjo nagrinėti šios bylos, nes kitoje byloje apelianto atžvilgiu yra priėmusi apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstas. Pagal BK 58 str. 2d. nuostatas, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti bylą, jeigu jis toje byloje yra dalyvavęs kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba gynėjas, ar toje pačioje atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar tą pačią bylą jau nagrinėjo kaip kitos instancijos teismo teisėjas. Tokių aplinkybių nenustatyta, kaip ir kitų BPK 58 str. numatytų aplinkybių, kai teisėjas negali nagrinėti bylos ir privalo nusišalinti.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nei apeliantas, nei jo gynėjas bylą nagrinėjusiajai pirmos instancijos teismo teisėjai nušalinimų nereiškė, todėl jos nešališkumu neabejojo. Apelianto teiginiai apie teismo kliudymą jam dalyvauti įrodymų tyrime deklaratyvūs. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog apeliantui buvo užtikrinta teisė dalyvauti įrodymų tyrime, tame tarpe užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, ir apeliantas šia teise aktyviai naudojosi. Prašymų papildyti įrodymų tyrimą nei apeliantas nei jo gynėjas nepareiškė. Dėl nustatytos įrodymų tyrimo tvarkos bei teismo posėdžių protokolo pastabų nebuvo pareikšta. Teismas ištyrė visus, tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, dėl jų motyvuotai pasisakė nuosprendyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei juos vertina apeliantas, dar nereiškia, jog teismas šališkas.

Dėl įrodymų.

Apelianto teiginiai apie tariamą bylos “sufabrikavimą” nepagrįsti. D. J. kaltė padarius BK 260 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma: liudytojų D. P., G. V. ir S. J. parodymais, jog jie iš D. J. įgijo psichotropines medžiagas, VšĮ Kupiškio ligoninės 2008-10-02 pažyma, jog D. P. sinusinę tachikardiją galėjo išprovokuoti alkoholio vartojimas ir uostymas amfetamino(T.1, b.l. 42), kratos protokolų bei specialisto išvados duomenimis, patvirtinančiais, jog kratos metu pas D. J. ir jo namuose rasta į plastikinius pakelius supakuotų miltelių, kurių sudėtyje psichotripinė medžiaga amfetaminas, kartu su jais ir tuščių plastikinių pakuočių (T.1, b.l. 12-15, 21-22, 27-29, 31-33), iš D. J. paimto mobiliojo telefono atmintyje esančiais įrašais ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

D. J. neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kurią pats parodė, jog 2008 m. rugsėjo mėnesio viduryje Klaipėdos m. iš nenustatyto asmens įgijo 40 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotripinės medžiagos amfetamino, kuriuos laikė ir kurių dalį kratos metu 2008 m. rugsėjo 30 d paėmė policijos darbuotojai.

Liudytojas D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog žinojo, kad D. J. turi narkotikų ir buvo girdėjęs, kad juos pardavinėja. 2008-09-28 vakare paskambinęs jam telefonu, Kupiškio m. aikštelėje prie bažnyčios pirko maišelį su 1 g miltelių amfetamino. Sumokėjo 20 litų, o 20 litų liko skoloj. Iš D. J. pirktą amfetaminą suvartojo vėliau bute (duomenys neskelbtini). Kartu bute buvo D. J. dar vienas jaunuolis. Narkotikus suvartojo vienas. Ryte pasidarė labai bloga, išsikvietė medikus ir buvo pristatytas į Kupiškio ligoninę, reanimacijos skyrių. (T.1, b.l. 146-147). Šių parodymų teisingumą patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teisme.

Liudytojas G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. viduryje jam D. J. pasakė, kad turi geros „amfos"(amfetamino) ir paprašė pasakyti apie tai narkomanams. G. V. apie tai pasakė M. J.. Nuo tos dienos, jis kiekvieną dieną iš D. J. pirkdavo po 1 ar 2 gramus amfetamino, mokėdamas už gramą po 40 Lt. Įsiskolino už amfetaminą D. J. 180 litų. Prieš du metus amfetaminą, taip pat pirkdavo iš D. J.. (b.l. 148-149).

Liudytojo G. V. parodymus atitinka liudytojo M. J. apklausos protokolo duomenys, kur liudytojas M. J. tyrėjui paaiškino, jog jam skambino G. V., sakė, kad yra amfetamino, kad M. J. po to maždaug 5 kartus iš D. J. pirko po 1 g amfetamino po 50 litų už gramą. Kai pinigų neturėjo, D. J. duodavo skolon. (T.1, b.l. 63-64).

Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutikęs D. J. prie Kupiškio autobusų stoties, jo paprašė duoti 1 g amfetamino. D. J. jam davė amfetamino, o jis D. J. davė 50 litų. Anksčiau taip pat jis yra prašęs 2 ar 3 kartus D. J. narkotinių medžiagų. Už šias medžiagas jis D. J. davė 40 ir 50 litų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo S. J. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. iš D. J. 5 kartus pirko po 1 g. amfetamino, mokėdavo po 50 litų už gramą (T.1, b.l. 150-151).

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog įtariamasis D. J. apklausiamas teisėjo paaiškino, jog prieš dvi savaites ( apie 2008 m. rugsėjo mėn. vidurį) Klaipėdos m. įsigijo apie 40 g. amfetamino. Amfetamino pardavė D. P., G. V., S. J., M. J. ( T.1, b.l. 95).

Atmestini skundo teiginiai, jog liudytojai G. V., S. J. ir D. P. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kokius norėjo girdėti pareigūnai. Aplinkybes, kad D. J. jiems pardavė psichotripinę medžiagą amfetaminą, šie liudytojai parodė apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, laikantis įstatymo reikalavimų, o šie jų parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Iš liudytojų apklausų protokolų matyti, jog analogiškas aplinkybes, kaip ir teisėjui, jie nurodė apklausiami tyrėjo. Nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių skundo teiginius, jog G. V., D. P. ir S. J. parodymus teisėjui būtų davę paveikti narkotinių medžiagų ir dėl to jų parodymais nebūtų galima tikėti. Tai, kad šie liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo nedalyvaujant įtariamajam D. J., nereiškia, jog dėl šios priežasties jų parodymais vadovautis negalima. BPK 184 str. numato įtariamojo teisę dalyvauti liudytojų apklausose, įtariamajam apie apklausą turi būti pranešta, tačiau įtariamojo dalyvavimas apklausoje nėra privalomas. Apie tai, kad bus atliekama liudytojų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. J. buvo informuotas, ką patvirtina jo parašas po pranešimu ( T 1., b.l. 145). Kad D. J. pats atsisakė dalyvauti šiose apklausose, patvirtina liudytojo D. T. parodymai. Be to, D. J. visiems šiems liudytojams turėjo galimybę pateikti klausimus ir iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog šia teise pasinaudojo apklausiant S. J., M. J. ir G. V. pirmos instancijos, o D. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Skundo argumentus, jog policijos pareigūnas D. T. privertė liudytoją D. P. duoti parodymus prieš apeliantą, liudytojas D. P. kategoriškai paneigė apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bei pativrtino, jog amfetaminą, nuo kurio apsinuodijo ir pateko į ligoninę, jis įgijo būtent iš nuteistojo D. J.. Nepagrįsti apeliato teiginiai, esą D. P. parodymai prieštarauja liudytojo M. L. parodymais, pas kurį namuose D. P. vartojo narkotikus. Esminių prieštaravimų tarp D. P. ir M. L. parodymų nėra. D. P. parodė, kad amfetaminą iš D. J. pirko prie bažnyčios, o vartojo vėliau, nusinešęs į butą Gedimino g. 12, t.y., pas M. L..

Nesivadovauti liudytojų D. P., S. J. ir G. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jog D. J. jiems platino paichotripines medžiagas nėra pagrindo. Šie įrodymai gauti teisėtai, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pas D. J. ir jo namuose kratos metu rasta ne tik 10 polietileninių paketėlių su juose įpakuota psichotropine medžiaga, bet ir platinimui skirtos priemonės - 31 tuščias pakelis. Su kitais bylos duomenimis sugretinti susirašinėjimo SMS žinutėmis įrašai D. J. telefono atmintinėje: ,,Taip trys į skolą, tai viso 120“, ,,Tu gal iš dangaus nukritai už amfa“, ,,Už ta pati kur uostei“, atitinka duomenis, jog D. J. platino narkotines medžiagas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina liudytojų S. J. ir D. P. duoti atitinkamai pirmos instancijos teisiamojo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur jie patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisingumą.

Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teigė, jog narkotinių medžiagų iš D. J. nepirko, bet šis jam yra davęs kaip draugui. Kiek kartų jis prašė D. J. narkotinių medžiagų, tiek kartų šis jam davė. M. J. teisiamajame posėdyje taip pat neigė, jog iš D. J. pirko amfetaminą, kas buvo užfiksuota jo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos parodymus, G. V. ir M. J. parodymai, duoti pirmos instancijos teisiamajame posėdyje nenuoseklūs ir neatitinkantys byloje surinktų įrodymų visumos. Be to, atsižvelgtina, jog M. J. ir G. V. su D. J. kartu vartojo narkotines medžiagas, nuolat bendravo ir po 2008-10-02 apklausų iki D. J. suėmimo. Šis liudytojų parodymų pakeitimas neturi pagrįstų motyvų ir atkartoja D. J. parodymų pakeitimą. M. J. paaiškinimą teisiamajame posėdyje, esą anksčiau jis D. J. apkalbėjo iš keršto dėl skolos už neparduotą telefoną, paneigia tai, kad M. J. ir D. J. po tariamo apkalbėjimo toliau nuolat bendravo. Liudytojas G. V., teisiamajame posėdyje neigė anksčiau jo nurodytą aplinkybę, jog jis pirko iš D. J. narkotines medžiagas, tačiau platinimo faktą patvirtino - jog jis ne kartą yra prašęs D. J. duoti narkotikų, ir šis yra jam, kaip draugui, davęs.

Dėl skundo argumento, esą, pats M. J. pirkdavo ir kitus aprūpindavo amfetaminu, pasisakytina, kad tai niekaip nepaneigia byloje surinktų įrodymų, kad D. J. platino amfetaminą.

D. J. skunde nuodo, jog jog pareigūno pasiūlymą prisipažinti priėmė tik dėl to, kad buvo abstinencijos būsenoje, jam buvo fiziškai ir emociškai sunku. Tačiau apelianto kaltė grindžiama byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik jo paties prisipažinimu. Be to, byloje nėra duomenų, kad D. J. parodymai, jog jis platino psichotropines medžiagas būtų išgauti neteisėtais būdais. Tokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui ( T.1, b.l. 95), jie yra patvirtinti kitais aptartais byloje surinktais įrodymais.

Apelianto skundo teiginys, kad byloje turėjo būti atliekama daugiau ekspertizių, yra deklaratyvus. Specialisto išvados patvirtina, kad iš D. J. paimtuose milteliuose yra uždraustos be leidimo disponuoti psichotropinės medžiagos amfetamino, ką pripažįsta pats apeliantas. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog D. J. šią medžiagą įgijo, laikė ir platino.

Dėl veikos kvalifikavimo

Apeliantas teigia, jog Klaipėdoje 40 g amfetamino įsigijo savo reikmėms, šią medžiagą laikė, pats vartojo, tačiau nepardavinėjo ir nemainė į jokius daiktus, niekada niekam nesiūlė, neturėjo tikslo platinti. Todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 str. 1d.

D. J. veika pagal BK 260 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas grindžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą „parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbus rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Liudytojų G. V., S. J. ir D. P. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtina, jog D. J. pardavinėjo psichotropines medžiagas. Iš G. V. parodymų matyti, jog G. V. narkotines medžiagas iš D. J. taip pat pirkdavo ir anksčiau – dar prieš du metus. Pas D. J. ir jo namuose kratos metu rasta 10 polietileninių paketėlių su juose įpakuota psichotropine medžiaga bei platinimui skirtos priemonės - 31 tuščias pakelis. Nors D. J. psichotropines medžiagas jo teigimu vartojo pats, tačiau aptartos aplinkybės bei D. J. veiksmai po šių medžiagų įgijimo – prašė G. V. informuoti vietinius narkomanus apie tai, kad turi gero amfetamino, po to jiems šį amfetaminą pardavinėjo, neabejotinai patvirtina, jog psichotropinę medžiagą amfetaminą D. J. įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti bei šią medžiagą platino.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. Todėl net ir tuo atveju, jei D. J. Klaipėdos m. pirkdamas amfetaminą būtų ketinęs jį vartoti pats, ką teigia apeliantas, jo veika atitiktų BK 260 str. 1d., o ne BK 259 str. 1d. numatytą nusikaltimą, nes neabejotinai nustatyti faktai, jog D. J. šią medžiagą platino. Platinimu suprantamas ne tik pardavimas, bet ir jų perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai. Taigi veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį svarbiausią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas. Byloje įrodyta, jog D. J. psichotropinę medžiagą pardavinėjo. Tačiau net ir tuo atveju, jei apeliantas, kaip jis teigia, psichotropinių medžiagų nepadavinėtų, o tik perduotų kitiems asmenims neatlygintinai, ką jis pats byloje ne kartą teigė, tokia jo veika atitiktų BK 260 str. 1d., o ne BK 259 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės

Nuteistasis prašo panaikinti jam pripažinimą recidyvistu ir sušvelninti bausmę, atsižvelgiant, jog apeliantas liudytojams narkotinių medžiagų nepardavinėjo.

Vadovaujantis BK 27 str. 2d. teismas gali nusikaltimą padariusį asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu. D. J. skundžiamu nuosprendžiu pavojingu recidyvistu nėra pripažintas. Tuo tarpu, pagal BK 27 str. 1d. recidyvistu be atskiro pripažinimo laikomas asmuo, kuris padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jeigu jam neišnykęs ar nepanaikintas teistumas už tyčinį nusikaltimą. D. J. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas jam neišnykęs ir nepanaikintas, todėl jis yra recidyvistas, kas teisingai nurodyta pirmos instancijos teismo nuosprendyje.

Nuteistasis nenurodo konkrečių bausmės skyrimo taisyklių pažeidimų skiriant jam bausmę. Konstatuotina, jog teismas skirdamas D. J. bausmę, nuosprendyje išdėstė bausmės skyrimo motyvus, įvertino ir aptarė tiek padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, paskyrė bausmę sankcijos ribose. Už veiką, numatytą BK 260 str. 1d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Todėl D. J. paskirtoji 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį. Pagal nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką bei kaltinamojo asmenį, švelninti nuteistajam D. J. paskirtąją bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.