Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovas V. B. su I. L. santuokos sudarę nebuvo. 2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civ. byl. Nr. e2-3178- 804/2022, buvo priteistas išlaikymas A. B. po 200 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Sprendimas priverstinai vykdomas antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje (vyk.byl. Nr. 0117/22/01154). Praėjusių metų pabaigoje I. L. pradėjo atvirai sakyti ir menkinti ieškovą, neva jis moka alimentus ne savo vaikui. Atitinkamai, ieškovas 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR labaratorija, kuri nustatė kad A. B. tikrai nėra V. B. biologinis sūnus (Specialisto išvados Nr. S-m 6/2024(01)).

Šiuo metu V. B. yra akivaizdu, kad juo buvo pasinaudota ir kad jis nėra A. B. tėvas, nors su I. L. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį visą laiką. Nuo pat 2024 m. kovo ieškovui sutriko miegas, jis jaučiasi pažemintas ir apgautas.

Šiuo atveju yra svarbu įvertinti, kad A. B. negyvena nei su ieškovu, nei su atsakove, o gyvena su savo broliu adresu (duomenys neskelbtini), ir jam yra žinoma, kad V. B. nėra jo biologinis tėvas, ką neginčijamai patvirtino DNR ekspertizė, taip pat kad I. L. melavo jiems abiem visą vaiko gyvenimą. Iš esmės I. L. tyčia apgavo ieškovą siekdama naudos ir ilgą laiką naudojosi ieškovu jam to nežinant, elgėsi itin savanaudiškai ir žiauriai.

Kaip matyti iš antstolio Dariaus Jonaičio pažymos, iš ieškovo V. B. A. B. išlaikymui išieškota nuo 2022-09-01 iki 2024-05-01 1775,77 Eur. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepranešimu ieškovui apie faktą dėl A. B. tėvystės. Taigi, atsakovė atsakinga už žalą, kildinamą iš delikto - bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, sudarius sąlygas išlaikymo pareigą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui, (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-239/2009 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. B.-K. dėl nuostolių atlyginimo).

Taip pat ieškovas patyrė 400 Eur dydžio nuostolius, kadangi jam teko apmokėti DNR tyrimo išlaidas.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais. Patvirtino Institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis 2021 rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2392-258 I. L. ir V. B. neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnamečio jų vaiko A. B. atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., 7 str. 1 d., 8 str., 1 d., atsižvelgiant į vaiko interesus ir teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus, išsaugoti savo identiškumą, Skyriaus daro išvadą, kad tėvystės nuginčijamas neprieštarautų vaiko interesams.

Atsakovė I. L. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui įtarimų dėl to, jog jis yra vaiko tėvas kilo 2023 metų pabaigoje, kuomet atsakovė jam paskė, kad jis moka išlaikymą ne savo vaikui ir 2024-02-07 atlikus tėvystės nustatymo testą, todėl teismas laiko, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystės nuginčijimui.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas siekia, kad vaikas žinotų savo tikrąją kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. LR CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. B. ir atsakovė I. L. santuokos sudarę nebuvo, tačiau (duomenys neskelbtini) gimus vaikui A. B. ieškovas pripažino tėvystę ir vaiko gimimo liudijime ieškovas nurodytas vaiko tėvu (CK 3.140 str. 2 d.)..

Byloje esanti Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2024-02-07 specialisto išvada patvirtina, kad ieškovas V. B. nėra A. B. biologinis tėvas.

Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus (2020-09-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byl. Nr. e3K-3-387-916/2020).

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus duotą išvadą byloje, kitus teismo posėdyje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas laiko įrodytu, kad ieškovas V. B. nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareikštą ieškinį laiko pagrįstu ir tenkintinu (CK 3.148 straipsnis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės jo patirtą turtinę žalą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022-04-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš V. B. buvo priteistas išlaikymas A. B. po 200 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Antstolio Dariaus Jonaičio pažyma patvirtina, kad iš ieškovo V. B. A. B. išlaikymui laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki 2024-05-01 išieškota nuo 1 775,77 Eur suma.

Dėl atsakovės elgesio, vaiko išlaikymo pareigą vykdė ne biologinis vaiko tėvas, o ieškovas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1 775,77 Eur išlaikymo sumą iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Taip pat ieškovas patyrė 400 Eur dydžio DNR tyrimo išlaidas, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydį 5 proc. nustato CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 2 175,77 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2024-06-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-04-05 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03041 visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės I. L. priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 96 straipsnis) bei 49,00 Eur už reikalavimą priteisti turtinę žalą. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 323,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (2024-11-08 pažyma Nr. APD-2024-11075).

Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas bei panaikinti A. B. gimimo įraše Nr. 149, esančius duomenis, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 175,77 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 77 ct) turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 175,77 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2024-06-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 323,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.