- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- eI2-190-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01133-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei J. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. Š. (toliau– ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir VSDFV) Panevėžio skyriaus sprendimą, įformintą 2022 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (10.34) DV_S-25578 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo“ (toliau– ir Raštas), panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-4983 (toliau- ir VSDFV Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių laikotarpį nuo 1998 m. spalio 14 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.
Pareiškėjas skunde nurodė, ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir (duomenys neskelbtini)) pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą (jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) nuo 2022 m. kovo 3 d. Toks jo prašymas patenkintas nebuvo motyvuojant tuo, kad valstybės apsaugos tarnyboje laikas skaičiuojamas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos, t. y. 2009 m. gegužės 19 d. Paaiškino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1998-10-16 iki šiol, jo stažas tarnyboje yra 23,4 metų, t. y. pakankamas tam, kad būtų atleistas iš darbo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 p. Atleidžiant jį pagal darbo sutartį bei tampant statutiniu pareigūnu, (duomenys neskelbtini) vadovai patikino, kad atsisakius kompensacijų atleidžiant iš darbo pagal darbo sutartį, pagal darbo sutartį dirbtas laikas bus įskaitytas į darbo laiką pareigūnų pensijai gauti. Atleidžiant iš darbo pagal darbo sutartį išeitinė kompensacija bei išmokos už nepanaudotas atostogas nebuvo išmokėtos. Paaiškino, kad VSDFV Panevėžio skyriaus prašė paaiškinti, kodėl ir kokie jo tarnybos metai (duomenys neskelbtini) tarnyboje nėra įskaičiuojami į jo darbo stažą pagal pareigūnų ir karių valstybinės pensijos įstatymą. VSDFV Panevėžio skyrius 2022-04-01 sprendimu Nr. (10.34) DV_S-25578 išdėstė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau- ir Pensijų įstatymas) nuostatas dėl stažo skaičiavimo, nurodė, jog įvertino prie prašymo pateiktus dokumentus ir sprendė, kad laikotarpis nuo 1998-10-14 iki 2009-05-18 (iki paskyrimo į pareigūno pareigas) , kai pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Mano, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų (duomenys neskelbtini) institucijų darbuotojų atžvilgiu, nes jis nuo pat 1998 m. visą laiką dirbo tą patį darbą ir jo darbo funkcijos nesikeitė, o pareigūnu tapo tik 2009 m. vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) institucijų sukarinimas dėl lėšų stygiaus vyko labai lėtai, ir (duomenys neskelbtini) pateko į paskutinį reorganizavimo etapą. Todėl mano, kad laikotarpis nuo 1998-10-14 iki 2009-05-18 turi būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi, prašydamas paaiškinti, kodėl ir kokie jo tarnybos metai (duomenys neskelbtini) tarnyboje nėra įskaičiuojami į darbo stažą pagal „pareigūnų ir karių valstybinės pensijos įstatymą. Atsakydamas į šį pareiškėjo paklausimą, VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (10.34) DV_S-25578, remdamasis Pensijų įstatymo nuostatomis pareiškėjui paaiškino, kaip skaičiuojamas bei įskaitomas tarnybos laikas pareigūnų ir karių pensijai gauti. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1998-10-14 iki 2009-05-18 dirbo pagal darbo sutartį ir neturėjo pareigūno statuso, į pareigūno pareigas buvo paskirtas tik 2009-05-19, todėl nuo šios datos skaičiuojamas jo tarnybos laikas pareigūno pensijai skirti. Atsakovas rėmėsi Pensijų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta bendra taisykle, pagal kurią į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitomas pareigūno tarnybos laikas, bei 16 straipsnio 3 dalyje numatyta šios taisyklės išimtimi, numatančia galimybę tarnybos laikui pensijai skirti prilyginti laikotarpius, buvusius iki 1995 m. sausio 1 d. (dirbant darbo sutarties pagrindu). Tačiau pareiškėjas iki 1995 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) dar nedirbo. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytu argumentu dėl jo diskriminavimo, rėmėsi šiuo klausimu suformuota teismų praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, jog Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios (duomenys neskelbtini), jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti (duomenys neskelbtini) pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau- ir Konstitucija). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo teismo 2021-09-08 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.eA-1733-502/2021, kurioje procesas buvo atnaujintas, konstatavus, jog buvo nukrypta nuo teismų praktikos, bei priimta nutartis pagal Konstitucinio Teismo doktriną. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas iki jo skundo teismui padavimo nesikreipė į atsakovą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos skyrimo, tokia pensija jam nebuvo nei apskaičiuota, nei paskirta, todėl visiškai nepagrįstas jo skunde įvardintas reikalavimas „perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį“.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi, prašydamas paaiškinti, kodėl ir kokie jo tarnybos metai (duomenys neskelbtini) tarnyboje nėra įskaičiuojami į darbo stažą pagal „pareigūnų ir karių valstybinės pensijos įstatymą. Atsakydamas į šį pareiškėjo paklausimą, atsakovas parengė 2022 m. balandžio 1 d. raštą Nr. (10.34) DV_S-25578, kuriame paaiškino Pensijų įstatymo nuostatas ir nurodė, jog pareiškėjo nurodytas laikotarpis nuo 1998-10-14 iki 2009-05-18, kai pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti neįskaitytinas. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, VSDFV Sprendimu atsakovo Sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui pritarė. Nurodė, kad VSDFV nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl neva patiriamos diskriminacijos ir atsakydama į šiuos argumentus remiasi teismų praktika, kurioje be kita ko, pasisakyta ir darbo stažo neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai gauti dirbant pagal darbo sutartį po 1995-01-01. Konstatavo, jog prilyginti pareiškėjo darbo laiką pagal sutartį laikotarpiu 1998-10-14 iki 2009-05-18 tarnybos laikui valstybinei pensijai gauti pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki atsiliepimo teismui parengimo nesikreipė dėl pareigūnų pensijos skyrimo, ji nebuvo apskaičiuota nei paskirta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas, dalis bylos nutraukiama.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2022-02-10 (duomenys neskelbtini) viršininkui pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2022-03-03. (duomenys neskelbtini) šį jo prašymą tenkinti atsisakė, konstatavusi, jog pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas neturi reikiamo vidaus tarnybos stažo, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas 2022-02-22 prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas paaiškinti, kodėl ir kokie laikotarpiai nėra įskaitomi į jo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pateikė informaciją jo prašytu klausimu- nurodė, kokie laikotarpiai nėra įskaitomi į jo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti bei teisinį reglamentavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo atsisakyta atleisti jį iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, iki šio sprendimo priėmimo nei pareiškėjas, nei jo darbdavys į atsakovą su prašymu pateikti konsultaciją, informaciją, išvadą ar pan. nesikreipė.
Pareiškėjas 2022-03-14 pateikė prašymą VSDFV Panevėžio skyriui su papildomais dokumentais, kuriame išdėstė aukščiau nurodytas aplinkybes ir prašė paaiškinti, kodėl ir kokie jo tarnybos metai (duomenys neskelbtini) tarnyboje nėra įskaičiuojami į darbo stažą pagal Pensijų įstatymą (toliau- ir Prašymas). Į pareiškėjo Prašymą VSDFV Panevėžio skyrius atsakė skundžiamu 2022-04-01 raštu Nr.(10.34)DV_S-25578. Iš Rašto turinio matyti, kad jame pareiškėjui buvo pateikta informacija apie tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinės pensijai gauti skaičiavimo teisinį reglamentavimą ir, įvertinus jo pateiktus dokumentus, pateiktas paaiškinimas, pagrįstas teisės normomis, kodėl pareiškėjo nurodytas laikotarpis (1998-10-16 – 2009-05-18) negali būti įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.
Nesutikdamas su Raštu pateikta informacija, pareiškėjas 2022-04-07 pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VSDFV 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-4983, išnagrinėjusi faktines aplinkybes bei išdėsčiusi aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Valstybinių pareigūnų ir karių pensijų skyrimo pagrindai, sąlygos ir tvarka įtvirtinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau- ir Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio, Nuostatų 4, 5 punktų prasmę, asmuo, siekiantis, kad jam būtų paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, turi pateikti patvirtintos formos prašymą šią pensiją skirti VSDFV įgaliotai administravimo įstaigai arba atitinkamai tarnybai, įstaigai, institucijai, kurioje pareigūnas ar karys tarnauja ar tarnavo paskiausiai, kuri šį prašymą nustatytu terminu persiunčia VSDFV administravimo įstaigai; o VSDFV įgaliota įstaiga per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.
Šalių paaiškinimai, Prašymo turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad Prašyme atsakovui nebuvo suformuluotas pareiškėjo prašymas skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, toks prašymas skirti pensiją nebuvo atsakovui pateiktas ir iki Prašymo pateikimo, o skundžiamu Raštu nebuvo priimtas VSDFV įgaliotos administravimo įstaigos sprendimas šią pensiją pareiškėjui skirti ar atsisakyti ją skirti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas į VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi, norėdamas gauti kompetentingos institucijos, įgaliotos priimti sprendimus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo klausimais, informaciją (konsultaciją) dėl galimybės į jo tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti įskaityti konkretų jo nurodomą laikotarpį, dirbtą pagal darbo sutartį (1998-10-16 – 2009-05-18).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 str.10 d.); skundą – asmens rašytinį kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (2 str. 12 d.). Teismas, atsižvelgdamas į Prašymo turinį bei jo pateikimo aplinkybes, laiko, kad šiuo pareiškėjo Prašymu nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą, jo kreipimasis į atsakovą laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų skundus ir prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyiausybės patvirtintas taisykles
Asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau- ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 45 punktą, į prašymą institucija atsako, atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.). Taisyklių 32 punkte numatyta, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.
Įvertinusi pareiškėjo pateikto Prašymo, skundžiamo Rašto turinį, kitą byloje surinktą medžiagą, remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Raštu atsakovas pareiškėjui pateikė atsakymą atsakovo kompetencijai priskirtais klausimais, laikydamasis Taisyklių bei Viešojo administravimo įstatymo nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamu atveju aktualus yra ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas, kurio 6 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai duomenų teikimo principai, tarp jų duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys) principas ( 1 dalies 1 punktas), duomenų tikslumo (1 dalies 2 punktas), objektyvumo (1 dalies 4 punktas) principai. Minėta, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi, norėdamas gauti informaciją (konsultaciją) pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, konkrečiai- atitinkamo laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei skirti, klausimu. Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose įtvirtinta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo laikas, išdirbtas (duomenys neskelbtini) apsaugos padalinių vadovais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti (duomenys neskelbtini) apsaugos pareigūnais (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą, tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas (duomenys neskelbtini) apsaugos padalinių vadovais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti (duomenys neskelbtini) apsaugos pareigūnais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas įvertino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai ir 2017 m. sausio 25 d. nutarime pripažino, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas (duomenys neskelbtini) padalinių vadovais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti (duomenys neskelbtini), neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime išaiškino, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto teisiniu reguliavimu apibrėžiant tarnybos laiką, būtiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, laikytasi iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymu nustatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieti būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei ir, naudojantis įstatymų leidėjo diskrecija, šiam laikui prilyginti tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, buvo įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už tarnybą skirti, įskaityti iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios (duomenys neskelbtini) apsaugos padalinių vadovais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojais išdirbtą darbo laiką, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos (duomenys neskelbtini) apsaugos pareigūnais, ir buvo užtikrinti atitinkami asmenų teisėti lūkesčiai. Konstitucinis Teismas nurodė, jog valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis (duomenys neskelbtini) apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Pažymėta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas, apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus (duomenys neskelbtini) apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius (duomenys neskelbtini) apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad nesukarintų (duomenys neskelbtini) apsaugos padalinių vadovų, gaisrininkų, gaisrininkų vairuotojų, dirbusių pagal darbo sutartis, ir (duomenys neskelbtini) apsaugos pareigūnų funkcijos (darbo pobūdis) skyrėsi tuo, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, dėl žemesnio parengties lygio nebuvo patikima atlikti sudėtingų ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbų, kuriems atlikti reikalinga atitinkama kvalifikacija; jiems dažniausiai buvo pavedama vykdyti pirminius darbus iki atvykstant pareigūnams, o atvykus pareigūnams jų funkcijos apsiribodavo gaisro plitimo stabdymu; paskyrus sukarintos (duomenys neskelbtini) apsaugos pareigūnais, jų funkcijos iš esmės pasikeisdavo, be to, jie privalėjo atitikti pareigūnams keliamus reikalavimus (amžiaus cenzas, nepriekaištinga reputacija, sveikatos būklė ir pan.) ir įgyti būtinus papildomus įgūdžius (Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimas).
Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, kuriame konstatuotas Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto neprieštaravimas Konstitucijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 vertino, kad institucija, atsisakydama įskaityti į asmens tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai asmuo pagal darbo sutartį toliau dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos padaliniuose, tinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 ir vėliau vadovavosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas kitas panašias bylas (2021 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-702-552/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-684-552/2021; 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-703-552/2021; 2021 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1769-756/2021; 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-633-1062/2021; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2470-575/2021, 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-162-822/2023). Tai paneigia pareiškėjo išsakytą argumentą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsispindi šio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1733-502/2021. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-1733-502/2021 buvo atnaujintas procesas, konstatavus, jog šioje administracinėje byloje nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 16 d. nutartimi (administracinė byla Nr.eA-1116-602/2022) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis buvo pakeista, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodant, kad atsakovas pagrįstai atsisakė į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. (dirbant pagal darbo sutartį).
Taigi, aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei aptartos administracinių teismų praktikos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti negali būti įskaičiuojamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos (duomenys neskelbtini) pareigūnais. Būtent tokią išvadą atsakovas padarė skundžiamame Rašte, atsakydamas pareiškėjui į jo Prašymą. Laikytina, kad Rašte pareiškėjui pateikta išsami, tiksli bei objektyvi informacija (konsultacija), t. y. aptartos bei įvertintos visos pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės, pateikti išsamūs motyvai, padarytos išvados paremtos šiam klausimui spręsti aktualiu teisiniu reglamentavimu bei suformuota nuoseklia administracinių teismų praktika.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai analogiškais motyvais teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir VSDFV Sprendimas.
Pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu yra suformulavęs prašymą įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių laikotarpį nuo 1998 m. spalio 14 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.). Pagal Nuostatų 18 punktą pensija už tarnybą skiriama remiantis pareigūno prašymu ir šiame punkte įvardintais dokumentais bei duomenimis, įskaitant atitinkamos institucijos pateiktame tarnybos laiko apskaitos lape nurodytais duomenimis apie pareigūno ar kario tarnybos laiką. Pagal Nuostatų 25-27 punktų prasmę VSDFV administravimo įstaiga sprendimą skirti (atitinkamai nustatyti jos dydį) ar atsisakyti skirti valstybinę pareigūno pensiją priima tik įvertinusi jai pateiktų duomenų išsamumą, tikslumą bei pakankamumą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Prašymo atsakovui pateikimo metu ir skundo teismui pateikimo metu pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo apskaičiuoti ir skirti jam pareigūnų ir karių pensiją, o atsakovas nebuvo priėmęs sprendimo tokią pensiją skirti ar atsisakyti ją skirti. Taigi, tarp šalių nebuvo kilusio ginčo nei dėl konkrečių laikotarpių įskaitymo į tarnybos stažą, skiriant ar atsisakant skirti pensiją, nei dėl pensijos dydžio. Nesant duomenų apie atsakovo priimtą administracinį aktą, ar atsakovo atsisakymą ar vilkinimą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčo dėl pareiškėjo teismui pateiktame skunde pareikšto trečiojo reikalavimo. Toks skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių laikotarpį nuo 1998 m. spalio 14 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.
Pareiškėjo E. Š. skundo dalį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.