Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1272-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
2A-1272-153/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15933-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gerbūvis“
Ieškovas
R. U.
Civilinė byla Nr. 2A-1272-153/2013;
pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė;
teisminio proceso Nr. 2-05-3-15933-2012-6;
(S)

procesinio dokumento kategorijos: 14.1; 14.5; 44.2.4.2; 121.1; 121.21; 121.22.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gerbūvis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1194-587/2013 pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gerbūvis“ dėl darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, metinių palūkanų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. U. prašė priteisti 8670,48 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 0,07 procentų delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 dienos – 780,68 Lt, kompensaciją už nepanaudotas 7 kasmetinių atostogų dienas – 217,56 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gerbūvis“.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Kauno gerbūvis“ atsiliepime į ieškinio pareiškimą nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau jokių su ieškovo ieškiniu nesutikimo argumentų nenurodė motyvuodama tuo, kad nespėja paruošti dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies. Iš atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ priteisė 8670,48 Lt darbo užmokestį, 780,68 Lt delspinigius, 217,56 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 800 Lt neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (10468,72 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui R. U..

Kitą ieškinio dalį atmetė.

Priteisė iš atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ bylinėjimosi išlaidas – 314,00 Lt žyminį mokestį valstybei.

Teismas konstatavo, kad tarp UAB „Kauno gerbūvis“ ir R. U. buvo sudaryta Darbo 2011 m. spalio 4 d. sutartis Nr. 64, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas transporto priemonių variklių maitinimo sistemų mechaniku (b. l. 8). Su darbdaviu buvo sutarta, kad vieną kartą per mėnesį bus mokamas darbo užmokestis – 900 litų už mėnesį, nustatyta 40 valandų ir 5 darbo dienų savaitė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ įmonėje ieškovas R. U. faktiškai pradėjo dirbti anksčiau, nei su juo buvo pasirašyta Darbo sutartis, – 2011 m. rugsėjį. Dėl ieškovo darbo atsakovė nusiskundimų neturėjo, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. darbo užmokesčio ieškovui nemokėjo. Todėl ieškovas 2012-08-16 pateikė atsakovei prašymą nutraukti su juo darbo sutartį. Per ginčo laikotarpį atsakovė UAB „Kauno gerbūvis“ neišmokėjo 8670,48 Lt darbo užmokesčio ir 217,56 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ieškovui, todėl teismas šias išmokas ieškovui iš atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ priteisė. Taip pat už piniginės prievolės pažeidimą teismas ieškovui priteisė 780,86 Lt už uždelstą atsikaityti laiką, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“.

Teismas pripažino, kad neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovui emocinius pergyvenimus, pablogino jo gyvenimo ir darbo kokybę, privertė pasijausti apgautam, sukėlė nepasitikėjimo jausmą. Teismas, įvertinęs, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė, ją sumažino ir priteisė ieškovui 800,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“, pripažinęs tai pakankama satisfakcija už patirtus nepatogumus ir stresą.

Taip pat teismas priteisė iš atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ 314,00 Lt žyminį mokestį valstybei.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 900,00 Lt (priskaityta suma) priteisimo iš atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ ieškovui teismas nusprendė vykdyti skubiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą skundžia atsakovė UAB „Kauno gerbūvis“. Apeliantė prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismo paskirtame parengiamajame posėdyje 2013-02-12 dėl ligos negalėjo dalyvauti atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ direktorius, jis pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nepripažino atsakovo neatvykimo į teismą priežasčių svarbiomis. Kito atstovo atsakovė neturėjo, todėl teismas išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant.

Skundžiamas sprendimas surašytas remiantis iškirtinai ieškovo paaiškinimais apie santykius tarp šalių, kurie yra nelogiški, tendencingi ir neatitinka tikrovės. Atsakovei nebuvo suteikta galimybė realiai atsikirsti į ieškovo teiginius. Taip buvo pažeista jos teisė į tinkamą procesą ir neatskleista bylos esmė (nenustatytos bylos teisingam išsprendimui esminės reikšmės turinčios aplinkybės).

Atsakovės teisės į tinkamą procesą pažeidimas gali būti pašalintas tik sudarius jai tinkamą galimybę pareikšti atsikirtimus į jai pareikštą ieškinį bei dalyvauti tiriant įrodymus. Tokia galimybė gali būti realizuota tik žodžiu nagrinėjant bylą, todėl skirtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Ieškovo aiškinimas, kad jis dirbo nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. rugpjūčio ir kad už šį laikotarpį negavo darbo užmokesčio, prieštarauja protingo žmogaus elgesio logikai. Joks žmogus nedirbtų metus laiko, jeigu negautų už tai užmokesčio.

Iš tikrųjų ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Dėl to reikalavimas priteisti darbo užmokestį patenkintas nepagrįstai.

Ieškovas faktiškai nebedirba pas atsakovę (neatvyksta į darbo vietą be pateisinamos priežasties) nuo 2012 m. liepos, kai buvo užtiktas iš darbdavio transporto priemonės „nutraukiantis“ kurą. Dėl to ieškovas buvo kviečiamas atvykti įforminti darbo sutarties nutraukimo ir galutinai atsiskaityti, tačiau nepasirodė. Todėl darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. liepos priteista nepagrįstai.

Ieškovui darbo užmokestis už jo išdirbtą laiką yra sumokėtas. Jis neatvyksta įforminti darbo sutarties nutraukimo be pateisinamos priežasties, todėl delspinigiai priteisti nepagrįstai. Be to, turėjo būti taikoma ieškinio senatis delspinigiams, kurie skaičiuojami už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėnesiai.

Ieškovui nepagrįstai priteista neturtinė žala. Atsakovė ieškovui mokėjo darbo užmokestį už jo išdirbtą laiką. Pats ieškovas nustojo vykti į darbą ir vengia įforminti darbo sutarties nutraukimą. Taigi dėl susidariusios situacijos yra kaltas pats ieškovas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ apeliacinį skundą ieškovas R. U. prašė skundžiamo sprendimo nekeisti, apeliantės skundo netenkinti.

Atsakovei laiku ir tinkamai (įteikiant procesinius dokumentus) buvo pranešta apie pareikštą ieškinį bei duotas protingas terminas pasinaudoti savo teise ir pateikti atsiliepimą į ieškinį, pateikti atsikirtimus ir juos patvirtinančius įrodymus. Atsakovė šia savo teise nepasinaudojo dėl nereikšmingų priežasčių (metų pabaiga, negali rasti buhalterio, neturi teisininko). Nurodė, kad su byla susijusius dokumentus pateiks vėliau, tačiau iki 2013 m. vasario 12 dienos, tai yra parengiamojo bylos nagrinėjimo posėdžio, jokių dokumentų nepateikė, į posėdį neatvyko ir nepasirūpino savo atstovavimu, nors tam turėjo pakankamai laiko ir didelį, civiliniame procese reglamentuotą, atstovų pasirinkimą. Atsakovė 2013 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nurodė priežastis, kurias teismas pripažino nesvarbiomis ir nagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant.

Atsakovė turėjo galimybę pateikti duomenis, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau dėl nesvarbių priežasčių savo teise nepasinaudojo ir įrodymų nepateikė, nes tokių duomenų neturi.

Byloje pateikti duomenys įrodo, jog 2012 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė pasirašė, jog gavo ieškovo prašymą suteikti kasmetines atostogas nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. Taip pat 2012 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė asmeniškai pasirašė, jog gavo ieškovo 2012 m. rugpjūčio 16 d. prašymą nutraukti darbo sutartį su atsakove nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. LR DK 128 str. 1 d. pagrindu. Prašymuose buvo nurodyta ieškovo banko sąskaita, kur pervesti lėšas atsiskaitant su ieškovu atleidimo dieną, tačiau atsakovė piktybiškai to nedarė ir, pažeisdama LR DK 128 str. 2 d. imperatyvą, kad darbo sutartis turi būti nutraukta nuo prašyme nurodytos datos, darbo sutartį nutraukė tik 2012 m. rugsėjo 14 d., tačiau net ir minėtą dieną su ieškovu neatsiskaitė ir pažeidė LR DK 127 str. l d. Atsakovė nesumokėjo ieškovui 8670,48 litų darbo užmokesčio, 780,68 litų delspinigių, 217,56 litų kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Atsakovė nustatytu laiku nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio, nors pareiga jį mokėti, o tuo pačiu ir priklausančius delspinigius, išlieka kiekvieną dieną, o ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną, kai pažeidimas padaromas, todėl delspinigiai iš atsakovės priteisti pagrįstai.

Atsakovės pateiktas prašymas apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas, teismui nėra privalomas ir turi būti atmestas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Darbo bylos priskiriamos byloms, kurių nagrinėjimas turi tam tikrų ypatumų kitų bylų atžvilgiu. Vienas darbo bylų nagrinėjimo principų – proceso greitumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.). Darbo bylos teisme turi būti išnagrinėtos per kuo trumpiausią laiką, negali būti vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 72 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių.

CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui neprivalomas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

Esant tokioms aplinkybėms apeliantės UAB „Kauno gerbūvis“ direktoriaus prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teisę į teisingą procesą, jog atsakovei nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į ieškovo teiginius bei dalyvauti tiriant įrodymus, nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Bylos duomenimis, ieškovas ieškinio pareiškimą kartu su rašytiniais įrodymais teismui pateikė 2012-11-30 (b. l. 3–41). Atsakovei ieškovo pateikti teismui dokumentai įteikti 2012-12-14 (b. l. 45). Pirmosios instancijos teismas, siųsdamas atsakovei procesinius dokumentus, išaiškino apeliantei, kokie duomenys turi būti nurodyti atsakovės procesiniuose dokumentuose atsikertant į ieškovo reikalavimą, taip pat įpareigojo atsakovę pateikti teismui rašytinius įrodymus ir išaiškino rašytinių įrodymų nepateikimo teismui pasekmes (b. l. 42–43). Atsakovė atsiliepimą į ieškovo ieškinį pateikė 2013-01-02 teismui (b. l. 46) be paaiškinimų, o tiesiog nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, o prašomų pateikti teismui dokumentų apie ginčo šalių darbo santykius nepateikė motyvuodama tuo, kad negali pasiruošti procesui, taip pat pateikti prašomų dokumentų apie ieškovo darbo veiklą įmonėje negali, nes pasiruošimas procesui vyktų prieš pagrindines šventes (b. l. 46).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai bylos nagrinėjimo pasiruošimo stadijoje atitiko CPK 414–415 str. nuostatas, todėl atsakovės argumentas, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą procesą, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentu, kad proceso šalys turi vykdyti įstatymo reikalavimus, kurie numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013-01-04 nutartimi paskyrė civilinę bylą nagrinėti 2013-02-12 parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 48). Teismas 2013-01-04 nutartyje išaiškino ginčo šalims procesines teises civilinėje byloje, taip pat ginčo šalių pareigą pateikti visus turimus įrodymus bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 48). Šią teismo nutartį ir pranešimą apie teismo posėdį atsakovė gavo 2013-01-10, taigi jau po atsakovės 2013-01-02 atsiliepime (b. l. 46) nurodytų aplinkybių, susijusių su artėjančiomis šventėmis, kurios tariamai sutrukdė atsakovei pasiruošti bylos nagrinėjimui, atsakovės paminėtoms atsiliepime šventėms pasibaigus (b. l. 51).

Pirmosios instancijos teismo atlikti veiksmai buvo pagrįsti reikalavimu, numatytu CPK 413 str. 1 d., kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Atsižvelgiant į surinktą byloje medžiagą laikoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo šalims protingą terminą pasirengti bylos nagrinėjimui teisme (CPK 7 str., 12 str.). Todėl atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad ji negalėjo tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis, atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovės direktorius ar kitas atsakovės įgaliotas asmuo į teismo parengiamąjį 2013-02-12 posėdį neatvyko, rašytinių paaiškinimų dėl ginčo esmės nepateikė (b. l. 63–65). Parengiamojo teismo posėdžio dieną atsakovės direktorius pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo ligos ir pažymą, jog turi nedarbingumo pažymėjimą nuo 2013-01-18 iki 2013-02-13 (b. l. 56), prašydamas teismą pripažinti atsakovės atstovo neatvykimo į teismą priežastį svarbia. CPK 246 str. 2 d. numatyta, kad atstovo atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo R. U. atstovės nuomonę, bylos nagrinėjimo neatidėjo, nepripažino svarbia priežastimi atsakovės direktoriaus ligos, nustatęs, kad atsakovės atstovas teismo procesinius dokumentus gavo 2012-12-14 (b. l. 45), taigi turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu savo interesams teismo posėdyje (b. l. 63). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko ją pagrįsta.

Taip pat atsakovės atstovas prašyme atidėti parengiamąjį teismo posėdį nurodė (b. l. 55), kad atsakovė neturi atstovo, nes neįdarbino teisininko, o dėl finansinių sunkumų atsakovei nepavyko nusamdyti advokato bylai vesti. Vertinant paminėtą atsakovės prašyme argumentą dėl atsakovės negalėjimo turėti atstovo teisme dėl to, kad bendrovėje neįdarbintas teisininkas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo patikėti, kad atidėjus teismo posėdį atsakovė įdarbintų teisininką arba gerokai pagerintų finansinę padėtį, kuri leistų atsakovei pasinaudoti advokato paslauga, nes tokių įrodymų byloje nepateikta. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės prašyme nurodytos parengiamojo posėdžio atidėjimo priežastys nėra svarbios, todėl nurodytais motyvais bylos nagrinėjimą atidėti nebuvo įstatyminio pagrindo (CPK 245 str. 1 d., 2 d, 246 str. 2 d.).

Atsakovės direktorius nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovo ieškinyje nurodyto darbo laikotarpio (nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 rugpjūčio) atsakovės bendrovėje, už kurį ieškovui tariamai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Atsakovės manymu, yra nelogiška, ir joks protingas asmuo nedirbtų negaudamas atlyginimo, dėl to atsakovė teigia, kad iš tikrųjų ji ieškovui atlyginimą sumokėjo. CPK 178 str. pasakyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais byloje rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad tarp ieškovo R. U. ir atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ buvo sudaryta Darbo 2011 m. spalio 4 d. sutartis Nr. 64, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas transporto priemonių variklių maitinimo sistemų mechaniku (b. l. 8) ir nustatytas darbo užmokestis – 900 litų už mėnesį ir 40 valandų ir 5 darbo dienų savaitė. Pateikti byloje krovinio važtaraščiai patvirtina, kad ieškovas vairavo vežėjo (atsakovės) UAB „Kauno gerbūvis“ transporto priemones kroviniams pervežti nuo 2009 m. rugsėjo pradžios (b. l. 10–34). Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ įmonėje ieškovas R. U. faktiškai pradėjo dirbti 2011 m. rugsėjį, t. y. anksčiau, negu nurodyta 2011-10-04 darbo sutartyje data (b. l. 8). Dėl ieškovo darbo atsakovė nusiskundimų neturėjo, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. ji ieškovui darbo užmokesčio nemokėjo. Šią faktinę aplinkybę ieškovas byloje įrodinėjo rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieškovas 2012-08-02 raštu informavo atsakovę, jog prašo sudaryti darbo ginčo komisiją dėl nesumokėto ieškovui darbo užmokesčio, šis prašymas išsiųstas registruotu paštu atsakovei, atsakovės direktoriui ir įteiktas pasirašytinai (b. l. 37–39). Todėl atsakovės apeliacinio skundo motyvas apie tariamai neprotingą ieškovo elgesį dirbant atsakovės įmonėje be darbo užmokesčio nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės samprotavimą pagrįstu, nes ieškovo teiginiai, kad jam atlyginimas atsakovės bendrovėje nebuvo sumokėtas, byloje nenuginčyti jokiais objektyviais įrodymais (algalapiais, pavedimais į banko sąskaitą ar kitais finansinės buhalterinės apskaitos dokumentais), patvirtinančiais darbo užmokesčio išmokėjimą ieškovui. Taigi atsakovės argumentas, kad ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis, negali būti patvirtinamas vien žodiniu paaiškinimu, nes darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka nustatyta įstatymu ir patvirtinama nustatytos formos buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių atsakovė šioje byloje nepateikė, taigi darbo užmokesčio ieškovui sumokėjimo fakto neįrodė (CPK 12, 178, 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo patenkintas nepagrįstai.

Ieškovas byloje teigia, kad atsakovė nesumokėjo ieškovui ne tik darbo užmokesčio, bet ir nesuteikė apmokamų atostogų. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis prašė atsakovę suteikti jam atostogas, patvirtina byloje atsakovės direktoriui pateiktas ieškovo vardu surašytas 2012-08-01 prašymas dėl atostogų suteikimo nuo 2012-08-02, kuris atsakovei išsiųstas registruotu paštu ir 2012-08-02 jai įteiktas (b. l. 35–36). Nors atsakovės direktorius su šiais ieškovo argumentais nesutinka, tačiau byloje atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų (įsakymų), patvirtinančių, kad suteikė arba atsisakė suteikti ieškovui atostogas, taip pat atsakovė byloje nepateikė įrodymų (buhalterinių dokumentų), kad sumokėjo (pervedė) ieškovui išmoką už atostogų laikotarpį. Todėl atsakovės argumentai apie tai, kad nagrinėjant civilinę bylą žodiniame procese jos atstovas galėtų paaiškinti ginčo aplinkybes dėl ieškovo prašomų priteisti ginčo sumų, vertinami atsižvelgiant į suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką apie įrodymų leistinumą (CPK 12 str., 180 str., 185 str.) ir įstatymo nuostatas, kurios numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Kaip nustatyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas ginčo šalims išaiškino, kad visi įrodymai pirmosios instancijos teismui turi būti pateikti iki teismo nustatyto termino, kad šalys turi pasirengti bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme (CPK 226 str.). Šiuo atveju dokumentus, susijusius su ieškovo darbo veikla atsakovės bendrovėje, atsakovė privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šią teisę atsakovė galėjo realizuoti telekomunikacinių ryšio priemonių pagalba. Tad tikėtina, kad atsakovė minimaliomis sąnaudomis galėjo ginti savo teisę net ir tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovas, tačiau to nepadarė, todėl neturi pagrindo kalbėti apie nepagrįstai priteistą ieškovui darbo užmokestį ir kitas išmokas, nes tokios atsakovės nurodytos aplinkybės byloje yra neįrodytos (CPK 185 str.).

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, remdamasis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šį ieškovo prašymą tenkino(b.l.69). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 (DK 303str.)str. yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 (DK 303 str.)str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartys: priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012 A. B., UAB „Baltijos baldų prekyba“. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

Kaip nustatyta anksčiau, atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad buvo nepatenkinta ieškovo darbu, kad ieškovas pažeidinėjo darbo drausmę (pavogė kurą, neatėjo į darbą, vengė atvykti į darbą atsakovės reikalavimu). Todėl atsakovės apeliacinio skundo motyvai apie tariamus ieškovo darbo drausmės pažeidimus, nepateikus į bylą rašytinių įrodymų (įsakymų, aktų), laikomi neįrodytais, todėl atmestinais. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nes su šias motyvais sutinka ir konstatuoja, kad ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino iš dalies (CPK 185 str.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pažeidė Darbo kodekso nuostatas, nes nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio, atostoginių išmokų (DK 141, 206, 207 str.) todėl esant nustatytiems darbo įstatymo pažeidimams ir ieškovo prašymui priteisti neturtinę žalą iš atsakovės už laikotarpį, už kurį ieškovui nebuvo sumokėtos ginčo išmokos, o tai yra beveik už metus, įvertinus ieškovo išgyvenimus dėl negauto darbo užmokesčio, priežastinį ryšį tarp įstatymo pažeidimo ir pablogėjusios ieškovo emocinės būklės ir savijautos, ieškovui pagrįstai priteista neturtinė žala iš atsakovės ir teisingai nustatyta neturtinės žalos suma (CK 6.250 str., DK 250 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.,330 str.), sprendimo dalis, dėl 5 procentų palūkanų priteisimo ieškovui panaikinama, šioje dalyje ieškovo reikalavimas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui R. U. iš atsakovės UAB,,Kauno gerbūvis“ priteistos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmesti.

Kitos teismo sprendimo dalies nekeisti.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas