Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 20 parų;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šios bausmės ir bausmės, paskirtos Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose;

D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 20 parų;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėta Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose;

D. S. (D. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 15 parų;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;

vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose (jo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios probacijos tarnybos žinios.

Iš S. J., D. B. ir D. S. solidariai priteista Panevėžio teritorinei ligonių kasai 1 464,40 Lt žalai atlyginti, o jiems neturint turto ar pajamų – subsidiariai iš Visagino paramos vaikui centro, D. B. globėjos S. K. ir D. S. globėjos J. U. po 488,13 Lt.

Iš S. J., D. B. ir D. S. išieškota valstybei po 185,43 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., D. B. ir D. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. liepos 24 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 20.20 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės antrame aukšte, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami aiškų visuomenės negerbimą, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruodami niekinamą požiūrį į aplinkinius, nukentėjusiajam B. L. sudavę ne mažiau kaip du smūgius, padarydami jam kairio smilkinio srities muštinę žaizdą, kairio peties žasto nubrozdinimą, abiejų momenkaulių ir kairio smilkinkaulio lūžimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, taip sunkiai sutrikdydami jo sveikatą bei savo įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą nusikaltimą mačiusiems namo gyventojams, sutrikdė jų rimtį ir tvarką.

Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kurie patvirtino matę tik D. S..

Apeliantas nurodė, jog prie motinos buto durų laiptinėje gulėjo vyriškis, kuris į jo pasakymą pasitraukti nereagavo. Jie vyriškį nutempė prie lifto, šis pradėjo juos įžeidinėti, tada visi po du kartus jam spyrė, daugiau nieko nedarė. Pabuvę pas motiną, visi išėjo. Kitą dieną D. S. sakė, kad buvo sugrįžęs prie to vyriškio ir daužęs jo galvą į palangę, spardęs.

Skirdamas bausmę teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl paskyrė neteisingą, griežtesnę nei D. S. bausmę.

Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo S. J. gynėjas prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis S. J. iš esmės skundžia tik bausmę, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nustačiusi esminį šio kodekso pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), patikrino bylą dėl visų nuteistųjų nuteisimo už veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl išdėstytų motyvų, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija taip pat priima sprendimą dėl bausmių subendrinimo visiems nuteistiesiems, nors nuteistieji D. B. ir D. S. nepadavė apeliacinių skundų.

Dėl esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo

BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

S. J., D. B. bei D. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

BK 13 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų. Tarp BK 13 straipsnio 2 dalyje išvardintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas nenurodytas. Tai reiškia, jog už šią veiką atsako tik asmuo, kuriam iki jos padarymo buvo suėję šešiolika metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. gimė 1997 m. liepos 16 d., D. B. –1998 m. kovo 4 d., o D. S. – 1997 m. gegužės 17 d. Veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, jie padarė 2012 m. liepos 24 d. Tuo metu S. J. amžius buvo 15 metų ir 8 dienos, D. B. – 14 metų 4 mėnesiai ir 20 dienų, o D. S. – 15 metų 2 mėnesiai ir 7 dienos.

Taigi nuteistieji 2012 m. liepos 24 d. dar nebuvo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektai ir negali pagal baudžiamąjį įstatymą atsakyti už šią veiką.

Dėl nurodytos priežasties teismui netinkamai pritaikius Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą (BK 13 straipsnį), nuosprendžio dalis, kuria S. J., D. B. bei D. S. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, o byla dėl šios veikos nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

Nuteistasis S. J. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė B. L. sveikatą.

Prašydamas sušvelninti paskirtą bausmę apeliantas nurodė, jog teismas neįsigilino į aplinkybes, kuriomis B. L. buvo sunkiai sužalotas.

Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, nuosprendyje išsamiai aptartos ir tinkamai įvertintos, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (paties nuteistojo S. J., kitų nuteistųjų D. B. ir D. S., liudytojų R. B., J. J., O. O.-I., V. I. parodymus, specialisto S. F. paaiškinimą, rašytinius bylos duomenis) ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, jog S. J. kartu su kitais nuteistaisiais padarė nukentėjusiajam B. L. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas S. J. ir kitiems nuteistiesiems paskyrė individualizuotas bausmes.

Apeliantas skunde nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, o kitam nuteistajam D. S. paskirta švelnesnė bausmė, nors jis buvo aktyvesnis nusikaltimo dalyvis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. J. už padarytą nusikaltimą paskirta tinkama bausmė, ji nėra aiškiai per griežta, todėl nėra teisinio pagrindo jos švelninti.

Skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus bei tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, nustatydamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką konkrečios bausmės dydį, atsižvelgė į veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: apeliantas padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apelianto padarytas nusikaltimas yra smurtinis, jo padarinys – sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – chuliganiškoms paskatoms (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, jo parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nebuvo nekintantys ir nuoseklūs.

Skunde apeliantas teigė, kad smūgį į galvą nukentėjusiajam sudavė kitas nuteistasis. Ši aplinkybė rodo, jog S. J. bando susiaurinti savo smurtinių veiksmų apimtį ir taip siekia palengvinti teisinę padėtį, t. y. jis nėra visiškai nuoširdus.

Teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir apeliantą charakterizuojanti medžiaga: būdamas nepilnametis, jis baustas administracine tvarka, jam pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių ir plėšimų (šiuo metu už vieną iš jų yra realiai nuteistas). Nusikaltimo padarymo metu apeliantas gyveno Visagino paramos vaikui centre, kur apibūdintas kaip nuolat pažeidinėjantis centro vidaus tvarką, rūkantis, vartojantis alkoholinius gėrimus, linkęs į nusikaltimus, demonstruojantis savo iššaukiantį elgesį (1 t., 111 b. l.).

Paskutiniu metu S. J. buvo perkeltas į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą, kur taip pat apibūdinamas kaip neturintis motyvacijos, pažeidinėjantis tvarką, manipuliuojantis draugais siekiant naudos sau, besižavintis kalėjimo subkultūra ir pan. (2 t., 31 b. l.).

Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Nustatydamas S. J. skirtinos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 90 straipsnio 5 dalies ir 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o jos minimumą sudaro pusė minimalios atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės. Taigi už padarytą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apeliantui gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 1 iki 10 metų, bausmės vidurkis yra 5 metai ir 6 mėnesiai.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, už aptariamo nusikaltimo padarymą nuteistajam S. J. paskirta bausmė, savo dydžiu mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos nepilnamečiui taikytinos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė nėra per griežta, atitinka bausmės paskirtį, teisingumo principą. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis apie nepilnamečio asmenybę, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis gali būti pasiekti, tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas savo skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Skunde nurodytas argumentas, kad kitam nuteistajam D. S. paskirta švelnesnė bausmė ir jos vykdymas atidėtas, nėra pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę, nes bausmės skiriamos individualiai kiekvienam kaltininkui.

Dėl šiame nuosprendyje išdėstytų motyvų nuteistajam S. J. keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.

Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis ir dėl bausmių subendrinimo nuteistajam D. B.. Jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę subendrinant su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, keičiamas ir nustatomas teisingas, teisinę padėtį lengvinantis bausmių subendrinimo būdas.

Taip pat naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. S. paskirtos subendrintos bausmės ir keičiama nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria S. J., D. B. ir D. S. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką jiems paskirtos bausmės, panaikinti, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo S. J. ir D. B. pakeisti:

S. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką S. J. įskaityti bausmę, atliktą pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendį.

D. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, ją nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką D. B. įskaityti bausmę, atliktą pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendį.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. paskirta subendrinta bausmė, panaikinti, o nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo pakeisti:

vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu D. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose (jo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios probacijos tarnybos žinios.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.