Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 24 d., apie 02.40 val., Kaune, Raudondvario plento ir Pakalnės gatvių sankryžoje, vairavo motociklą „Aprilia SR 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, spruko, sprukdamas nesuvaldė motociklo ir atsitrenkė į greta važiavusį automobilį „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadintas motociklas ir automobilis. Motociklas neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ant jo pritvirtintas kitai transporto priemonei registruojant priskirtas valstybinio numerio ženklas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 115, 225 punkto reikalavimus.Be to, L. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 24 d., apie 2.40 val., būdamas neblaivus, sulaikomas už Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 225, 226 punktų pažeidimus, nevykdė teisėto policijos nurodymo „Stot policija“, bandė pasišalinti, sulaikomas priešinosi policijos pareigūnams, t. y. muistėsi, spardėsi, aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sulaikymo. Šiais savo veiksmais L. G. pasipriešino policijos pareigūnui, taip pat nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo.Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu L. G. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtos administracinės nuobaudos, ir, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – 1530 Eur bauda su transporto priemonės – motociklo „Aprilia SR 125“, identifikacinis numeris ZD4MB03001S103737, konfiskavimu.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) L. G. prašo Kauno apylinkės 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį dėl LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo panaikinti ir dėl šio pažeidimo bylą nutraukti.Skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, vadovaujantis tik protokolą surašiusios kaltinančios institucijos, pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kurie tam tikra prasme visada yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismo sprendimas šioje dalyje priimtas tik pareigūnų surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu, nors šie duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir vaizdo įrašą, kuris yra reikšmingas vertinant įrodymų šaltinių patikimumą, o ne vadovaujantis prielaidomis, neištyrus tokių svarbių įrodymų kaip vaizdo kameros padaryto vaizdo įrašo, nepašalinus prieštaravimų tarp įrodymų, abejonių dėl inkriminuojamo eismo įvykio realumo ir apelianto kaltės, tai suformuotoje teismų praktikoje yra kategoriškai draudžiama. Nors teismas akcentuoja, kad sulaikymo metu prieš apeliantą buvo panaudota fizinė prievarta dėl jo pasipriešinimo sulaikymui, tačiau ir su šiais teismo argumentais apeliantas nesutinka, kadangi policijos pareigūnai smurtą naudojo apeliantui jau esant surakintam ir nekeliančiam pavojaus, ir nesipriešinant. Priešingai, į apelianto motociklą spyrė vienas iš pareigūnų, todėl jam nuvirtus galėjo būti apgadintas policijos automobilis.Apeliantas teigia, kad siekiant išsiaiškinti visas įvykio faktines aplinkybes, nagrinėjant bylą, buvo reikalaujama suteikti visą medžiagą, nes įvykis buvo fiksuojamas policijos vaizdo registratoriumi, tačiau teismui pareikalavus šių duomenų buvo nurodyta, kad vaizdo medžiaga sunaikinta. Galima daryti kategorišką išvadą, kad policijos vaizdo registratorius veikė, tačiau jo užfiksuotas vaizdas, matyt, nepatvirtina „suinteresuotų bylos baigtimi“ policijos pareigūnų parodymų, todėl „nėra priimtinas“ kaltinančiai institucijai ir sąmoningai nėra pateiktas į administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. vaizdo medžiaga sunaikinta, todėl akivaizdu, jog protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nes būtent filmuota vaizdo medžiaga yra visiškai objektyvūs ir patikimi įrodymai. Šiuo atveju galimai yra sudarytos prielaidos policijos pareigūnų piktnaudžiavimui, kai speciali policijos veikloje naudojama priemonė dėl įvykio ištyrimo tyčia sunaikinama, nors turimi duomenys apie ginčo situaciją. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1055/2016(02) pripažinta, kad apeliantui L. G. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairio žasto srityje, nugaroje, kairėje šlaunyje, dešinės šlaunies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2016 m. balandžio 23 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, pateiktų įrodymų pakanka pagristi neteisėtą pareigūnų elgesį. Akivaizdu, kad pareigūnai viršijo įgaliojimus, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

L. G. apeliacinis skundas netenkinamas.Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 123 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino L. G. padariusį LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas L. G. kaltės dėl sukelto eismo įvykio klausimas ir nurodoma, kad jis eismo įvykio nesukėlė, o policijos automobilis galėjo būti apgadintas motociklui nuvirtus dėl to, kad į motociklą spyrė vienas iš pareigūnų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto keliama versija nesutinka ir daro išvadą, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. G. kaltę dėl sukelto eismo įvykio.Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. balandžio 24 d. nakties metu pastebėjo įtartinai važiuojantį motociklą, todėl nusprendė jį sustabdyti. Per garsiakalbį buvo reikalaujama sustoti, tačiau vairuotojas pamatęs, jog yra stabdomas, padidino greitį ir pradėjo šalintis. Kai pavyko susigretinti, vairavęs motociklą asmuo greitai nušoko ir motociklas tapo nevaldomas. Tuo metu pasigirdo garsas, panašus į trenksmą. Kaip vėliau paaiškėjo, motociklas, tapęs nevaldomu, atsitrenkė į policijos automobilio galinį sparną bei jį apgadino. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad motoroleris atsitrenkė į policijos tarnybinį automobilį, buvo smūgis į galinį sparną (b. l. 32–41). Liudytojas Ž. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad motoroleris gulėjo ant žemės, tačiau kad pareigūnai jį būtų spardę ar kilnoję, nematė. Vėliau kolegos sakė, kad motoroleris važiuojant kontaktavo su policijos tarnybiniu automobiliu (b. l. 48–50). Analogiškas eismo įvykio aplinkybes vyriausiasis patrulis R. K., vyriausiasis patrulis M. S. ir specialistas Ž. S. nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 2, 3, 5). Šių liudytojų parodymai viso proceso metu nekito, jų nurodomos aplinkybės buvo patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat byloje nenustatytas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar kad jie siektų melagingai apkalbėti apeliantą nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Byloje, kompaktiniame diske, esančiose nuotraukose, ant tarnybinio policijos automobilio „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio sparno matyti įlenkimų (b. l. 58). Apelianto keliama versija, neva motociklas nuvirto ir policijos automobilį apgadino dėl to, kad į jį spyrė vienas iš policijos pareigūnų, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Aukštesniojo teismo nuomone, liudytojų parodymai bei byloje esančios fotonuotraukos neabejotinai patvirtina, jog kontaktas tarp automobilio „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Aprilia SR 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai buvo, šis kontaktas įvyko apeliantui nušokus nuo vairuojamo motociklo ir motociklui atsitrenkus į policijos tarnybinį automobilį, todėl teismo padaryta išvada, jog būtent L. G. sukėlė eismo įvykį, yra pagrįsta remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantas taip pat teigia, kad vaizdo medžiaga, galinti patvirtinti jo nekaltumą, policijos pareigūnų yra sunaikinta, todėl akivaizdu, jog protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nes būtent filmuota vaizdo medžiaga yra visiškai objektyvus ir patikimas įrodymas. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, vien tai, kad byloje nėra pateikta vaizdo medžiaga, savaime nepaneigia nuoseklių liudytojų parodymų dėl L. G. sukelto eismo įvykio. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado 2016 m. birželio 13 d. rašto Nr. 20-S-93383 matyti, jog vaizdo registratoriai tarnybinėse transporto priemonėse radijo šaukiniu „467“ ir „417“ yra sumontuoti, tačiau registratorius iš automobilio radijo šaukiniu „417“ tuo metu dėl gedimo buvo išvežtas remontui (b. l. 60, 61). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado 2016 m. liepos 14 d. rašto Nr. 20-S-107849 matyti, jog įrašai kompiuterinėje laikmenoje (saugykloje) yra saugomi 60 parų, todėl pateikti prašomo vaizdo įrašo iš automobilio radijo šaukiniu „467“ nėra galimybės (b. l. 66). Aukštesniojo teismo nuomone, šie byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina, kad vaizdo medžiaga nebuvo pateikta tikslingai, siekiant, apelianto nuomone, nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Nėra pagrindo sutikti su apelianto išvada, jog vaizdo medžiaga buvo tyčia sunaikinta, kadangi byloje, be apelianto nepagrįstos prielaidos, nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado nurodomos vaizdo medžiagos nepateikimo priežastys yra objektyvios ir pateisinamos.Skunde taip pat nurodoma, kad sulaikant L. G. policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, padarė jam sveikatos sutrikdymą, tuo įvykdė baudžiamojo kodekso uždraustą veiką. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareigūnų veiksmų teisėtumas, jų įgaliojimų viršijimo klausimai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nesprendžiami, kadangi tai nėra šios bylos dalykas, todėl apelianto argumentai šioje dalyje paliekami nenagrinėti. Byloje neginčytinai nustačius, kad L. G. 2016 m. balandžio 24 d., apie 2.40 val., Kaune, Raudondvario plento ir Pakalnės gatvių sankryžoje, vairavo motociklą „Aprilia SR 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, motociklo nesuvaldė ir atsitrenkė į greta važiavusį automobilį „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadintas motociklas ir automobilis, jo veika pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą L. G. paskyrė nuobaudą minėto pažeidimo sankcijos ribose, kuri šiuo atveju yra teisinga. Paskirtosios nuobaudos – bauda su transporto priemonės konfiskavimu, laikytinos proporcingomis padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirtos administracinės nuobaudos nėra per griežtos siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. Byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnes nuobaudas, nenustatyta.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl L. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.