- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1-686-718/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. D., L. D.
- Nukentėjusysis
- D. N.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorėms Reginai Bučinskaitei, Ritai Ušinskienei, Nijolei Žemaitytei,
kaltinamiesiems M. D. ir L. D., jo gynėjams advokatui Edvardui Staponkui ir advokato padėjėjui L. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji M. D. ir L. D., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra:
M. D. ir L. D., 2018 m. lapkričio 27 d., apie 08.00 val., veikdami bendrai grupe, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. M. D. kumščiu smogė gatve einančiam D. N. į kairės pusės galvos sritį, po ko L. D. kumščiu smogė nukentėjusiajam į veido sritį ir įrėmęs kojos kelią į jo nugarą, parvertė ant žemės. Po to, M. D. gulinčiam D. N. spyrė į galvos sritį bei kartu su L. D. smogė ne mažiau kaip po du kartus kumščiu į galvos ir veido sritį ir L. D. ne mažiau kaip du kartus įspyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydami bendrai nukentėjusiajam D. N. nosies kaulo lūžį, nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą, kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio paviršinius odos nubrozdinimus ir kraujosruvas, kas dėl nosies kaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo D. N..
Kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d., ryte, su nukentėjusiuoju D. N. apsižodžiavo, susinervino, todėl vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į pakaušį. Po to pamatė, kaip L. D. trenkė nukentėjusiam į veidą ir pavertė jį ant žemės. Įvykis įvykio prie bendrabučio, kuriame gyvena nukentėjusysis D. N., esančio Taikos pr. Su grupės draugais L. D. ir G. Š. pavalgę picerijoje ėjo į savo bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) priklausiančio bendrabučio, Taikos pr., sutiko nukentėjusįjį D. N.. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą. G. Š. stovėjo toliau, jis, kaltinamasis, užkalbino nukentėjusįjį, jie apsižodžiavo ir jis, M. D., trenkė ranka nukentėjusiajam į pakaušį. Tada prie jų pribėgo L. D., sudavė smūgį nukentėjusiajam, dėl ko šis pargriuvo. Nukentėjusiajam pirmasis smūgiavo jis, M. D., po kelių sekundžių nukentėjusiajam smūgį sudavė L. D.. Kur pataikė, nematė. Mano, kad su ranka sudavė. Kai L. D. D. N. pargriovė ant žemės, jis, kaltinamasis, vieną karta koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam, galimai į pakaušį. Negali pasakyti, kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė L. D., smūgių neskaičiavo, viskas įvyko labai greitai. Jis, kaltinamasis, palaukė, kol atsikėlė nukentėjusysis ir jis kartu su G. Š. nuėjo į bendrabutį. Kur nuėjo L. D., nežino. Nukentėjusiojo veidas buvo sužalotas, jam iš nosies bėgo kraujas. Labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Nežino, kodėl taip pasielgė, gal buvo susinervinęs. D. N. ėjo vienas iš bendrabučio link mokyklos. Nukentėjusiajam atlygino 2000 Eur žalą, nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė. Ligonių kasai atlygino savo ieškinio dalį. Anksčiau neteistas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. D. norėjo, kad jis, M. D., vienas kaltę prisiimtų, L. D. parašė jam SMS žinutę su tekstu, kaip kalbėti. Šios žinutės jis neišsaugojo. Policijoje sužinojo, kad Lukas ir G. Š. tokią pat žinutę siuntė.
Kaltinamasis L. D. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną, ryte, su draugais M. D. ir G. Š. stovėjo prie bendrabučio, esančio Taikos pr., kampo, norėjo įeiti į bendrabutį. Pats nei vieno gyventojo nepažinojo, buvo mokslo metų pradžia, tiesiog ėjo kartu su draugais, nes jie ėjo. Kalbėjosi su G. Š., kai staiga išgirdo M. kažką šaukiant. Atsisukęs pamatė, kaip jis bėga prie jam nepažįstamo asmens. Pribėgęs prie jo, M. sudavė smūgį, jie pradėjo muštis, grumtis. Nieko nelaukęs jis pribėgo prie jų norėdamas išskirti, pastūmė viena ranka vieną asmenį, kita ranka kitą asmenį. Negali pasakyti, į kokią vietą atrėmė ranką, po šio veiksmo atsisuko į M., pamatė, kad jis yra susinervinęs, nori tęsti kovą. Tada pamatė, kad nukentėjusysis keliasi nuo žemės ir tuo momentu M. pro jo dešinį šoną sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Po šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės, susiėmė už veido, matė daug kraujo. Pats buvo išsigandęs nežinojo, ką toliau daryti. Matė, kad nukentėjusysis nėra praradęs sąmonės, keliasi nuo žemės, tada su minėtais draugais nuėjo į bendrabutį, esantį Taikos pr. Po įvykio M. bandė modeliuoti įvykį, policijos apklausoje ragino prisiimti kaltinimą, padengti dalį žalos nukentėjusiam. Tai buvo praėjus porai dienų po įvykio. Po kurio laiko M. pasiūlė susitikti prie kolegijos, susitikus pareiškė, kad jo, L. D., tėvas kuo greičiau susitiktų su jo tėvu ir susitartų dėl dalies žalos atlyginimo, kitaip jis policijoje pasakys, kad jis, L. D., taip pat smurtavo prieš nukentėjusįjį. Tačiau jis tikrai neturėjo tikslo mušti ir smurtauti prieš nukentėjusįjį. Tą dieną jis, L. D., sudavė kitam jaunuoliui tame pačiame bendrabutyje, ir nevengė už tai atsakomybės, su tuo asmeniu susitaikė. M. ir G. yra geri draugai, dėl to jį, L. D., kaltina. Nukentėjusysis meluoja. G. Š. taip pat davė melagingus parodymus. Nepamena, kiek smūgių sudavė M. nukentėjusiajam. Kai jis sušuko, pamatė, kad nubėgo link to asmens, pribėgęs trenkė jam vieną smūgį į veidą. Tada jis, L. D., suprato, kad kils muštynės ir pribėgęs norėjo juos išskirti. Galimai pastūmė nukentėjusįjį, bet smurtauti, mušti nenorėjo. Teigia, kad M. D. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį ranka, vieną smūgį koja ir dar vieną smūgį iki kol jis pribėgo. Du smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Įvykio metu jis buvo blaivus. D. D. ir G. Š. jokių žinučių nerašė ir nesiuntė. Mano, kad čia yra jų pačių parašyti tekstai apie tai, ką reikia sakyti.
Nukentėjusysis D. N. parodė, kad 2018-11-27, apie 8.00 val., išėjo iš bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ir už bendrabučio kampo pamatė kaltinamuosius L. D. ir M. D. ir G. Š.. Kaltinamasis M. D. jo paklausė, ar bendrabutyje yra budėtoja. Jie stovėjo prie bendrabučio kampo ir niekur nėjo. Bendrabutis yra netoli (duomenys neskelbtini). Jis, nukentėjusysis, iš bendrabučio ėjo link savo mokyklos. Kai kaltinamasis M. D. paklausė, ar yra budėtoja, jis jam nieko neatsakė, tiesiog nuėjo. Jam nueinant M. D. pasakė - „neapsimesk, kad negirdi“. Kaltinamųjų anksčiau nepažinojo, pirmą kartą juos matė. Kažką jiems atsakė, vartojo necenzūrinius žodžius. Tada prie jo pribėgo M. D., trenkė kumščiu į pakaušį. Jis atsisuko ir pamatė atbėgantį L. D., kuris jam kumščiu trenkė į veidą. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės. M. jam sudavė vieną kartą ir gulinčiam spyrė 2 kartus, L. D. 2 kartus smūgiavo ir spyrė 2 kartus. Negali pasakyti, ar vienas po kito smūgiavo, ar abu vienu metu. Matė, kad G. Š. stovėjo toje pačioje vietoje prie bendrabučio, jis jo nemušė. Kai M. klausė ar yra budinčioji, L. buvo šalia. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių kiekvienas kaltinamasis jam sudavė. Kai jis nugriuvo, kairėje pusėje buvo M., dešinėje – L., dešinėje pusėje jam ir buvo sužalota kakta, todėl mano, kad daugiau smūgių sudavė L. D.. Jam buvo padaryti sužalojimai: nosies lūžis, kaktos sumušimas, ausies sumušimas, kraujosruvos. Pagalbos nešaukė, nesigynė. Nežino, kas baigė muštynes, kaltinamieji tiesiog pasišalino. Jis, nukentėjusysis, atsikėlė, grįžo į bendrabutį apsitvarkyti. Jį pamatė budėtoja, paklausė, kas atsitiko, atsakė, kad nieko. Grįžtant į bendrabutį, jį matė grupės draugas, dar buvo valytojos. Vakare pats nuvyko į policiją, telefonu policijos niekas neiškvietė. Kai grįžo į bendrabutį, nusiprausė, draugo paprašė, kad nuvežtų į ligoninę, kur nustatė nosies lūžį ir kitus kūno sužalojimus. Tą dieną į paskaitas jis nėjo. Pakalbėjo su artimaisiais ir tos pačios dienos vakare nuvyko į policiją rašyti pareiškimo. Sekančią dieną su juo susisiekti bandė M. D., bei jis jam neatrašė. Vėliau M. D. tėvas susisiekė su jo tėvu, taip sužinojo, kad jie nori tartis. Todėl buvo susitikę, Modestas atsiprašė, atlygino 2000 eurų neturtinę žalą. Prašo iš L. D. priteisti 4000 eurų, nes jis didžiausią žalą padarė. Buvo vienas konkretus smūgis į veido sritį, kai jis nukrito. Kaltinamasis M. D. jam žalą atlygino, jis jam pretenzijų neturi. Kai jis, nukentėjusysis, nugriuvo ant žemės, į galvos sritį jam buvo suduota 5-6 smūgiai. Visi spyriai buvo į galvos sritį. Jo, nukentėjusiojo, gydymas truko 3 savaites. Buvo sunku praustis, kvėpuoti, norint nosį išsipūsti pradėdavo bėgti kraujas, negalėjo liesti veido srities. Dėl patirto sužalojimo negalėjo nešioti akinių, negalėjo švęsti gimtadienio. Pasunkėjo kvėpavimas per nosį, kurs išliko ir po sugijimo. Planuoja atlikti nosies ištiesinimo operaciją. Tam tikrą laiką buvo mėlynės veide, jam skaudėjo, kai buvo mušamas. Šiuo metu jis studijuoja.
Liudytojas G. Š. parodė, kad nukentėjusiojo nepažinojo. Su kaltinamuoju L. D. susipažino studijuodamas mokykloje, M. D. pažinojo seniau, abu yra iš Telšių. Studijuodami gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini), tame bendrabutyje gyveno ir abu kaltinamieji. Jis, liudytojas, su M. gyveno viename kambaryje, L. gyveno aukštu žemiau. Įvykio dieną, ryte, atėjo prie bendrabučio Taikos pr., kur tuo metu gyveno draugai G. ir L. Norėjo įeiti į bendrabutį, bet buvo budinčioji, kuri jų neįleido. Jie tiesiog stovėjo prie bendrabučio, laukė, kol išeis budėtoja. Stovėjo šalia bendrabučio, už kampo. Kai buvo prie bendrabučio, iš jo išėjo nukentėjusysis, M. nukentėjusiojo paklausė, kada išeis budėtoja, bet nukentėjusysis kažką tik sumurmėjo. Nukentėjusysis ėjo takeliu pro juos. Tada M. dar kažko užklausė, o nukentėjusysis nueidamas parodė nepadorų gestą–vidurinį pirštą. Jis su M. matė tą gestą, nežino, ar L. taip pat matė. Tada M. nukentėjusiajam trenkė. Jis, liudytojas, liko stovėti toje pačioje vietoje. Pribėgęs L. D. taip pat trenkė nukentėjusiajam. Pirmą smūgį jį pasivijęs nukentėjusiajam sudavė M. į galvos sritį. Nukentėjusysis tuo metu jau buvo nuėjęs, nuo jų apie 30 m atstumu. Po kelių sekundžių prie nukentėjusiojo pribėgo L. D. ir sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Po L. smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Kai nukentėjusysis nukrito, kaltinamieji jam dar sudavė po 2-3 smūgius rankomis ir kojomis. Po to kaltinamieji atėjo prie jo, liudytojo. Jis paklausė jų, kodėl sumušė nukentėjusįjį. Nekilo minčių sudrausti. Jis, liudytojas, muštynėse nedalyvavo. Nematė, ar nukentėjusysis buvo sužalotas. Po to jie kažkur išėjo. Kaltinamieji sužaloti nebuvo. Įvykio metu visi blaivūs. Po šio įvykio susirašinėjo, kalbėjo su L., L. prisipažino, kad sudavė smūgį. Jis neprašė jo naudai duoti parodymų. Tą dieną visi trys dar kartą grįžo į tą bendrabutį Taikos pr. Lipant laiptais L. D. sudavė smūgį kažkokiam vaikinui. Po įvykio L. D. parašė jam SMS žinutę su tekstu apie įvykį, galimai dėl parodymų policijoje. Tą žinutę jis nusikopijavo, įsikėlė į Notes programėlę, ir taip išsisaugojo. Tyrėjai paprašius parodė telefoną su žinute. Tai padarė ne savo iniciatyva, o tyrėjai prašant. Jį paėmė iš kolegijos ir nuvežė į komisariatą, kur tyrėja ir dar du pareigūnai paprašė telefono. Kodėl L. tokį tekstą parašė, jis nežino, reikia jo klausti.
Liudytoja D. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) bendrabučio administratore, nagrinėjamo įvykio nematė. Jai tik yra žinoma, kad bendrabučio studentui prie bendrabučio buvo sulaužyta nosis, jis buvo sumuštas. Tą dieną ji dirbo, bet nematė nukentėjusiojo. Vėliau peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus, ir tada pamatė nukentėjusįjį, ir bendrabučio valytoja matė. Vaizdo įraše buvo užfiksuota kaip nukentėjusysis ėjo į dušą pastoviai praustis, nes kraujas tekėjo. Lauke vaizdas nefiksuojamas. Nukentėjusysis į bendrabutį grįžo po 8.00 val., vaizdo įraše matėsi, kad visas kruvinas. Ji pati nukentėjusiojo iš karto po įvykio sutikusi nebuvo. Bendravo su juo vėliau tą pačią dieną. Nukentėjusysis pasakė, kad jį užpuolė vaikinai prie bendrabučio, nesakė, kad vaikinus pažįsta. Ji pati vėliau susižinojo, kad užpuolikai iš (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Tie studentai buvo atvykę į jų bendrabutį pas R. G.. Nukentėjusysis juos atpažino. Nukentėjusysis sakė, kad iš viso buvo 3 vaikinai, mušė dviese. Tą patį rytą po D. sumušimo kaltinamieji nustūmė dar vieną vaikiną nuo laiptų tarp pirmo ir antro aukšto. Nukentėjusysis D. N. kaltinamuosius atpažino pagal parodytą vaizdo įrašą, kuris buvo pateiktas prie kito ikiteisminio tyrimo, kadangi tie patys asmenys buvo kartu, kai L. D. sužalojo vaikiną, nustumdamas jį nuo laiptų. D. N. pamatęs vaizdo įrašą iš karto atpažino M. D. bei L. D.. Ji nuėjo pas G. R. ir paklausė kokie jo draugai buvo atėję.
Liudytoja G. G., Klaipėdos AVPK tyrėja, parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kiek pamena, G. Š. atėjo kartu su M. D. ir pateikė mobilaus ryšio telefoną. Ar jie atvyko patys, ar juos kriminalistai atsivežė, nežino, nes ji nusileido į apačią pas kriminalistus, ten jau buvo G. Š. ir M. D.. Minėtą dieną buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, vienas įvykis buvo 8.00 val., kitas – 12.00 val., ir abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose dalyvavo tie patys vaikinai. Buvo kalbama žodžiu, kad vyko susirašinėjimas apie nagrinėjamą įvykį, kad tai inicijavo L., todėl ji, liudytoja, nusprendė paimti mobilųjį telefoną. Nepamena, kuris vaikinas pasakė, kad jie susirašinėjo dėl šio įvykio. Tai vyko ne apklausos metu, tiesiog vyko pokalbis. Jei jie nebūtų pasakę, kad vyko kažkoks susirašinėjimas, telefono nebūtų paėmusi. Programa „Notes“ jai nėra žinoma. Ji tiesiog užfiksavo tai, ką rado telefone. Susirašinėjimo turinio tiksliai nepamena, ten buvo suformuluotos situacijos, kaip galėjo būti, o ne kaip buvo, kad įvykį pakreipti kita linkme. Kaip suprato, jie visi trys – M. D., G. Š. ir L. D. kažką kalbėjo ir kažką vienas kitam persisiuntinėjo.
Kaltinamųjų kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys
Iš specialisto išvados Nr. G 2094 /2018(03) nustatyta, Kad D. N. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nosies nugarėlės poodinė kraujosruva, kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio paviršiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus bukais daiktais, galimai, suduodant kumščiais-paaiškinami trimis poveikiais ( į nosį, į kaktos dešinę pusę ir į dešinę ausį). Nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti paviršiniai veido sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 37).
Iš 2018-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. N. atpažino nuotraukoje M. D. kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b.l. 38-45).
Iš 2018-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis D. N. atpažino nuotraukoje L. D. kaip jį sumušusį asmenį (1 t., 46-50).
Iš 2018-12-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir fotolentelių matyti, kad G. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy Cover (1 t., b.l. 80). Iš fotolentelėse esančio teksto galima suprasti, kad yra nurodomos to ryto įvykių prie bendrabučio ir bendrabutyje aplinkybės, galimai derinami parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamųjų M. D. ir L. D. kaltę.
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.
Kaltinamasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl jo parodyto nepadoraus gesto. Pasijautė įžeistas, todėl pribėgęs trenkė nukentėjusiajam į pakaušį. L. D. trenkė nukentėjusiam į veidą ir pavertė jį ant žemės. Nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė jam į pakaušį. Kaltinamasis L. D. tai pat spyrė nukentėjusiajam, tačiau smūgių skaičiaus nurodyti negali. Kaltinamasis L. D. neigia dalyvavęs konflikte bei trikdęs viešąją tvarką. Priešingai, nurodė, kad mėgino konfliktuojančius M. D. ir D. N. nuraminti ir juos išskirti. Juos beskirdamas galėjo nukentėjusįjį tik pastumti, smurtauti prieš jį neketino. Teigia, kad D. N. sužalojo kaltinamasis M. D..
Nors kaltinamasis L. D. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: kaltinamojo M. D. ir nukentėjusiojo D. N. parodymai, teisme apklaustų liudytojų G. Š. ir D. K. parodymai ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Kaltinamojo L. D. parodymai yra nelogiški, neįtikinantys, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusiojo D. N. teigimu, pirmasis jam trenkė kaltinamasis M. D., tada pribėgo L. D. ir kumščiu trenkė į veidą. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemės, gulėdamas pajuto spyrius. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių kiekvienas kaltinamasis sudavė. Teisme apklausta liudytoja D. K., (duomenys neskelbtini) bendrabučio administratorė, nagrinėjamo įvykio nematė, tačiau su nukentėjusiuoju bendravo netrukus po įvykio. D. N. veidas buvo sužalotas, kruvinas, nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė du vaikinai, kaip vėliau nustatyta, M. D. ir L. D.. Kaltinamieji buvo atpažinti pagal nukentėjusiajam parodytą vaizdo įrašą, kuris buvo pateiktas prie kito ikiteisminio tyrimo, kadangi tie patys asmenys buvo kartu, kuomet L. D., bendrabutyje sužalojo kitą vaikiną, nustumdamas jį nuo laiptų. D. N. pamatęs vaizdo įrašą iš karto atpažino M. D. bei L. D..
Liudytojas G. Š. taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį D. N. sužalojo abu kaltinamieji. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis jiems parodė nepadorų gestą, todėl M. D. nukentėjusiajam trenkė, pribėgęs L. D. taip pat sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Po L. D. smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Kai nukentėjusysis nukrito, kaltinamieji jam dar sudavė po 2-3 smūgius rankomis ir kojomis. Tokius parodymus liudytojas G. Š. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šie liudytojų parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių D. K. ir G. Š. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir galėtų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį L. D.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti D. N. padaryti sužalojimai atitinka paties nukentėjusiojo, kaltinamojo M. D. ir liudytojo G. Š. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti ne šio įvykio metu. Tai, kad nukentėjusysis D. N. iš karto po įvykio, 2018-11-27 apklaustas liudytoju nurodė, kad gavęs smūgį iš nugaros atsisukęs pamatė L. D., kuris užsimojo ir sudavė kumščiu į veidą, o parkritęs ant žemės jis gavo dar keletą smūgių į veidą, galvą, kas sudavė smūgius- nematė, tokius jo pirminius parodymus, teismo nuomone, galėjo įtakoti didelis stresas, sukeltas užpuolimo metu, be to, akivaizdu, kad gavęs pirmą smūgį į pakaušį, jis galėjo nematyti smūgį suduodančio asmens. Nukentėjusysis vėliau, 2018-12-05 parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu, apklaustas liudytoju nurodė į L. D. ir M. D. kaip jį užpuolusius asmenis, apibudino iš kokių požymių juos atpažįsta, nurodė jų veiksmus. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog L. D. buvo įvykio vietoje ir ne skyrė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį M. D., o tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamųjų M. D. ir L. D. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam D. N. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamieji L. D. ir M. D. veikdami bendrininkų grupėje 2018 m. lapkričio 27 d., apie 08.00 val. viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo D. N..
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.
Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamųjų M. D. ir L. D. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė ( liudytojas G. Š.), todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.
Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).
Kaltinamieji ir nukentėjusysis iki įvykio buvo nepažįstami. Pats kaltinamasis M. D. pripažino nukentėjusįjį užpuolęs dėl to, jog buvo jo įžeistas jo parodyto nepadoraus gesto, kaltinamasis L. D. kaltę neigia. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamųjų elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Pažymėtina, kad kaltinamųjų fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį D. N. kitų asmens akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Kaltinamieji nukentėjusįjį D. N. sužalojo, siekdami priešpastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Matydami viešoje vietoje mušamą asmenį, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas D. N., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamieji šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Įvykio metu nukentėjusiajam D. N. kaltinamųjų veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš specialisto išvados Nr. G 2094 /2018(03) nustatyta, Kad D. N. įvykio metu padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nosies nugarėlės poodinė kraujosruva, kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio paviršiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus bukais daiktais, galimai, suduodant kumščiais-paaiškinami trimis poveikiais ( į nosį, į kaktos dešinę pusę ir į dešinę ausį). Nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti paviršiniai veido sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 37). Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą viešoje vietoje buvo įtakoti menkavertės dingsties – konflikto dėl neva parodyto nepadoraus gesto, todėl jie pagrįstai vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straipsnis neapima, todėl šie M. D. ir L. D. veiksmai kvalifikuotini atskirai ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi, kaltinamųjų M. D. ir L. D. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji M. D. ir L. D. veikė kaip bendravykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sutrikdyta įvykio vietoje buvusio nukentėjusiojo normali būtis ir rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės, sutrikdyta nukentėjusiojo D. N. sveikata. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie abu yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju M. D. ir L. D. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai.
Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, kaltinamieji M. D. ir L. D. padarė tiesiogine tyčia: jie suprato, kad viešoje vietoje suduodami smūgius nukentėjusiajam, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Kaltinamasis M. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir vieną smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusio asmens ir šis jam atleido. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis M. D. anksčiau neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip atsakingas, sąžiningas darbuotojas, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kritiškai vertina savo poelgį. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį M. D. ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Kaltinamasis M. D. ir nukentėjusysis D. N. dar ikiteisminio tyrimo metu surašė susitaikymo protokolą ( 1 t., b. l. 122-123). Teismo nuomone, nėra jokių teisinių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kaltinamajam M. D. baudžiamoji byla nutraukiama ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo materialinę padėtį - nusikalto pirmą kartą, gailisi, atlygino padarytą žalą, yra studentas.
Kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamasis L. D. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau neteistas, tačiau 2019-04-30 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindais susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis L. D. nebaustas administracine tvarka, studijuoja (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip lankantis paskaitas. Nusikalstamais veiksmais padarė žalą, kurios neatlygino ir nesistengė tai padaryti, nebuvo nuoširdus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta laisvės atėmimo ir 284 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmės, neviršijančios bausmių vidurkių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, mokosi, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad L. D. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktais, jam skiriami įpareigojimai: visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kaltinamajam L. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 30,52 eurų dydžio civilinį ieškinį kaltinamiesiems M. D. ir L. D. dėl D. N. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 185-187). Nukentėjusysis D. N. dėl kaltinamųjų M. D. ir L. D. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 30,52 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b.l. 59-61). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamieji, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kadangi kaltinamasis M. D. savanoriškai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino 15,26 Eur (1 t., b.l. 69, 2 t., b.l. 3), likusi žalos dalis, tai yra 15,26 Eur, solidariai priteisiama iš abiejų kaltinamųjų L. D. ir M. D..
Be to, nukentėjusysis D. N. byloje pareiškė kaltinamajam L. D. civilinį ieškinį (2 t., b.l. 40-43), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 4 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis D. N. nurodė, kad sveikatos sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Nusikaltimo metu buvo spardomas, daužomas, buvo sukruvintas jo veidas, ištepti rūbai, kuprinė. Buvo gydomas 3 savaites ambulatoriškai, vyko pas gydytojus, į policijos įstaigą, dėl ko teko praleisti paskaitas. Į mokymosi įstaigą ėjo sutinusia nosimi, mėlynėmis ant akių vokų, nubrozdinimais, kas kėlė nemalonius išgyvenimus, sulaukė klausimų apie tai, kas įvyko, buvo paskleistos kalbos apie bylą, žalos atlyginimą ir pan. Sulaužyta nosis skaudėjo, jis jautė diskomfortą, buvo be nuotaikos, nervingas, negalėjo susikaupti, bijojo išeiti iš namų. Trauma trukdė miegoti, jis negalėjo sportuoti, negalėjo nešioti akinių, teko įsigyti lęšius. Nosis liko pakrypusi į dešinę pusę. Ties nosies lūžiu jaučiasi sugijimo randas, šalto oro metu ta vieta pastoviai pamėlynuoja. Iki šiol yra pasunkėjęs kvėpavimas per nosį. Ateityje teks atlikti operaciją dėl kvėpavimo atlaisvinimo ir nosies ištiesinimo. Nusikaltimo metu jam neturtinę žalą padarė abu kaltinamieji, tačiau M. D. jo padarytą neturtinę žalą – 2 000 Eur atlygino ir jis jokių materialinių pretenzijų jam neturi. Kaltinamasis M. D. jo atsiprašė ir jie susitaikė. Mano, kad L. D. jam padaryta žala yra žymiai didesnė nei M. D. padaryta, kadangi būtent L. D. jam smogė kumščiu į veidą ir sulaužė nosį. Jo padarytas sužalojimas yra pats sunkiausias, sukėlęs didžiausią skausmą, nepatogumus, todėl iš L. D. prašo priteisti 4 000 Eur neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. N. sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiajam nereikia pagalbinių priemonių judėjimui, jo judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad jis privalėtų nuolat vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Kadangi nukentėjusysis D. N. su kaltinamuoju M. D. susitaikė, kaltinamasis M. D. nukentėjusiajam atlygino 2 000 Eur žalą, nukentėjusysis prašo priteisti neturtinę žalą tik iš L. D., todėl neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo L. D..
Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo L. D. turtinę padėtį – L. D. yra studentas. Atsižvelgtina į tai, kad turtinė žala nepadaryta, kad, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens psichologiniais išgyvenimais arba dideliais patirtais nepatogumais. Nukentėjusiojo D. N. prašoma priteisti 4 000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo L. D. 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. N.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Be to, nukentėjusysis D. N. prašo priteisti 600 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti 600 Eur nukentėjusiojo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais (2 t., b.l. 44). Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateikto kvito (2 t., b.l. 44) matyti, kad nukentėjusiojo D. N. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 600 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kiekvieno iš kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viena skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
M. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais kaltinamajam M. D. ir nukentėjusiajam D. N. susitaikius. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
L. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 30 parų areštą.
L. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę, ir L. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti L. D. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią L. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 30,52 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš solidariai iš kaltinamųjų M. D. ir L. D. 15,26 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kitoje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo D. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo L. D. 1000 Eur neturtinės žalis atlyginimą nukentėjusiajam D. N.. Kitą D. N. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis- po 300 Eur, iš kiekvieno kaltinamojo M. D. ir L. D. nukentėjusiajam D. N. 600 Eur jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d., 4 d. nuostatas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.