- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-1990-1112/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00187-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Advokatai
- Juta Kareivė, Doloresa Sitnikienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., B. K. ir D. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per tris mėnesius faktiniu valdymu priėmė jos (duomenys neskelbtini) mirusio brolio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą. Juridinę reikšmę turintys faktas nustatytinas turto paveldėjimo reikalu, kad būtų galima kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriuo paveldėjo gyvenamąjį namą, priestatą, garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pas įstatymą liudijimas į piniginius indėlius buvo išduotas D. B. ir V. K. Liko (duomenys neskelbtini), esantis B. K. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo suinteresuoti asmenys, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą neišduotas. Pareiškėjos brolis V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko dalis paveldėto ir neįregistruoto Žemės sklypo. Po V. K. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė. Į namą (duomenys neskelbtini), pareiškėja atsikraustė gyventi apytiksliai du metus prieš motinos mirtį, kadangi motina viena pati nebegalėjo gyventi. Pareiškėja rūpinosi tiek ja, tiek jos turtu. Po motinos mirties iki šios dienos pareiškėja toliau gyvena paveldėtame name ir juo bei žemės sklypu, kuriame stovi namas ir ūkiniai pastatai, rūpinasi kaip savo. Nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Visą turtą faktiškai valdo, prižiūri, moka komunalinius mokesčius, valdo dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką atstovaujanti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad I. K. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręstinas teismo nuožiūra, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus byloje nurodytas bei teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Be to, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, su pareiškimu nesutinka. Jos tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 12 metų. Jos tėvas V. K. su ja nebendravo ir kontaktų neieškojo bei savo kontaktų nedavė, nes jis daugiau buvo įkalinimo įstaigose negu laisvėje. Kad tėvas yra miręs, sužinojo tik gavusi iš teismo dokumentus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nes kaip pirmos eilės įpėdinė pretenduoja į turtą.
Suinteresuoti asmenys B. K. ir D. B., kuriems apie bylos iškėlimą ir jos nagrinėjimą teismo posėdyje tinkamai pranešta, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo.
Teismo posėdyje pareiškėja I. K. ir jos atstovė pareiškimą palaikė, rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis, paaiškino, kad pareiškėja pagal testamentą paveldėjo (duomenys neskelbtini), esantį B. K. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Valdydama gyvenamąjį namą ir pastatus, jais rūpindamasi ir juos prižiūrėdama, mokėdama komunalinius mokesčius, pareiškėja tiek po savo motinos B. K. mirties, tiek po savo brolio V. K. mirties kartu valdė ir (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, kuriame stovėjo jos paveldėtas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Kadangi žemės sklypas nebuvo įtrauktas į palikėjos B. K. testamentą, sklypą kartu su kitu į testamentą neįtrauktu turtu paveldėjo palikėjos vaikai V. K. ir D. B., o pati pareiškėja į kitą, t. y. kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas nepretendavo. Po brolio V. K. mirties pareiškėja iškart ėmė valdyti jam tekusią sklypo dalį kaip savo. Pareiškėja ir jos atstove prašė pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. K. atstovė paaiškino, kad jos atstovaujamoji atnaujinti savo tėvo V. K. palikimo priėmimo termino nereikalaus ir į palikimą sudarantį turtą nepretenduos, prašymo su savarankiškais reikalavimais neteiks, todėl neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusi pareiškėja I. K. ir (duomenys neskelbtini) gimęs V. K. yra B. K. vaikai, t. y. sesuo ir brolis (Gyventojų registro 2021 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). I. K. ir V. K. motina B. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė (Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). Iš Akmenės rajono notarų biuro notarės Irinos Zavišnienės 1997 m. spalio 28 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusios B. K. testamentinė įpėdinė dukra I. K. pagal testamentą paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). I. K. (duomenys neskelbtini) pareiškimu, pateiktu Akmenės rajono notarų biurui, atsisakė nuo pagal įstatymą jai priklausančios (duomenys neskelbtini) mirusios B. K. palikimo dalies. Iš Akmenės rajono notarų biuro notarės Irinos Zavišnienės 1998 m. sausio 13 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą ir iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2022 m. kovo 29 d. informacinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios B. K. piniginius indėlius išduotas dukrai D. B. ir sūnui V. K. V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (Akmenės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). Iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2022 m. lapkričio 19 d. liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. K., kurio turto buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. vasario 15 d. išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą tebėra įregistruota palikėjos B. K. vardu.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.
Kadangi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, pareiškėjos brolis V. K. priėmė visą jam priklausantį savo motinos B. K. palikimą pagal įstatymą, įskaitant pinigines lėšas, į kurias buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, ir jam tenkančią (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo dalį, dėl kurios paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, suinteresuoto asmens A. K. atstovės paaiškinimų, o taip pat iš rašytinių įrodymų matyti, jog daugiau pretendentų į palikimą nėra, pareiškėja per tris mėnesius po savo brolio mirties priėmė jo palikimą pradėjusį faktiškai valdyti visą palikėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. palikėjui priklausiusią (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo dalį. Pareiškėja ėmė rūpintis kaip savo šia dalimi žemės sklypo, jį valdydama, tvarkydama ir mokėdama mokesčius, ūkiškai prižiūrėdama, todėl darytina išvada, jog pareiškėja priėmė savo mirusio brolio palikimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, pradėdama faktiškai valdyti brolio palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu. Atitinkamai nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu bei 576-578 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo brolio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, per tris mėnesius po palikėjo mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.