Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-24897-2024 (toliau – ir Nutarimas) paliktas nepakeistas ir M. P. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24897-2024, M. P. nubaustas už tai, kad 2023 m. spalio 18 d., 19.10 val. vairavo automobilį „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automagistralės (duomenys neskelbtini) (A2K) 36,6 km (atkarpoje, kur vykdomi remonto darbai ir eismas organizuotas po vieną eismo juostą abiem kryptimis, o juostos atskirtos geltona ištisine linija) įvažiuodamas į automagistralę, nedavė kelio pagrindiniu keliu link (duomenys neskelbtini) važiavusiam automobiliui „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga išvažiavo skersai kelio „Renault Master“ judėjimo kryptimi, ketindamas apsisukti ir kirsti ištisinę geltoną liniją, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, privertęs pagrindiniu keliu važiavusio „Renault Master“ automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Automobilio „Renault Master“ vairuotojui nespėjus sustabdyti, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jam kelią skersai užkirtusį automobilį „Hyundai Tucson“ ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9 punkto, 174.3 punkto, 112 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse, už ką jam paskirta galutinė subendrinta 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad M. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

14. 2023 m. spalio 18 d. M. P. paaiškinime nurodyta, kad jis važiavo automobiliu „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) viaduko į A2 kelią (k. pusė), sulėtino automobilio greitį automobilių greitėjimo juostoje, kadangi vairavo naudodamasis navigacija, kuri jį ragino laikytis kairės pusės. Jam reikėjo vykti į (duomenys neskelbtini) pusę. Kadangi suprato, kad pasuko ne į tą kelią, pradėjo važiuoti iš vietos norėdamas apsisukti, kirsdamas geltoną ištisinę liniją ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) pusės A2 keliu, tačiau pradėjęs važiuoti nepastebėjo iš galo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį (b. l. 34). Apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, kad atliko netyčinį veiksmą, nesiekė sukelti eismo įvykio. Nežinojo, kad ten vykdomi kelio remonto darbai. Jis važiavo viaduku, nusileido į greitėjimo juostą. Tuo metu eismo sąlygos buvo sudėtingos, tamsu, lijo, todėl nematė jokių kelio ženklų. Važiavo pasitelkęs navigaciją, klausė nurodymų, kad tuo metu reikia apsisukti. Tuomet iš greitėjimo juostos įvažiavo į pagrindinę važiavimo juostą. Greitis buvo labai minimalus. Tuo metu į jį ir rėžėsi kitas automobilis. Jis visuomet pripažino, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis, tačiau tie veiksmai nebuvo chuliganiški. Neskaitė teksto, kurį pasirašė, pasitikėjo policijos pareigūnais. Pirmas protokolas buvo surašytas kaip eilinis eismo įvykis. Jis jau buvo surašytas, paskambino kažkas iš aukštesnių pareigūnų ir policijos pareigūnams nurodė perrašyti protokolą su griežtesne nuobauda. Kito automobilio nematė. Jeigu kitas automobilis važiavo ne gretai, nesuprantama, kaip jis jį galėjo taip nublokšti.

15. 2024 m. balandžio 26 d. R. S. paaiškinime nurodyta, kad jis važiavo automobiliu „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automagistralės keliu (duomenys neskelbtini) (k. pusė), kelio ruožas buvo remontuojamas, eismas vyko po vieną eismo juostą abiem kryptimis, o juostos buvo atskirtos geltona ištisine linija. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) viaduką, apie 36,6 km., pastebėjo priekyje įtartinai manevruojantį, besimėtantį tarp juostų (iš eismo juostos (duomenys neskelbtini) kryptimi į greitėjimo juostą, prasidėjusią už viaduko), automobilį „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis sulėtino greitį maždaug iki 70 km/h greičio, tačiau automobilio „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, neįspėdamas apie manevrą ir nerodydamas kairiojo posūkio signalo, iš greitėjimo juostos darė staigų manevrą – staiga išvažiavo skersai jo judėjimo krypties, nors kita eismo juosta eismas vyko priešinga kryptimi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau dėl netikėto ir nenuspėjamo minėto automobilio vairuotojo manevro, nepavyko sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio „Hyundai Tucson“ kairę pusę, praktiškai į vidurį. Pavojingą situaciją sukėlęs vairuotojas, po eismo įvykio iš karto patraukė savo automobilį ir paliko jį stovėti ties A2 kelio skiriamąja juosta. Automobilio „Hyundai Tucson“ vairuotojas paaiškino, kad važiavo stebėdamas navigaciją, o ne skiriamuosius kelio ženklo, dėl to nepamatė jo vairuojamo automobilio ir nepraleido. Vairuotojas pasakė, kad jis taip išvažiavo norėdamas apsisukti ir vyki į Panevėžio pusę. Automobilio „Hyundai Tucson“ vairuotojo manevro negalėjo numatyti (b. l. 30–31). Apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu R. S. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir paaiškinime: įvyko dieną važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) tilto (ir anksčiau) buvo dvi eismo juostos – viena į vieną pusę, kita – į kitą pusę. Buvo remontuojamas kelio ruožas į (duomenys neskelbtini) pusę. Už (duomenys neskelbtini) tilto buvo suvažiavimas, nuo (duomenys neskelbtini) pusės viskas susijungė į vieną kelio pusę, todėl abi kelio juostos buvo užimtos. Važiuojant šalia minėto tilto, dešinėje pusėje matė automobilį, kuris buvo greitėjimo juostoje. Automobilis važiavo priekyje jo, tačiau tuo metu tas automobilis dar buvo greitėjimo juostoje, esančioje tilto nuvažiavimo ir įvažiavimo į magistralinį kelią. Automobilis, būdamas greitėjimo juostoje, staiga iššoko prieš jo automobilį, kelio danga tuo metu buvo slidi, tamsu, jis mėgino stabdyti, tačiau nespėjo ir trenkėsi į priešais buvusio automobilio šoną. Tarp automobilių buvo maždaug 10 – 15 metrų atstumas. Kiek prisimena, minėtame kelio ruože leistinas greitis buvo 70 km/h, jis pats tokiu greičiu ir važiavo. Jam greitėjimo juostos nebuvo, jis važiavo tiesiai pirma juosta. Kitas automobilis iššoko į tą pačią kelio juostą, tada metėsi į priešpriešinę, atsirado tarsi viduryje kelio, dėl ko jis trenkėsi į to automobilio vidurį. Tas automobilis kirto jo eismo juostą ir galimai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Jam iššokus iš automobilio, buvo sunku atidaryti duris, todėl kito automobilio vairuotojas pavažiavo į šoną. Atvykus policijos pareigūnams, automobilis buvo pavažiavęs į šoną.

16. 2023 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes M. P. paaiškino, kad važiavo automobiliu „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) viaduko į A2 kelią (k. puse), nuvažiavęs nuo viaduko, t. y. į greitėjimo juostą sulėtino greitį, vairuodamas automobilį vadovavosi navigacija, kuri parodė, kad jis važiuoja netinkamu jam maršrutu, nes jam reikėjo vykti į (duomenys neskelbtini) pusę. M. P. nusprendė apsisukti A2 kelyje ir važiuoti į (duomenys neskelbtini) pusę. Jis žino visas KET ir sąmoningai norėjo remontuojame kelio ruože kirsti geltoną ištisinę liniją ir važiuoti jam reikalinga kryptimi. M. P. teigė, kad jam atliekant apsisukimo manevrą iš greitėjimo juostos jis neapsidarė ir neįsitikino, kad tai saugu daryti ir nepastebėjęs pirma A2 kelio eismo juosta atvažiuojančio automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam užkirto kelią (įvažiavo priešais skersai jo judėjimo krypties), dėl ko minėtas automobilis, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į M. P. vairuojamo automobilio „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairę pusę. M. P. kirtęs geltoną ištisinę liniją, po eismo įvykio, automobilį pastatė A2 kelio skiriamojoje juostoje. R. S. paaiškino, kad važiuodamas A2 keliu pirma juosta nespėjo sureaguoti kaip iš greitėjimo juostos išsukęs automobilis „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas M. P. staigiai jam užkirto kelią, t. y. įvažiavo priešais jo automobilį skersai jo judėjimo krypties, dėl ko jo vairuojamas automobilis „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilio „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairę pusę. R. S. nurodė, kad nesitikėjo, kad automobilis „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staigiai įvažiuos skersai jo automobilio judėjimo krypties, nes šiame automagistralės remontuojamame kelio ruože buvo organizuotas dvipusis eismas. Automagistralės (duomenys neskelbtini) (A2K) 36,6 km ruožas, kur įvyko eismo įvykis, buvo remontuojamas, todėl eismas atkarpoje, kur vykdomi remonto darbai buvo organizuotas po vieną eismo juostą abiem kryptimis, o juostos atskirtos geltona ištisine linija, kurią draudžiama kirsti. Remontuojamame kelio ruože pastatyti kelio ženklai ir ženklinimas buvo informatyvūs, darbai minėtoje vietoje vyko ne pirmą dieną ir nėra duomenų, kad buvo gauta informacija dėl neaiškaus eismo organizavimo remontuojamame kelio ruože. Todėl jokie apsisukimai ar išvažiavimai į priešpriešinę eismo juostą negalimi pagal kelio ženklus ir ženklinimą. Nors buvo tamsus paros metas, oro sąlygos leido matyti ir suprasti eismo dalyviams kelio ženklus ir ženklinimą. Su vairuotojais išsiaiškinus įvykio aplinkybes, buvo priimtas sprendimas, kad dėl eismo įvykio yra kaltas Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas – M. P.. Eismo įvykis įvyko dėl M. P. sukeltos pavojingas situacijos (b. l. 50–51).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dėlto priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų ir ištirtų, aukščiau paminėtų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Visų pirma, tiek pats Pareiškėjas, tiek liudytojas R. S. patvirtino, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo remontuojamas, apstatytas informaciniais kelio ženklais, eismas vyko po vieną eismo juostą abiem kryptimis, juostos buvo atskirtos geltona ištisine linija, kurią draudžiama kirsti. Šią aplinkybe patvirtina ir 2023 m. gruodžio 1 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 50–51). Tai reiškia, kad minėtoje atkarpoje joks apsisukimo manevras nebuvo leistinas. Antra, abiejų vairuotojų paaiškinimais nustatyta, jog M. P. važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) viaduko į A2 kelią ir būdamas automobilių greitėjimo juostoje sulėtino savo važiavimo greitį, tuo tarpu R. S. automobiliu važiavo automagistralės keliu Vilnius – Panevėžys (k. puse), (duomenys neskelbtini) kryptimi. Pareiškėjas tiek iš karto po įvykio duodamas paaiškinimus, tiek apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog važiavo naudodamasis navigacija ir supratęs, kad važiuoja jam netinkama kryptimi bei tai, kad jam reikia apsisukti, jis iš greitėjimo juostos įvažiavo į A2 kelią, kuriuo važiavo R. S. automobiliu „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, būtent Pareiškėjas išvažiuodamas iš greitėjimo juostos į pagrindinę eismo juostą, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu atvažiuojantiems automobiliams, taip pat ir R. S. vairuojamam automobiliui „Renault Master“.

18. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad nors apylinkės teismo posėdžio metu M. P. teigė, kad jis neketino apsisukti neleistinoje vietoje ir važiavo lėtai, nes ieškojo tinkamos vietos apsisukti, o skunde nurodė, jog galimai ir galvojo apsisukti neleistinoje vietoje, tačiau to nepadarė, vis dėlto, tokie Pareiškėjo teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenimis ir vertinami kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Iš 2023 m. spalio 18 d. paaiškinimo matyti, kad pats M. P. pripažino, jog supratęs, kad pasuko ne į tą kelią, pradėjo važiuoti iš vietos norėdamos apsisukti kirsdamas geltoną ištisinę liniją ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) pusės A2 keliu (b. l. 34). Iš 2024 m. balandžio 26 d. paaiškinimo matyti, kad R. S. nurodė, jog automobilio „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, neįspėdamas apie manevrą ir nerodydamas kairiojo posūkio signalo, iš greitėjimo juostos darė staigų manevrą – staiga išvažiavo skersai jo judėjimo krypties, nors kita eismo juosta eismas vyko priešinga kryptimi ir jis buvo priverstas staigiai stabdyti (b. l. 30–31). Minėtame 2023 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta M. P. nusprendė apsisukti A2 kelyje ir važiuoti į (duomenys neskelbtini) pusę. Jis žino visas KET ir sąmoningai norėjo remontuojame kelio ruože kirsti geltoną ištisinę liniją ir važiuoti jam reikalinga kryptimi (b. l. 50–51). Be kita ko, iš byloje esančių eismo įvykio nuotraukų matyti, kad Pareiškėjo automobiliui „Hyundai Tucson“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai yra kairėje automobilio pusėje, iš esmės automobilio vidurinėje dalyje (b. l. 65). Aptarti duomenys rodo, kad M. P. atlikdamas manevrą iš greitėjimo juostos ne tik neapsidairė ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, tačiau ketino atlikti apsisukimo manevrą tam neleistino vietoje ir būtent pirma A2 kelio eismo juosta atvažiuojančiam automobiliui „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užkirto kelią. Šios aplinkybės rodo, jog Pareiškėjas iš greitėjimo juostos į A2 kelią išvažiavo ne tiesiai, t. y. ketindamas įsilieti tarp pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, jų judėjimo kryptimi. Priešingai, jis, ketindamas ar iš esmės jau atlikdamas apsisukimo manevrą, išvažiavo skersai (statmenai) kelio kitiems ta pačia kryptimi važiuojantiems automobiliams, be kita ko ir R. S. vairuojamam automobiliui „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko šis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į M. P. vairuojamo automobilio kairė pusės vidurį. Dar daugiau, anot R. S., M. P. vairuojamas automobilis įvykio metu galimai kirto ištisinę geltoną kelio ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl M. P. veiksmų, t. y. KET pažeidimų, kurie sukėlė pavojingą situaciją, R. S. privalėjo staigiai stabdyti ir galiausiai atsitrenkė į Pareiškėjo automobilį.

19. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad eismo įvykis įvyko dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių, kurios negali būti traktuotinos kaip tyčinės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju, kada eismo sąlygos sudėtingos, t. y. tamsu, lyja ir pan., vairuotojas privalo ypatingai būti atidus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjo teigimu, jis nematė jokių kelio ženklų, tačiau tiek R. S. paaiškinime, tiek tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kelio ruožas buvo apstatytas informaciniais kelio ženklais, jie buvo informatyvūs, o duomenų, kad būtų buvusi gauta informacija dėl neaiškaus eismo organizavimo remontuojamame kelio ruože, nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad Pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir privalėjo stebėti kelio ženklus, o esant prastoms oro sąlygoms bei tamsiam paros metui būti itin atidus ir rūpestingas bei laikytis Kelių eismo taisyklių. Kaip minėta, šiuo atveju, būtent M. P. pavojingi veiksmai lėmė automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo staigų automobilio stabdymą. Minėto automobilio vairuotojui R. S., važiuojančiam automagistrale, kelio ruože, kuriame vyko remonto darbai ir eismas buvo organizuotas po vieną eismo juostą į abi puses, numatyti Pareiškėjo staigaus išvažiavimo iš greitėjimo juostos nedideliu atstumu (užkertant kelią) nebuvo galima tikėtis ir numatyti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad M. P. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 punktas) ir įvažiuodamas į magistralę nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui (KET 112 punktas), kas reiškia, kad padarė KET pažeidimus, kurie sukėlė pavojingą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. P., prieš persirikiuodamas iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio tuo metu pirma eismo juosta judėjusiam R. S., neįsitikino, kad pakeisti eismo juostas tuo metu buvo saugu ir tokiu būdu persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios R. S. privalėjo staigiai stabdyti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti Pareiškėjo ir liudytojo R. S. automobiliai.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pažymėta, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė ne už bet kokį kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet būtent už tokį, kuris sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tiek iš aptarto teisinio reguliavimo, tiek iš teismų praktikos seka, kad nagrinėjamu atveju M. P. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui nevykdymas ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo padarymas, bet tai, kad Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę automagistralėje, kelio ruože, kuriame vyko remonto darbai, važiuodamas iš greitėjimo zonos į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Pareiškėjas, ketindamas apsisukti neleistino vietoje ir tai pradėjęs daryti, išvažiavo skersai kelio pagrindiniu keliu važiavusio automobilio judėjimo kryptimi, dėl ko kitos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti siekiant išvengti eismo įvykio ir užtikrinti savo bei kitų eismo dalyvių saugumą, t. y. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Nors Pareiškėjo veiksmai ir nebuvo tyčiniai, t. y. jis nesiekė sukelti pavojingos situacijos, tačiau pažymėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, todėl M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos nutarimu Pareiškėjas nubaustas pagrįstai.

21. Be kita ko, skunde Pareiškėjas akcentuoja, kad jis 2023 m. lapkričio 17 d. pateikė Institucijai prašymą dėl administracinės teisenos nutraukimo, tačiau negavo jokio atsakymo ir priimtame Nutarime apie jo pateiktą prašymą nieko nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas, nesikartodamas nutartyje nurodytų aplinkybių, pažymi, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir priėmė motyvuotus bei pagrįstus procesinius sprendimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjo atstovui pateikus prašymą Institucijai, pastaroji 2023 m. lapkričio 20 d. el. paštu pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad duomenys įkelti į registrą ir bus perduoti atsakingam pareigūnui, kuris bylos nagrinėjimo metu įvertins pateiktą informaciją ir priims sprendimą (b. l. 48). Taigi, Pareiškėjo pateiktas prašymas ir jame nurodyta informacija buvo įvertinta bei į ją atsižvelgta, priimant skundžiamą Nutarimą. Vien tai, kad Pareiškėjas susiklosčiusią vertina kitaip, nesudaro pagrindo spręsti, kad Pareiškėjo pateiktas prašymas nebuvo įvertintas, o Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

22. Apeliaciniu skundu M. P. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).

22.1. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

22.2. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

22.3. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, nustačius M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesių terminui; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė 35 Eur baudą; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskyrė 65 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. P. paskirta galutinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

22.4. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei spręsdamas, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarė išvadą, kad Institucijos M. P. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos ir atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. P. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsniuose numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų, jų rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo. M. P. buvo skirta vidurkį atitinkanti 200 eurų dydžio bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, Pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių terminui, kai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, nes būtent tokio dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka tiek padarytus administracinius nusižengimus, tiek Pareiškėjo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. P. anksčiau administracine tvarka baustas keturis kartus, taip pat ir už KET pažeidimus, t. y. greičio viršijimą, automobilio lenkimą neleistinoje vietoje, automobilio stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles stovėti draudžiama. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. P. padaryti administraciniai nusižengimai sukėlė neigiamus padarinius, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka žmonės nebuvo sužaloti. Įvertinus aptartas aplinkybes, M. P. pagrįstai buvo paskirta artima minimaliam terminui (keturiems mėnesiams), ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir 200 Eur dydžio bauda, kurios nėra per griežtos ir atitinka teisingumo bei proporcingumo principus.

22.5. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. P. būtų galima apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, sutrumpinti jos terminą ir (ar) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.