- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-02
- Bylos Nr.
- 2K-580/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- A. Š., K. R.
- Kategorijos
- 1.2.7.1Išžaginimas (BK 149 str.1d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir nuteistojo K. R. kasacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutarties.
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, K. R. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Priteista solidariai iš A. Š. ir K. R. 6000 Lt neturtinės žalos V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistųjų A. Š. ir K. R. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 27 d., apie 22.30 val., išgertuvių, vykusių prie tvenkinio, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs už rankos prievarta nusivedė nukentėjusiąją I. P. į krūmus, kur, panaudodamas fizinę jėgą, pargriovė ją ant žemės, numovė jos kelnes ir apatines kelnaites, prispaudė nukentėjusiosios rankas prie žemės ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. sumušti, taip atimdamas pastarajai galimybę priešintis, su ja atliko prievartinį lytinį aktą, t. y. ją iš išžagino.
A. Š. nuteistas už tai, kad po išgertuvių, vykusių prie tvenkinio, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), po to, kai nukentėjusiąją I. P. išžagino K. R., panaudodamas fizinę jėgą pargriovė ją ant žemės, išskėtė jos kojas, ją užgulė, taip atimdamas pastarajai galimybę priešintis, ir su ja atliko prievartinį lytinį aktą, t. y. ją išžagino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. ir nuteistasis K. R. prašo teismą panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatoriai teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas spėjimais ir prielaidomis, nesant jokių neginčijamų įrodymų dėl jų kaltės, todėl jie pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai.
Kasatoriai nurodo, kad, nukentėjusioji aiškiai neišreiškė savo nesutikimo lytiškai santykiauti nei su K. R., nei su A. Š., todėl abudu kasatoriai mano, kad lytiniai santykiai tarp jų ir nukentėjusiosios vyko esant abipusiam sutikimui. Tuo tarpu atsisakymas lytiškai santykiauti turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti tai. Jokios prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu nei vienas kasatorius nenaudojo. Jų veikoje nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. jie nesuvokė, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja vyko prieš jos valią, jų veikoje nėra BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
Taip pat kasatoriai teigia, kad įvykio vietoje buvę liudytojai V. D., A. L. bei pati nukentėjusiosios draugė A. M. nepatvirtino nukentėjusiosios teiginio, neva ji šaukėsi pagalbos. Specialisto išvada nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai (paviršinės gleivinės nubrozdinimas makšties srityje, odos nubrozdinimai abiejų blauzdų srityse ir pjautinė žaizda kairės plaštakos II piršto srityje), sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo susidaryti tiek priešinantis prievartinio lytinio akto metu, tiek kitomis aplinkybėmis, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad nukentėjusioji iki šio įvykio turėjo lytinius santykius. Be to, kaip parodė pati nukentėjusioji, bėgdama iš įvykio vietos, ji nugriuvo ir į stiklo šukes persipjovė pirštą, kas paaiškina ne tik nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, bet ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrint nukentėjusiosios kelnes užfiksuotą 6 cm ilgio prairimo siūlę.
Kasatorių manymu, teismas neįvertino pačios nukentėjusiosios elgesio iki nusikaltimo padarymo, t. y. būtent to, kad nukentėjusioji kartu su liudytoja A. M. dar iki susitikimo su kasatoriais vartojo alkoholinius gėrimus bei pačios pasiūlė kasatoriams susitikti. Kartu kasatoriai teigia, kad nukentėjusioji apie padarytą nusikaltimą meluoja siekdama pasipelnyti, nes jos motina ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti. Dėl šių priežasčių teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kasatorių manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais dėl atliktų prievartinių lytinių santykių pobūdžio, tuo tarpu nepagrįstai atmetė jų bei liudytojų A. L., V. D., L. V., R. V. vienodus ir esminėse detalėse sutampančius įrodymus.
Taip pat nuteistasis K. R. kasaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nekonkretizavo, kuo pasireiškė kiekvieno nuteistojo nusikalstama veika, iš ko susidaro įspūdis, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje.
Šalies argumentai
Be to, nuteistasis K. R. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymus atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą, o nuteistasis A. Š. kasaciniame skunde teigia, kad teismo solidariai iš abiejų nuteistųjų priteista suma (6000 Lt) neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nes teismas neatsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. ir nuteistojo K. R. kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl A. Š. ir K. R. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį
BK 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirtį fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią.
Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo 2005 m. gruodžio 20 d. apklausos metu, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos bei teisme vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl teismas pagrįstai šiais parodymais rėmėsi. Nukentėjusioji parodė, kad būnant prie tvenkinio, nuteistasis K. R. pasiūlė jai pasimylėti, tačiau ji nesutiko. Jai besiruošiant eiti namo, K. R. pagriebė ją už rankos ir pradėjo tempti į krūmus. Tuo metu nukentėjusioji verkė, muistėsi ir prašė paleisti, o K. R. liepė jai nusirengti. Jai to padaryti nesutikus, pargriovė ant žemės, numovė kelnes bei kelnaites, praskėtė jos kojas, užsimovė prezervatyvą ir pagrasino panaudoti fizinį smurtą, jeigu nukentėjusioji nesutiks su juo lytiškai santykiauti. Kolegija laiko, kad esant tokioms bylos aplinkybėms kasatorius suvokė, kad lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią ir to norėjo.
Iš karto po to, kai nuteistasis K. R. baigė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, prie jų priėjo kitas nuteistasis A. Š., kuris pargriovė bandančią atsistoti nukentėjusiąją ant žemės, praskėtė jos kojas, prispaudė rankas prie žemės ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Nukentėjusioji tuo metu verkė ir nors ji aktyviai nesipriešino A. Š., tai nereiškia, kad ji lytiškai santykiavo savo valia. Nukentėjusioji savo nesutikimą lytiškai santykiauti su A. Š. aiškiai išreiškė verkdama, tačiau būdama palaužta K. R. veiksmų ji aktyviai nesipriešino. Pagal bylos aplinkybes teismai padarė teisingą išvadą, kad A. Š. suvokė, kad lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią ir to norėjo.
Tai, kad nuteistieji su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš jos valią ir pasipriešinimui palaužti panaudojo fizinį smurtą, be pačios nukentėjusiosios parodymų apie jai padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą, patvirtina specialisto išvada Nr. G-26/19, kuria nukentėjusiajai buvo nustatytas paviršinis gleivinės nubrozdinimas makšties prieangyje, odos nubrozdinimai abiejų blauzdų srityse bei pjautinė žaizda kairės plaštakos II piršto srityje. Be to, daiktų (drabužių) apžiūros protokole apžiūrint nukentėjusiosios kelnes užfiksuota 6 cm ilgio prairimo siūlė, kuri galėjo atsirasti pakankama jėga tempiant kelnių audinį į priešingas puses nuo siūlės.
Nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinių lytinių santykių taip pat patvirtino įvykio vietoje buvusi liudytoja A. M., kuri matė, kaip nuteistasis K. R. tempė nukentėjusiąja į krūmus, o pastaroji prašė paleisti, bei kaip nuteistajam K. R. baigus su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti, ši verkė ir sakė, kad ją išžagino, bei liudytojai D. M., V. V. ir D. V., kurie matė nukentėjusiąją iš karto po nusikaltimo padarymo, o ši verkdama jiems pasakė, kad ją prie tvenkinio išžagino du vaikinai.
Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir abiejų nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.
Priešingai nei teigia kasatoriai, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konkretizavo, kuris nuteistasis pirmasis ir kokiomis aplinkybėmis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, kuris lytiškai santykiavo antras, kuo pasireiškė kiekvieno nuteistojo nusikalstama veika. Nors kasatoriams susidaro įspūdis, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, tačiau teismas jiems bendrininkų grupės požymio neinkriminavo, o nuteisė už individualius kiekvieno kaltininko padarytus veiksmus.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK reikalavimų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, ir pagrįstai atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus atlikti įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausti nukentėjusiąją I. P. ir liudytoją A. M. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį, įrodymų tyrimo atlikimas byloje yra teismo teisė ir pats teismas sprendžia apie tokio veiksmo reikalingumą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atlikti šį veiksmą nėra tikslinga, kadangi visi įrodymai, tame tarpe nukentėjusiosios I. P. ir liudytojos A. M. parodymai, buvo išsamiai ištirti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, bei remdamasis įrodymais dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinių ieškinio dydžio ir pagrįstumo, priėmė pagrįstą sprendimą dėl dalinio civilinio ieškinio patenkinimo ir priteisė solidariai iš nuteistųjų A. Š. ir K. R. 6000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai V. P.
Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas išsamiai argumentavo, nuosprendyje konstatuodamas, kad prieš nepilnametę buvo padarytas nusikaltimas jos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl kurio ji patyrė pažeminimą, psichologinį stresą ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau kartu teismas atsižvelgė ir į pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį iki nusikaltimo padarymo (pati važiavo su nepažįstamais vaikinais prie ežero) ir sumažino prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti iki 6000 Lt, kuri nėra per didelė ir atitinka kaltininkų turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant šioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl civilinių ieškinių priteisimo nuteistiesiems, todėl kasaciniai skundai šioje dalyje netenkintini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Š. ir nuteistojo K. R. kasacinius skundus atmesti.