Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui L. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. B. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Jos teigimu, ji su broliu (duomenys neskelbtini) sutaria gerai. Berniukui pas ją namuose sudarytos geros gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. B. yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Šeimai nuo 2010-02-25 teikiamos socialinės priežiūros ir įgūdžių ugdymo paslaugos, o nuo 2018-09-04 atvejo vadybos procesas. Atsakovė sistemingai girtauja (girtumas fiksuotas 2018-12-25, 2019-03-18, 2020-05-13, 2020-06-12, 2020-08-12, 2020-12-17, 2020-12-18), nesirūpina vaiku ir negali užtikrinti jam saugios aplinkos. 2020-08-04 Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A-1032 nuo 2020-07-31 buvo nustatyta laikinoji globa nepilnamečiui E. B. močiutės S. Ž. šeimoje. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021-03-15 kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo jos sūnaus E. B. atžvilgiu, tačiau 2021-11-09 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3766-291/2021, šio reikalavimo netenkino. 2021-11-16 Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A-1852 nuo 2021-11-16 E. B. laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikas grąžintas motinai R. B.. Dėl 2021-11-19 (duomenys neskelbtini) progimnazijoje tarp mokinių įvykusio konflikto buvo bandyta susisiekti su R. B., nes konflikte dalyvavo jos sūnus (duomenys neskelbtini) , tačiau gauti duomenys, kad ji nuo 2021-11-17 yra dingusi. Nepavykus susisiekti su atsakove, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsniu, nepilnametis E. B. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos bei siekiant užtikrinti saugią aplinką ir priežiūrą nuo 2021-11-25 jis laikinai apgyvendintas pas močiutę S. Ž.. 2021-11-29 atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nes jis nuo 2021-11-17 buvo paliktas be priežiūros, vaiko motinos buvimo vieta nežinoma. R. B. 2021-11-29 atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) nes nuo 2021-11-16 iki 2021-11-27 nebuvo darbe. Duomenų, kad vaikas buvo paliktas be priežiūros ir vaiko motina buvo nepasiekiama dėl objektyvių priežasčių, nėra. 2021-12-14 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu leista nepilnametį E. B. paimti iš motinos R. B.. 2021-12-20 Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 2050 nuo 2021-12-15 buvo nustatyta laikinoji globa nepilnamečiui E. B. ir jo laikinąja globėja ir turto administratore paskirta sesuo L. V.. 2022-01-07 koordinuojančios atvejo vadybininkės R. A. siūlyme užfiksuota, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. R. B. nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio, rizikos veiksniai susiję su alkoholio vartojimu yra neišnykę. 2022-01-17 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pranešime nurodoma, kad R. B. yra pacientų registre, paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau rekomendacijas vykdo nepilnai. 2022-01-20 (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešime nurodoma, kad nuo 2021-11-22 E. B. ugdymu, pasiekimais, pažanga rūpinosi vaiko močiutė S. Ž., o nuo 2021-12-05 laikinoji globėja L. V.. 2022-06-07 globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad laikinoji globėja užtikrina vaikui saugią aplinką, jo fizinius, emocinius ir socialinius poreikius.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės ir įvertinęs tai, kad atsakovės R. B. požiūris į vaiką nesikeičia, ji nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, vaiku nesidomi, su juo nebendrauja, nutraukė bendravimą su socialiniais darbuotojais, ugdymo įstaiga ir kt., dėl pravaikštų buvo atleista iš darbo, teismas sprendžia, kad atsakovė R. B. dėl jos kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi E. B., jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, teikti lėšas jo išlaikymui, tuo darydama ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.

Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio sūnaus E. B. atžvilgiu neterminuotai.

Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus atsakovės valdžią, jai išlieka pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė R. B. neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. B.. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė šiuo metu niekur nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, nes atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių.

Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad prašoma priteisti išlaikymo suma nėra akivaizdžiai per didelė ir yra reikalinga tam, kad užtikrintų būtinas atsakovės sūnaus vystymosi sąlygas, iš atsakovės R. B. jos nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiui sūnui E. B. teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavestina tvarkyti laikinajai globėjai ir turto administratorei L. V..

Sprendimo dalys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nukreiptinos vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją L. V. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Remiantis CPK 88, 93 ir 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra nedirbanti, bei į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini)260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnamečio sūnaus E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. B., išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) mokamų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2022-03-02 iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečiui vaikui E. B. teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti laikinajai globėjai L. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio E. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąją globėją L. V..

Sprendimo dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.