Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Ž. ir N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjų G. Ž. ir N. L. teismo posėdžio metu: pareiškėjų tėvai O. L. ir P. L. turėjo tris dukras: J. P. (suinteresuotas asmuo), G. Ž. ir N. L. (pareiškėjos). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas P. L.. Po tėvo mirties jų mama O. L. gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų mama O. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po O. L. mirties pareiškėjos priėmė jų mamos O. L. palikimą pradėdamos faktiškai paveldimą turtą valdyti – prižiūrėjo namą ir jo aplinką, mokėjo mokesčius, perėmė mirusios mamos asmeninius daiktus. O. L. palikimo niekas kitas nepriėmė ir į jį nepretendavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. P. su pareiškėjų G. Ž. ir N. L. pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad jos seserys G. Ž. ir N. L. rūpinosi po mamos O. L. likusiu turtu.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjų G. Ž. ir N. L. pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

P. L. ir O. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Santuokoje jiems gimė trys vaikai: pareiškėja G. Ž. (b. l8), pareiškėja N. L. (b. l. 7) ir suinteresuotas asmuo J. P. (b. l. 11). Pareiškėjų tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 48), pareiškėjų mama O. L. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 14). Paveldėjimo byla po O. L. mirties (duomenys neskelbtini) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 53).

O. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–34).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. O. L. dukros G. Ž. ir N. L. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėdamos faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios mamos turtą negavo. O. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad G. Ž. ir N. L. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios mamos O. L. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos G. Ž. ir N. L. mirusios O. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusios faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos O. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamos valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.