Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei UAB „P.A.“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo posėdyje jos atstovas A. V. nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4756 ha) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,6317 ha) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Atsakovei UAB „A.“ žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo išnuomotas 2001 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N25/2001-134, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, – 1999-02-26 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N25/99-064.

Ieškovė atsakovei pateikė Deklaraciją dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo už 2015 metus, kuria nurodyta iki 2015-11-15 sumokėti 6 230,44 Eur žemės nuomos mokesčio už nuomojamus sklypus esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir (duomenys neskelbtini), Palangoje. Taip pat, ieškovė pateikė atsakovei Deklaraciją dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo už 2016 metus, kuria nurodyta iki 2016-11-15 sumokėti 6 145,29 Eur žemės nuomos mokesčio už nuomojamus minėtus sklypus.

Ieškovė 2017-02-13 ir 2017-05-03 priminimais prašė atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą, tačiau iš mokesčių mokėjimo kortelės 2017-05-23 matyti, kad atsakovė sumokėjo tik 1500 Eur žemės nuomos mokesčio, kurie užskaityti už 2015 m., todėl likusi mokėtina suma yra 10 875,73 Eur bei paskaičiuoti delspinigiai už laiku neįvykdytą prievolę – 668,29 Eur.

Pateikus ieškinį teismui, atsakovė sumokėjo dar 200 Eur žemės nuomos mokesčio, todėl ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino šia suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Pagal CK 6.552 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinių žemės sklypų nuomojimo tvarką nustato Žemės įstatymas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte įtvirtinta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pajamos, gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Taigi, valstybinės žemės nuomininkai ir faktiniai naudotojai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą.

Nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukcionu būdu arba suteikta naudotis, apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo, gražinimo, lengvatų ir apskaitos tvarką Palangos miesto savivaldybės administracija nustato vadovaudamasi „Valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“. Šių Taisyklių 23 punkte nurodoma, jog nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, arba naudojamą apskaičiuojamas mokestiniams metams žemės sklypo (ar jo dalies) vertę padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo. Jei yra patvirtintas mokesčio mažinimo koeficientas, apskaičiuota mokesčio suma dauginama iš mažinimo koeficiento. Pagal Taisyklių 36 punktą valstybinės žemės nuomininkai ir žemės naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas yra nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.

Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimo Nr. T2-228 „Dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ 1.1. punktą, valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis bei asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, taikant 0,6 proc. žemės vertės tarifą (Sprendimo 1.1.1.2 punktas).

Analogiška tvarka įtvirtinta ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-08-25 sprendimo Nr. T2-224 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2016 metams nustatymo“ 1.1. punkte, o šio sprendimo 1.1.1.2 punkte taip pat nustatytas 0,6 proc. žemės vertės tarifas.

Taigi mokesčio dydis yra gaunamas apmokestintos sklypo dalies vertę dauginant iš žemės nuomos mokesčio tarifo.

Kaip matyti iš 2015 metų Deklaracijos dėl Žemės nuomos mokesčio, atsakovei išnuomoto sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, apskaičiuota vertė yra 896 664,00 Eur, todėl taikant 0,6 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą, paskaičiuotas 5 379,98 Eur žemės nuomos mokestis. Sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, vertė 141 744,00 Eur, todėl, taikant 0,6 proc. tarifą, paskaičiuotas 850,46 Eur žemės nuomos mokestis. Iš viso atsakovei už 2015 m. paskaičiuota 6 230,44 Eur žemės nuomos mokesčio.

Iš 2016 metų Deklaracijos dėl Žemės nuomos mokesčio matyti, kad atsakovei išnuomoto sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, apskaičiuota vertė yra 882472,00 Eur, todėl taikant 0,6 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą, paskaičiuotas 5 294,83 Eur žemės nuomos mokestis. Sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, vertė likusi ta pati – 141 744,00 Eur, todėl, taikant 0,6 proc. tarifą, paskaičiuotas 850,46 Eur žemės nuomos mokestis. Iš viso atsakovei už 2016 m. paskaičiuota 6 145,29 Eur žemės nuomos mokesčio.

Kaip paaiškino ieškovės atstovė teismo posėdyje, žemės vertė už 2015 ir 2016 metus šiek tiek skiriasi todėl, kad savivaldybė kiekvienais metais gauna iš VĮ Registrų centro žemės vertes ir pagal tai paskaičiuoja žemės mokestį. Jeigu atsakovė nesutiko su nustatyta verte, galėjo ginčyti žemės vertę ir pats kreiptis į vertintojus, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kurie paneigtų VĮ Registrų centro apskaičiuotas žemės vertes.

Iš Mokesčio mokėtojo 2017-05-23 kortelės duomenų matyti, kad atsakovė UAB „P.A.“ dalį nuomos mokesčio sumokėjo, t. y. sumokėjo 1500 Eur ir jie įskaičiuoti už 2015 m. nuomą, todėl likusi mokėtino nuomos mokesčio suma ieškinio pateikimo teismui dieną buvo 10 875,73 Eur. Pateikus ieškinį teismui, atsakovė sumokėjo dar 200 Eur žemės nuomos mokesčio, todėl ieškovė savo reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo sumažino šia suma iki 10675,73 Eur.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės, valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Į bylą pateikti ieškovės 2017-02-13 ir 2017-05-03 atsakovei siųsti priminimai dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Šalys įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų įvykdžiusi pareigą mokėti nuomos mokestį nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10 675,73 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 iki 2016 m. Įrodinėdama priteistino valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, ieškovė pateikė lenteles ir nuomos mokesčio paskaičiavimus, nors atsakovė atsiliepimu su minėtais skaičiavimais nesutiko, tačiau įrodymų paneigiančių, paskaičiavimus nepateikė. Teismo vertinimu minėti skaičiavimai yra teisingi, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovė ieškinį ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 10 675,73 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo.

Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Minėtų Taisyklių 39 punktas nurodo, jog laiku nesumokėjus mokesčio arba jo dalies skaičiuojami delspinigiai. Pagal Taisyklių 40 punktą, delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo į Administracijos surenkamąją sąskaitą dieną (įskaitytinai) arba pasibaigus mokestinei prievolei. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos.

Atsakovė įstatymo nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdė, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovės nuostolius. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyti Delspinigiai už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius 2015 ir 2016 m. buvo 0,03 procentų (http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/palukanos-ir-delspinigiai/delspinigiai-uz-nesumoketus-ar-paveluotai-sumoketus-mokescius), būtent tokią delspinigių normą taikė ir ieškovė ir paskaičiavo juos už laikotarpį nuo 2015-11-15 iki 2016-12-13 ir nuo 2016-11-15 iki 2016-05-14, t. y. neviršijant 180 dienų termino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl tekinamas visa apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 668,29 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos ieškovei priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus visa apimtimi iš atsakovės priteisiama 255,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „P.A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)10 675,73 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 73 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo už 2015 ir 2016 metus bei 668,29 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 29 centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 344,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 125196077, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „P.A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 255,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.