Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R., 2016-11-30 apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Škoda Yeti“, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė pristabdžiusį automobilį „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

Atvykusi į teismo posėdį D. R. neneigė, kad 2016-11-30 apie 16.55 val. vairuodama automobilį „Škoda Yeti“ galėjo važiuoti Vilniuje esančia Tilto gatve link Katedros. Ji tvirtino, kad tuo metu kontakto su I. Ž. vairuojamu automobiliu „Audi A3“ nepajuto. Jos vairuojamas automobilis draustas „Kasko“ draudimu, todėl jai nebuvo jokio tikslo vengti autoįvykio konstatavimo.

Apklausta teisme nukentėjusioji I. Ž. patvirtino paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes. Ji teigė, kad 2016-11-30 apie 16.55 val. vairuodama automobilį „Audi A3“ važiavo Tilto gatve link Katedros. Kartu su ja automobilyje važiavo R. M. ir I. D.. Tuo laiku Tilto gatvėje buvo automobilių spūstis. Ji stabtelėjo už priekyje jos sustojusio automobilio. Netrukus pajuto, kad jos automobilį kliudė pravažiuojantis baltos spalvos automobilis Škoda Yeti, kurį vairavo moteris. Tai pamatęs šalia jos sėdėję R. M. paspaudė garsinį signalą. Škoda Yeti vairuotoja, pravažiavusi jos automobilį trumpai stabtelėjo ir nuvažiavo. Apie eismo įvykį buvo informuota policija. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad iki šiol nežino, kokiai sumai draudimo bendrovė įvertins jos automobiliui padarytą žalą.

Apklausti teisme liudytojai R. M. bei I. D. davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusioji I. Ž.. Liudytojai patvirtino, kad jautė, kaip I. Ž. vairuojamą automobilį kliudė kitas automobilis, kurio vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo.

2016-12-07 transporto priemonės techninės apžiūros akte pažymėta, kad automobilio „Škoda Yeti“ v/n (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinis bamperis (dešinėje pusėje). Byloje esančiose fotonuotraukose pažymėta, kad automobiliui „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis (kairėje) pusėje. Apgadinimų aukščiai sutampa.

D. R. skirtina administracinė nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio nusižengimo byla dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7str. 8 str.). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusios D. R., nukentėjusiosios I. Ž., liudytojų I. D., R. M. parodymų bei įvertinęs teismui pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės nusižengimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių D. R. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. R. neigia pajutusi kontaktą su spūstyje stovėjusiu automobiliu „Audi A3“. Važiuodama ji klausėsi muzikos, todėl kontakto garso galėjo negirdėti. Vairuodama automobilį galėjo stabtelėti, nes turėjo praleisti kitus automobilis ir šis stabtelėjimas nereiškia, kad ji taip pasielgė, nes pajuto ir suprato, jog kliudė nukentėjusiosios automobilį. Jos automobilis draustas Kasko draudimu, todėl jai nebuvo jokio tikslo vengti autoįvykio fiksavimo. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigti D. R. parodymai, jog automobilių kontakto ji nepajuto. Byloje esančios fotonuotraukose užfiksuoti automobilių sugadinimai yra nežymūs ir vos įžiūrimi. Tai reiškia, kad D. R. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nukentėjusioji ir kartu su ja automobilyje važiavę liudytojai teisme teigė, kad „Audi A3“ automobilį kliudęs automobilis kiek pavažiavęs stabtelėjo. Teigti, kad šio stabtelėjimo priežastis susijusi su tuo, kad D. R. pajuto, jog kliudė kitą automobilį yra tik prielaida ir tik šios prielaidos pagrindu daryti išvadą, kad D. R. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, negalima. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad R. G. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto LR ANK 426 str. 1 d., sudėties, todėl, vadovaujantis LR ANK 619 str. 1 d. 2 p., administracinio nusižengimo byla dėl R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. R., 2016-11-30 apie 16.55 val., Tilto g. 6 Vilniuje, vairuodama automobilį „Škoda Yeti“ v/n (duomenys neskelbtini) kliudė pristabdžiusį automobilį „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

Pažymėtina, kad D. R. neneigė, kad važiuodama galėjo netyčia kliudyti ir apgadinti savo ir nukentėjusiosios automobilį. Be jos prisipažinimo, jos kaltė padarius administracinės teisės nusižengimą numatytą ANK 417 str. 8 d. įrodyta nukentėjusiosios I. Ž., liudytojų I. D., R. M. parodymais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei fotonuotraukomis. Teismas nenustatė D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi ANK 417 str. 8 d. numatytą nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. administracine tvarka nėra bausta, jai už šio nusižengimo padarymą yra skirtina LR ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 str. 1 d. 2 p.,- teismas:

nutaria:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti 10 (dešimt) Eurų baudą.

D. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064143874 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.