Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo pripažinta, kad V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 202 Eur bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nubaustas pagal ATPK 41² str. 1 d. už tai, kad nuo 2015 m. birželio 19 d. 17 val. iki 2015 m. gruodžio 29 d. 14 val. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (2003-10-14 Nr. IX-1768) 9 str. 1 d. 2 p. bei 11 str. 6 d. reikalavimus, t. y. 2015 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) regione gaisro metu žuvo trys komandiruoti dirbti uždarosios akcinės bendrovės „V.“ (toliau – UAB „V.“) darbuotojai. Įvykio darbe ištyrimui, LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-205 buvo sudaryta komisija, kurios nariais paskirti ir LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas A. L. bei (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. darbo inspektorius R. K.. Tikslu objektyviai ištirti įvykio darbe aplinkybes bei priežastis, vadovaujantis LR Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 2015 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. darbo inspektorius R. K. pasirašytinai įteikė įmonės atstovui raštą, kuriuo reikalavo iki 2015 m. birželio 19 d. pateikti 11 įvardintų rašte dokumentų. Įmonės vadovas nurodytu terminu pateikė tik dalį dokumentų (aštuonis). 2015 m. rugpjūčio 13 d. komisijos narys LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas A. L. raštu Nr. SD-37-9970 pareikalavo iš UAB „V.“ vadovo V. A. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikti papildomus dokumentus, kurie yra būtini visapusiškam įvykio aplinkybių įvertinimui. Įmonės vadovas V. A. nurodytais terminais, t. y. 2015 m. birželio 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. teisėtų inspekcijos reikalavimų neįvykdė, dokumentų nepateikė. 2015 m. rugpjūčio 23 d. UAB „V.“ direktorius V. A. raštu informavo, kad dokumentų nepateiks be teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimto teisėto procesinio veiksmo. V. A., būdamas darbdaviu, nevykdė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos) pareigūnų teisėtų reikalavimų, kliudė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, dėl to Valstybinė darbo inspekcija neturi galimybės įstatymų nustatytais terminais nustatyti įvykio darbe aplinkybių ir priežasčių bei priimti atitinkamus sprendimus.

Skunde nurodoma, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl konkrečios veikos, negali būti pradėtas atskiras administracinis procesas pasibaigiantis nauju teismo sprendimu, kadangi pažeidžiamas pamatinis teisės principas už vieną teisei priešingą veika taikyti teisę keletą kartų. Apeliantas pažymi, kad šioje situacijoje yra surašyti du protokolai, turintys atskirus individualius numerius tiek vidinėje VDI, tiek ir VRM sistemose, priešinga teisei veika yra identiškai vienoda, o po vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, tuo pačiu pagrindu ir dalyku, yra priimtas antras teismo sprendimas, iš principo panaikinantis pirmojo sprendimo teisines pasekmes, kurių imperatyviai yra privalu laikytis visiems subjektams, net ir teismui.

Taip pat apeliantas pažymi, kad 2015 m. gruodžio 29 d. surašytame protokole nurodytos teisės pažeidimo įvykdymo datos – 2015 m. birželio 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d., o tai reiškia, kad nuo pirmos neva tai priešingai teisei veikos dienos iki nuobaudos skyrimo yra praėję daugiau, kaip 10 mėnesių, o laikant, kad veika tęstinė ir skaičiuojant nuo tęstinės veikos padarymo dienos – be keleto dienų 8 mėnesiai, todėl apeliantas daro išvadą, kad sprendimas yra neteisėtas.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad ATPK 41 str. dispozicija be bendrų subjektui būdingų reikalavimų dėl amžiaus ir pakaltinamumo, kelia specialiuosius reikalavimus subjektui – jis privalo būti darbdaviu ar darbdavio įgaliotu asmeniu, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje, bauda yra paskirta pil. V. A., nenurodant privalomųjų specialių subjekto požymių. Be to, skunde teigiama, kad VDI siekia viršyti savo kompetencijos ribas bei ištirti įvykį, kuris nesietinas su darbo santykiais iš principo bei įvyko svetimoje valstybėje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A.2.1-944-853/2015 buvo nuspręsta inspektorės E. G. 2015 m. rugpjūčio 2 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą dėl V. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 41² str. 1 d. grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai nutartyje nurodytų trūkumų šalinimui (1 t., 55–56 b. l.). (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. K. 2015 m. gruodžio 29 d. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris, kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, atitinka ATPK 260 str. reikalavimus. Pažymėtina, jog Valstybinės darbo inspekcija tiek posėdžio metu, tiek atsiliepime į skundą patvirtino, kad surašius naują protokolą, 2015 m. rugpjūčio 2 d. protokolas buvo pašalintas iš elektroninės sistemos (1 t., 120 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gruodžio 29 d. protokolu V. A. atžvilgiu nebuvo pradėta nauja administracinio teisės pažeidimo byla ir/ ar skirta papildoma administracinė nuobauda už tą patį pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms skundo argumentai dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „V.“ yra registruota Lietuvos Respublikoje (1 t., 128–129 b. l.), taigi šiai įmonei taikomas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 15 d. nurodyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai – tai įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str. ir 6 str. 9 d. nuostatomis, kad Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytais atvejais tiria įvykius darbe, tokio įvykio tyrimas yra priskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai. Taigi, Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai pagal savo kompetenciją pradėjo tyrimą dėl įvykio darbe, kurio metu žuvo trys UAB „V.“ darbuotojai, siekiant nustatyti, ar tiriamas įvykis yra susijęs priežastiniu ryšiu su darbu.

Atsakant į apelianto skundo argumentus, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime yra ne tik išvardyti privalomieji administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, bet ir, remiantis bylos medžiagoje esančiais dokumentais – valstybinės įmonės „Registrų centras“ pažyma (1 t., 128–129 b. l.), konstatuota, kad V. A. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41² str. 1 d., padarė būdamas UAB „V.“ vadovu. Taigi, apylinkės teismas nustatė ir specialųjį subjektui keliamą požymį – buvimą darbdaviu. Todėl daroma išvada, kad nuobauda V. A. yra paskirta pagrįstai.

Teismų praktikoje laikoma, jog trunkamasis teisės pažeidimas padaromas neveikimu, t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos, ir jis trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas ar atitinkamų institucijų pareigūnai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-2012). Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. A. buvo surašytas už administracinio teisės pažeidimo, kuris pasireiškė teisėtų inspekcijos reikalavimų nevykdymu, padarymą. Taigi, aptariamas administracinis teisės pažeidimas yra laikomas trunkamuoju.

Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus, ATPK 35 str. nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 str. numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad įmonės vadovas V. A. nurodytais terminais, t. y. iki 2015 m. birželio 19 d. ir iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., nepateikė inspektoriui reikalautų dokumentų, todėl V. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tai reiškia, kad 2015 m. gruodžio 29 d. pačiam V. A. atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (1 t., 11 b. l.) administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimas vis dar buvo daromas. Taigi, vadovaujantis teismų praktika, nagrinėjamu atveju V. A. administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo 2015 m. gruodžio 29 d. Kadangi laikoma, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 29 d., 6 mėnesių senaties terminas dar nėra pasibaigęs.

Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.