Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji registratorė 2020 m. gruodžio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-937-2020 D. Č. už tai, kad jis, būdamas UAB ,,A” (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir bendrovė, įmonė) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Protokole nurodoma, jog, vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB ,,A” 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Už tai numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (b. l. 2–3).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 22 d. išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad D. Č. UAB ,,A” direktoriumi paskirtas 2017 m. sausio 10 d. Įmonės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. Įmonės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 m. ir 2019 m. nepateikti (b. l. 6–7).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn, bet kaltės nepripažįsta, dėl to pridėjo paaiškinimą susidariusios situacijos. Esmė buvo tokia, kad nuo 2017 m. buvo perkamos buhalterinės apskaitos paslaugos iš įmonės UAB „B“ ir kai atėjo laikas teikti finansines ataskaitas, nesugebėjo pateikti elementariausių dokumentų, netgi tų pačių skolų suderinimo akto, grindžiant tuo, kad nebuvo pristatyti visi dokumentai, tačiau jau ėjo antri metai, kai nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos ir jis nusprendė, kad taip negerai, taip neturi būti. 2020 m. birželį ar liepą nusprendė nutraukti sutartį ir kuo skubiau susitvarkyti reikalingus dokumentus. 2020 m. vasarą, liepos, rugpjūčio mėnesį, su bendrove, teikusia buhalterinės apskaitos paslaugas, sutartį nutraukė. Atsisakius paslaugų užtruko susitvarkyti už tuos 2 metus finansines ataskaitas, tai yra didelis darbas. Naujoji buhalterė užtruko tą darydama, pateikta ir pretenzija ankstesnei bendrovei, buvo sudaryta ir paslaugų teikimo sutartis su teisininku. Šiuo metu naujoji buhalterė jau yra pateikusi Registrų centrui finansines ataskaitas už 2018 ir 2019 m., jos buvo pateiktos šiais metais sausio mėnesį. Taip pat jau ruošia ir už 2020 m., tikisi nevėluoti. Tai, kad už 2018 m. nėra pateikta, jau iki balandžio mėnesio 2019 m. buvo aišku, kad neteiks, sakydami, kad to trūksta, ano trūksta. Kai su nauja buhaltere užsiėmė susitvarkyti finansines ataskaitas, pasirodo buvo visi dokumentai, tiesiog nebuvo vedami pirkimo-pardavimo dokumentų registrai ir nebuvo ką pateikti, o pačioje paslaugos teikimo eigoje buvo tiesiog įmonė „mėtoma iš rankų į rankas“, tai ir informacija pasilieka pas žmones, ir nebūna visa pilnai perduodama, ir atsiranda klaidų, o tų klaidų buvo daug. Iš vienos pusės jis pats gal turėjo įdėmiau, atsakingiau vertinti esamą situaciją, bet šioje situacijoje jis pirko paslaugą iš profesionalų ir tikėjosi, kad jie savo paslaugas profesionaliai ir teikė, bet pasirodė, kad visiškai taip nėra. Turėjo reikalauti griežčiau, bet šiuo metu jo reikalavimas yra išdėstytas pretenzijoje, pateiktoje teismui. Pripažįsta, kad ataskaitos nebuvo laiku pateiktos ir paaiškino kodėl. Vėlavimui yra pagrįstumas.

Baigiamosios kalbos metu teismo posėdyje D. Č. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau prašo teismo skirti mažiausią baudą dėl to, kad nesukontroliavo situacijos laiku, tačiau tai nebuvo daroma tyčia ar kažką bandant nuslėpti, ir šiuo metu yra jau padaręs viską, kad susidariusi situacija būtų išspręsta ir kad tai nesikartotų ateityje.

Teismo posėdyje nedalyvavo VĮ Registrų centro įgaliotas atstovas, apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant negautas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sutikus ir teismui nutarus, byla išnagrinėta VĮ Registrų centro įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, visumą bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Č. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, yra įrodyta.

Byloje esantys D. Č. 2020 m. gruodžio 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-937-2020 ir Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, jog D. Č., nuo 2017 m. sausio 10 d. būdamas UAB ,,A”(į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatytu laiku pateikti 2018 m. ir 2019 m. UAB ,A“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius, to laiku, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d. už 2018 m. ir iki 2020 m. birželio 1 d. už 2019 m., nepadarė. Tokie D. Č. veiksmai, atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Tai, kad UAB ,,A” 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nepateikti laiku, D. Č. teigimu, dėl buhalterines paslaugas teikusios bendrovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo, neatleidžia D. Č., kaip UAB ,,A” vadovo, nuo atsakomybės už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui laiku ir nustatyta tvarka. Kaip minėta, pagal CK 2.67 straipsnį už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, taip pat pagal Nuostatų 38 bei 41 punktus duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teisės aktų ir Nuostatų nustatyta tvarka teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Šiuo atveju UAB ,,A” vadovas D. Č., vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 bei 16 punktais, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, turėjo taip organizuoti bendrovės veiklą, kad finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtų pateikti laiku. Kaip matyti, sutartis su buhalterines paslaugas teikusia bendrove buvo nutraukta tik 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn., pretenzija šiai bendrovei dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo pateikta taip pat jau po šioje byloje nagrinėjamų nusižengimų padarymo, taigi, vertintina, jog minėtas įmonės vadovo pareigas D. Č. vykdė aplaidžiai.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad už UAB ,,A” 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki 2019 m. birželio 1 d. ir iki 2020 m. birželio 1 d. šiuo atveju buvo atsakingas UAB ,,A” vadovas – D. Č., o to nepadaręs, jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į D. Č. asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas septynis kartus, ne visos paskirtos baudos sumokėtos, tačiau anksčiau už šio pobūdžio nusižengimus trauktas administracinėn atsakomybėn nebuvo (b. l. 10–23)), į tai, kad nenustatyta D. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o pažeidimas, jo teigimu, jau yra pašalintas, imtasi visų priemonių, kad tokie pažeidimai ateityje nepasikartotų.

Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant D. Č. minimalias ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudas (ANK 34 str. 2 d.). Paskirtos baudos už atskirus nusižengimus bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

D. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (UAB ,,A” finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2018 m.), ir skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

D. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (UAB ,,A” finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2019 m.), ir skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. Č. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126993037.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.