Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) atnaujinti terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – NŽT) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NŽT sprendimas) ginčyti; 2) pripažinti NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų pakeitimus neteisėtais ir sprendimą panaikinti; 3) panaikinti 2021 m. gegužės 6 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registraciją pagal 2021 m. kovo 29 d. parengtą matininko D. Z. žemės sklypo planą; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teisės pagrindu valdo (duomenys neskelbtini), esančius pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius-kiemo statinius (tvorą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės į daiktus įgytos 1999 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko J. Z., o šulinys nuo namo nutolęs vos 9 metrų atstumu. Šulinys sukonstruotas ir pastatytas ieškovo poreikiams tenkinti. Šulinio dangtis, vandens anga, kiti šulinio funkciniai įrenginiai įrengti taip, jog šuliniu būtų patogu naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šeimininkams. Nuo šulinio iki atsakovams V. G., V. R. priklausančios valdos yra apie 100 metrų. Šios faktinės aplinkybės pagrindžia, jog šulinys, tvora priklauso(-ė) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), o priešingas vertinimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

3. Ieškovo teigimu, pirminiam nekilnojamo turto naudotojui J. Z. žemės naudojimo teisė buvo suteikta dar 1989 m. liepos 25 d., jo teises perėmė ieškovas. Ieškovui nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, nepriklauso, tačiau jis iki šio momento deklaravo žemės nuomą, moka ir mokėjo žemės nuomos mokestį, taigi susiformavo tarp valstybės ir ieškovo žemės nuomos santykiai, o žemės nuomos sutarties dalykas – 0,25 ha žemės sklypas su nustatytomis ribomis, plotu ir jame esančiais daiktais – šuliniu ir tvora. Žemės plano iliustracija rodo, jog šulinys buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys nuo 1990 m. birželio 5 d. Tačiau nuo 1992 m. rugsėjo 30 d. šulinys ir žemės plotas aplink šulinį tapo ir buvo valdomi kaip bendrosios nuosavybės objektai (apie 35 metus), t. y. gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai įgijo bendrojo naudojimosi teises. 1997 m. vasario 8 d. atliktais kadastriniais matavimais toks santykių bendrumas į daiktą patvirtintas pakartotinai ir nustatyta bei įregistruota, jog šulinys ir plotas aplink šulinį yra bendrojo naudojimo. Tokia faktinė situacija susiformavo dėl to, kad atsakovė V. G. vėliau įgijo nuosavybės teisę į tą patį šulinį (padarius turto registratoriui klaidą, t. y. sudubliavus daiktus).

4. Nurodė, jog 2024 m. vasario 12 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ matininkas M. A. atliko ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriais suformuotas žemės sklypas ir jame yra nurodyti statiniai, tarp jų ir šulinys. Tačiau matininkas, atlikęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimus ir suformavęs žemės sklypą, kiemo įrenginį – šulinį, taip pat dalį tvoros „paliko“ gretimo žemės sklypo savininkui – atsakovei V. G., t. y. šie daiktai atsirado svetimoje žemėje ir tokiu būdu buvo apribota ieškovo subjektinė teisė naudotis šuliniu, tvora ir žemės sklypu. Ieškovas neteko teisės naudoti ir valdyti šulinį, taip pat esama (buvusi) tvora prarado savo tikslinę paskirtį, be to, iš gretimo sklypo suformuotas „liežuvis“ įsiskverbia į ieškovo žemės sklypą, apimdamas šulinį ir padalinamas ieškovo žemės sklypą į dvi dalis. Naujai suformuotas žemės sklypas iš esmės pažeidžia ieškovo teises bei interesus, pakeičia ankstesnę, pirminę ir ilgalaikę žemės sklypo naudojimosi tvarką, susiformavusią faktinių santykių pagrindu. Toks žemės sklypo suformavimas sąlygotas gretimo žemės sklypo anksčiau nustatytų ribų ir jo formos atliktų individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. Z. parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano pagrindu.

5. Paaiškino, jog ieškovas 2020 m. liepos 23 d. su prašymu kreipėsi į NŽT; 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktas prašymas taikiai spręsti ginčą, po to ieškovas teikė eilę prašymų NŽT, kuriais aiškiai buvo išreikšta valia suformuoti žemės valdą, nepažeidžiant jo interesų. Tačiau bet kokie ieškovo prašymai buvo ignoruojami. Nurodė, kad be kita ko, ieškovas nebuvo kviestas į gretimo žemės sklypo formavimo, derinimo procedūras ir tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos bei priimtas skundžiamas sprendimas ieškovui nedalyvaujant.