- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- 1-190-517/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- G. J.
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas buvęs registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki suėmimo gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008m. liepos 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., tačiau LR BK 93 str. 1d. 1 ir 3p.p. pagrindu, kaip nepilnametis asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 2) 2013m. balandžio 05d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., perkvalifikuojant iš LR BK 180 str. 1d., 140 str. 2d.-1m l/a, LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 3) 2013m. rugpjūčio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-1m. ir 5 mėn. l/a; 4) 2013m. rugsėjo 03d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a; 5) 2013m. rugsėjo 05d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-6 mėn. l/a, 2014m. sausio 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi, LR BPK 347 str. pagrindu subendrinus bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t.y. 2013m. rugpjūčio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį, 2013m. rugsėjo 03d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį ir 2013m. rugsėjo 05d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį, galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 11 mėn. l/a, 2014m. lapkričio 13d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartimi patvirtinus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sudarytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014m. spalio 06d. nutarimą taikyti nuteistajam-pil. R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, 2014m. lapkričio 24d. nuteistasis R. M. buvo lygtinai paleistas, pritaikius LR BVK 157 str. 2d. 1p., 3(trims) mėnesiams ir 18(aštuoniolikai) dienų iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus, visi teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M., pavartodamas fizinį smurtą, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė atvirą svetimo turto pagrobimą, t.y. kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą ir pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą ir tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, t.y. pasikėsino padaryti paprastą plėšimą, o būtent:
2016m. gruodžio 12d., apie 18³⁰ val., vakare, kaltinamasis R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis pil. A. K. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto su pil. G. J. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia vieną kartą su ranka sudavė nukentėjusiajam G. J. į veidą, o po to jėga nukentėjusįjį nuvedęs į gretimą kambarį ir ten jį pargriovęs, gulinčiam nukentėjusiajam G. J. ne mažiau kaip dešimt kartų su koja įspyrė į galvą ir ne mažiau kaip penkis kartus dar įspyrė ir į šonus, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo G. J. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti nubrozdinimai veide, kas nukentėjusiajam. G. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, 2016m. gruodžio 12d., apie 18³⁰ val., vakare, kaltinamasis R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis pil. A. K. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), po to, kai namuose buvo sumuštas nukentėjusysis G. J., pastarajam mėginant su savimi turėtu mobilaus ryšio telefonu „ Nokia 108 “ pasiskambinti pažįstamam-pil. M. Z., kad pasiskųsti ir atkeršyti dėl jo(nukentėjusiojo G. J.) sumušimo, iš nukentėjusiojo rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 108 “, kurio vertė yra 15,- Eur., su jame buvusiomis įdėtomis SIM kortele „ Pildyk “, kurios vertė yra 2,- Eur., ir 8 GB atminties kortele, kurios vertė yra 5,50 Eur.(viso: svetimo turto vertė yra 22,50 Eur.) ir telefono nebegrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobdamas svetimą turtą, ko pasekoje nukentėjusiajam G. J. buvo padaryta bendra 22,50 Eur. turtinė žala.
Be to, 2016m. gruodžio 13d., apie 13⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į svečius pas pil. E. P., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. ranka apkabinęs nukentėjusiosios E. P. kaklą ir jį spausdamas, ne mažiau kaip du kartus pasakęs žodžius: „ pasmaugsiu “ ir ne mažiau kaip tris kartus pasakęs žodžius „ atiduok visus pinigus “, tokiu būdu reikalaudamas iš nukentėjusiosios E. P., kad ši jam duotų pinigus, ne mažiau kaip dešimt kartų su kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. P. į galvos sritį, ne mažiau kaip dvidešimt kartų su rankomis sudavė nukentėjusiajai į rankas ir ne mažiau kaip šešis kartus su rankomis pastarajai sudavė ir į kairįjį šoną, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios E. P. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos kraujosruvos kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, abiejuose riešuose, kairiųjų šešto ir septinto šonkaulių lūžimai vidurinėje pažasties linijoje, kas nukentėjusiajai E. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžimų sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, po ko jis(kaltinamasis R. M.), pavartojęs fizinį smurtą ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė nukentėjusiajai E. P. priklausantį turtą: piniginę, kurios vertė yra 2,- Eur., su joje buvusiais pinigais 17,82 Eur. sumoje, ir šešiomis nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis materialinės vertės, ir žirkles, kurių vertė yra 1,- Eur.(viso plėšimo būdu užvaldė svetimo turto bendrai 20,82 Eur. sumai), tuo padarydamas nukentėjusiajai E. P. bendrą 20,82 Eur. turtinę ažlą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, per balkoną pasišalindamas iš nukentėjusiosios E. P. buto, nukritęs iš ketvirto aukšto, susižalojo.
Kadangi visų nusikalstamų, kurie baudžiamojo įstatymo yra nėra priskirti prie labai sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis R. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
1. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir atviro svetimo turto pagrobimo epizodai
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis R. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, iš esmės prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis atėjo pas pažįstamą A. K. į svečius ir su savimi atsinešė du plastikinius butelius alaus. Bute vyko išgertuvės. Namuose dar buvo ir A. K. sugyventinė, kuri ir buvo šeimininkas jau buvo išgėrę. Netrukus pas A. K. į namus atėjo ir išgėręs G. J., kuris prisijungė prie jų kompanijos ir išgertuvės tęsėsi. Išgertuvių metu G. J. paprašė duoti jam savo mobilaus ryšio telefono, kad jis(kaltinamasis R. M.) galėtų paskambinti draugui. Kadangi G. J. atsisakė duoti telefoną, jis dėl to supyko ir, užsipuolęs G. J., pastarajam vieną kartą smogė į veidą, po ko G. J. nusitempė į kitą kambarį ir ten toliau mušė, suduodamas apie keturis smūgius. Bemušant, iš G. J. drabužių iškrito mobilaus ryšio telefonas, kurį jis pasiėmė ir nuėjo toliau gerti. G. J. jam dar kažką pasakė, po ko jis šiam dar kartą įspyrė ir išėjo iš buto. Kadangi mobilaus ryšio telefonas jam buvo nereikalingas, todėl jis, numesdamas telefoną ant asfalto, jį sudaužė. Mobilaus ryšio telefonas iš G. J. rankų ištrauktas nebuvo, nes telefonas buvo iškritęs ant grindų, kurį jis pasiėmė.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1d., 178 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo G. J. ir liudytojo A. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 122-125, 150-151, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): mobilaus ryšio telefono „ Nokia 108 “ įsigijimo dokumentais, t,y. 2016m. birželio 04d. prekybos centro „ Senukai “ išduotu kasos aparato kvitu(čekiu) ir mobilaus ryšio telefono garantine pažyma(b.l. 130, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 133-141, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo G. J. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gruodžio 12d., apie 18⁰⁰ val. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino R. M. ir paprašė ateiti pas vyriškį, pravarde „ Kaukolė “, kurio vardas A., o pavardės nežino, gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 18³⁰ val. jis užėjo pas minėtą žmogų, pravarde „ Kaukolė “ į svečius. Namuose dar buvo „ Kaukolės “ sutuoktinė A. ir R. M.. Jis atėjęs išgėręs, o namuose visi rasti asmenys taip pat buvo neblaivūs, tačiau jam atėjus, tuo metu niekas negėrė. Jis prisėdo prie stalo. R. M. pradėjo jam prikaišioti jog jis už dviračio ratų grandinę, kurią dar 2016m. lapkričio mėn. be atlygio buvo atidavęs vyriškiui, pravarde „ Kaukolė “, jo(R. M.) prašo alaus. Jokio atlygio už dviračio ratų grandinę iš A. K. jis neprašė ir apie tai nebuvo jokios kalbos, išskyrus tai, kad buvo pasakęs, kad A. K. turėtų mintyje, jog yra skolingas. Jis pats tikėjosi, kad kada nors susitikus su A. K., šis jam duos išgerti alaus, nors apie alų tuo metu nebuvo jokios kalbos. R. M. provokavo muštynes, kuris, jį užsipuolęs, jam sėdinčiam vieną kartą trenkė į veidą. Po to R. M. pradėjo jį stumti į kitą kambarį, o jam žengiant pro duris, pastūmė stipriau, dėl ko jis pargriuvo ant grindų. Jam gulint ant grindų, R. M. jį ėmė spardyti, į galvos sritį įspirdamas ne mažiau kaip dešimt kartų ir ne mažiau kaip penkis kartus į šonus. Jį mušdamas, R. M. sakė, jog seniai laukė tokios progos, kai galės jį sumušti. Jis buvo per girtas, todėl nuo R. M. apsiginti nesugebėjo, kuriam nei karto nesudavė atgal. Mano, kad vyriškis, pravarde „ Kaukolė “ ir jo sutuoktinė A. galėjo matyti kaip R. M. jį spardė, nes namų šeimininkas buvo priėjęs prie R. M. ir bandė jį apginti. Girdėjo, kaip vyriškis, pravarde „ Kaukolė “ sakė R. M., kad šis prie jo(nukentėjusiojo G. J.) nelįstu, tačiau R. M. nustūmė „ Kaukolę “ į virtuvę. R. M., pamatęs jį visą kruviną, pats liovėsi spardęs ir nuėjo į virtuvę. Atsistojęs, jis taip pat nuėjo į virtuvę. Kadangi R. M. jį sumušė, jis nutarė taip to nepalikti ir iš kelnių kišenės išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 108 “, (duomenys neskelbtini), nes norėjo į pagalbą išsikviesti pažįstamą-pil. M. Z., kad R. M. atkeršytų už jo sumušimą. R. M., pamatęs jo rankose telefoną, jį grubiai ištraukė iš jo rankų. Jis dar pareikalavo R. M. gražinti jam telefoną, bet R. M. atsakęs, jog telefono neatiduos. Jam nieko kito nebeliko kaip išeiti iš minėto vyriškio, pravarde „ Kaukolės “ namų. Kadangi buvo smarkiai sumuštas, sekančią dieną kreipėsi į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo konstatuotas veido ir šonkaulių sumušimas. Savo pagrobtą telefoną jis vertina 28,99 Eur. suma. Daugiau nieko R. M. iš jo nepagrobė ir nieko nereikalavo(b.l. 122-125, t. 1).
Iš teisme paskelbto liudytojo A. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gruodžio mėn., tikslios dienos neatsimena, jis ir sugyventinė-pil. A. M. gėrė alų, nes buvo nusipirkęs keturis po 1,0 l talpos, 7,5 laipsnių stiprumo alaus butelius. Jiems begeriant alų, pas juos atėjo kaimynas R. M., kuris buvo išgėręs. R. su savimi atsinešė dar du plastikinius butelius alaus. Išgertuvės tęsėsi. Neužilgo pas jį į namus atėjo ir išgėręs G. J., kuris prisėdo prie jų kompanijos. Baigus gerti alų, jis nuėjo į parduotuvę, kur nupirko dar tris plastikinius butelius alaus. Kuomet grįžo į namus, toliau girtavo. Atsimena, kad išgertuvių metu G. J. ir R. M. kažką tai ginčijosi dėl dviračio grandinės, kurie virtuvėje vienas kitam buvo įsitvėrę į atlapus ir vienas kitą stumdė. Susistumdymo metu R. M. pastūmė G. J. į kito kambario duris, tokiu būdu pastarąjį įstumdamas į kitą kambarį. Matė kitame kambaryje susikibusius vyrus, kurie voliojosi ant grindų, tačiau kaip R. M. smūgiavo ar spyrė G. J., jis to nematė, nes kambario durys nebuvo pilnai atidarytos, o ir jis konfliktavusių vyrų nuolat nestebėjo. Kai jam atsibodo sugėrovų konfliktas, jis nuėjo į kambarį ir R. M. atitraukė nuo G. J., kurie tuo metu vienas kitą koliojo necenzūriniais žodžiais. Kai jis sugėrovus išskyrė, šie abu grįžo į virtuvę. Matė, kad G. J., būdamas virtuvėje, rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, girdėjo kaip šis sakė, jog skambins kažkokiam pil. Z., tačiau, jam būnant virtuvėje, G. J. niekam neskambino. Matė, kad G. J. veidas buvo sumuštas, kuriam liepė eiti į namus. Sumušimai G. J. veide atsirado po to kai jis ir R. M. konfliktavo kitame kambaryje. Jis suprato, kad R. M. sumušė G. J., tačiau už ką ir dėl ko, jis taip ir nesuprato. Vėliau, panašiai beveik po mėnesio, jis buvo sutikęs G. J., kuris pasakė, kad jo(A. K.) namuose tarp jo ir R. M. kilusio konflikto metu R. M. iš jo(G. J.) buvo atėmęs mobilaus ryšio telefoną. Be to, G. J. jam gyrėsi, kad R. M. jam atidavė kitą mobilaus ryšio telefoną. Vėliau jis buvo sutikęs ir R. M., kurio klausinėjo apie tai, kam jis iš G. J. buvo atėmęs telefoną, tačiau R. M. gynėsi, sakydamas, kad jokio telefono iš G. J. jis neėmė(b.l. 150-151, t. 1).
Iš teisme paskelbtų byloje esančių mobilaus ryšio telefono „ Nokia 108 “ įsigijimo dokumentų matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „ Nokia 108 “, (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas, jį nusiperkant prekybos centrui „ Senukai “ priklausančioje parduotuvėje Ukmergėje adresu: Kauno gt. Nr. 120B, Ukmergės m., kurio vertė yra 28,99 Eur.(b.l. 130, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. sausio 20d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo G. J. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai veide, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2016m. gruodžio 12d. Nukentėjusiajam. G. J. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 133-141, t. 1).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. lapkričio mėn. nukentėjusysis G. J. pažįstamam-pil. A. K. buvo atidavęs nenaują dviračio grandinę, už kurią jokio atlygio nereikalavo, tačiau, pasak paties parodymus byloje davusio nukentėjusiojo, jis davęs suprasti, kad pažįstamas A. K. jam lieka skolingas, tikėdamasis, kad šis jį(nukentėjusįjį G. J.) kada nors pavaišins alumi. Nukentėjusiojo G. J. teigimu, 2016m. gruodžio 12d. jam paskambino kaltinamasis R. M. ir pakvietė ateiti pas pil. A. K., kurio pravardė „ Kaukolė “ į svečius. A. K. namuose vyko išgertuvės. Išgertuvių metu, nukentėjusiojo G. J. žodžiais, kaltinamasis R. M. pradėjo jam priekaištauti, kad jis(nukentėjusysis G. J.) iš jo(kaltinamojo R. M.) už atiduotą dviračio grandinę reikalauja alaus. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis R. M., užsipuolęs nukentėjusįjį G. J., pastarąjį sumušė. Iš pradžių buvo suduotas vienas smūgis į veidą, o po to kaltinamasis R. M., nusitempęs nukentėjusįjį G. J. į kitą kambarį, pastarojo teigimu, jam dar įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą ir ne mažiau kaip penkis kartus į šonus. Pasak nukentėjusiojo G. J., po sumušimo jis nenorėjo to taip palikti, todėl iš kelnių kišenės išsitraukė su savimi turėtą mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 108 “, norėdamas pasiskambinti pažįstamam-pil. M. Z., kad pasiskųsti dėl jo(nukentėjusiojo G. J.) sumušimo, tačiau tai pamatęs kaltinamasis R. M., iš jo rankų ištraukė telefoną ir jo jam nebegrąžino. Bijodamas būti vėl sumuštas, nukentėjusiojo G. J. žodžiais, jis kaltinamajam R. M. dėl telefono daugiau nieko nesakė ir parėjo į namus. Kadangi nukentėjusysis G. J. šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, šiuos parodymus pagarsinus teisme byloje atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme metu, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. J. byloje duotais tvirtais ir nuosekliais parodymais. Tuo tarpu pats kaltinamasis R. M., duodamas parodymus byloje, prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu, neneigdamas nukentėjusiojo G. J. sumušimo aplinkybių, skirtingai nei nukentėjusysis nurodė kitas mobilaus ryšio telefono pasisavinimo aplinkybes, teigdamas, kad, mušant nukentėjusįjį, pamatė iš pastarojo drabužių iškritusį mobilaus ryšio telefoną, kurį pasiėmė ir nukentėjusiajam G. J. nebegrąžino. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp kaltinamojo R. M. ir nukentėjusiojo G. J. iki įvykusio konflikto pil. A. K. namuose būtų buvę konfliktiški santykiai, ar kad nukentėjusysis G. J. turėtų kokį nors motyvą nepagrįstai apkaltinti ar apkalbėti kaltinamąjį, todėl paties kaltinamojo R. M. byloje duoti parodymai apie mobilaus ryšio telefono „ Nokia 108 “ pasisavinimo aplinkybes yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
Kadangi pagal bylos aplinkybes nukentėjusysis G. J. buvo sumuštas dėl asmeninių paskatų, o ne tikslu užvaldyti pastarojo su savimi turėtą turtą, o paties kaltinamojo R. M. nurodomos kitokios mobilaus ryšio telefono „ Nokia 108 “ pasisavinimo aplinkybės nekeičia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įvertinus visų byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. M. kaltė tiek dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo G. J. asmenį, tiek ir dėl atvirosios svetimo turto vagystės yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavardijus fizinį smurtą(nežymus sveikatos sutrikdymas), šiame nusikalstamos veikos epizode patikslinant nukentėjusiajam G. J. suduotų smūgių į šonus skaičių, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2d., požymius, t.y. atviras svetimo turto pagrobimas, šiame nusikalstamos veikos epizode patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 29,78 Eur.(dvidešimt devynių eurų ir 78 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo G. J. gydymo išlaidoms dėl 2016m. gruodžio 12d. patirto fizinio smurto, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 79-82, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. M. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo G. J. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
2. Pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą, t.y. padaryti paprastą plėšimą, epizodas
Kaltinamasis R. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad pas E. P., kuri jo giminaitė, jis svečiuose buvo apsilankęs ne vieną kartą. Tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, jis atėjo pas E. P. į namus, nes jam reikėjo pinigų. Buvo išgėręs. Neneigia, kad dėl kažko buvo užsipuolęs savo giminaitę E. P., kurią mušė, tačiau suduotų smūgių skaičiaus jis neatsimena. Dėl buvusio girtumo jis neatsimena, ir kad būtų smaugęs ir reikalavęs pinigų. Atsimena, kad iš kažkur paėmė piniginę ir norėjo išeiti iš buto, bet pažiūrėjęs pro durų akutę, pamatė laiptinėje besibūriuojančius kaimynus, todėl išsigando ir iš buto norėjo pasišalinti per balkoną. Balkone pas E. P. užsikabino už kabančio gėlių medinio vazono, nes norėjo perlipti į trečią aukštą, tačiau vazonas nulūžo ir jis krito žemyn, ko pasekoje susižalojo stuburą. Kodėl iš buto paėmė ir žirkles, kurios buvo rastos lauke, jam nukritus iš balkono, jis negali pasakyti. Kažkas iškvietė medikus ir buvo išvežtas į ligoninės priėmimo skyrių.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios E. P. ir liudytojų A. D., S. Š. ir V. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 91-95, 98-99, 101-102, 104-105, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolais(b.l. 29-30, 39-40, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 31-37, 41-42, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 43-45, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriuje iš kaltinamojo R. M. paimtų daiktų apyrašu(b.l. 46, t. 1), daiktų apžiūros protokolais(b.l. 48, 51, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 49-50, 52, t. 1), daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais(b.l. 53, 56, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 54-55, 57-58, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 60-68, t. 1) bei visa kita byloje esančia medžiaga.
Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios E. P. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad R. M. yra jos giminaitis, t. y. jos brolio anūkas. R. M. retkarčiais ateidavo pas ją į svečius. Paskutinį kartą R. M. pas ją buvo atėjęs 2016m. gruodžio 13d., apie 13⁰⁰ val. R. M. buvo išgėręs, kuris nesakė jokios priežasties, dėl ko jis atėjo pas ją į namus. Atsimena, kad R. M. jai pasakojo, jog susipyko su savo motina. Tuo metu ji buvo pasigaminusi pietų, todėl R. M. taip pat įdėjo valgyti. Ji ir R. M. valgė, sėdėdami virtuvėje, prie stalo. R. M. jai nieko nepriekaištavo, tačiau kelis kartus pasakęs, kad eisiąs pas savo tėvą. Kadangi R. M. tėvas yra miręs, ji suprato, kad R. M. kalba apie nusižudymą. Ji R. M. ramino. Po to ji buvo priėjusi prie buto lauko durų, nes norėjo kažką pasiimti. Tuo metu R. M., priėjęs prie jos iš už nugaros, ranka apkabino jos kaklą ir ėmė ją smaugti, t.y. apkabinta ranka spausdamas jos kaklą, ne mažiau kaip du kartus pasakė žodžius „ pasmaugsiu “. Jai ėmė trukti oro. Po to R. M., vis dar tebelaikydamas ją apkabinęs už kaklo ir stovėdamas jai už nugaros, su kita ranka ėmė ją mušti. Daugiausiai smūgių buvo suduota į veidą ir į rankas, kuriomis ji dengėsi veidą, t.y. į veidą buvo suduota ne mažiau kaip dešimt kartų, o į rankas, kuriomis ji dengėsi veidą, jai buvo suduota ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Be to, R. M. ne mažiau kaip šešis kartus jai sudavė ir į kairįjį šoną. Tuo metu, kai R. M. ją mušė, tris kartus jai pasakė žodžius „ atiduok visus pinigus “. Ji gal kokius tris kartus pasakiusi, kad nustotų ją mušęs ir kad ji pati atiduos pinigus. Nežiūrint į tai, R. M. į jos žodžius nereagavo ir nesiliovė jos mušęs. Suvokusi, kad R. M. gali ją užmušti, ji kelis kartus garsiai surėkė. Po to ji išgirdo, kad į jos buto duris kažkas paskambino. R. M. liovėsi ją mušęs, tačiau ją laikė už rankos pakol kartu nuėjo iki spintos, nes ji R. M. sakiusi, kad pinigai yra spintoje. Ji pati atidarė spintos duris, iš kurios paėmė rankinę ir, išėmusi savo piniginę, ją padavė R. M.. R. M. į rankas paėmęs piniginę, ją paleido. Tada ji iš karto nuėjo prie buto lauko durų ir jas atsirakino, nes R. M., prieš ją smaugdamas ir mušdamas. buvo užrakinęs buto duris. Laiptinės aikštelėje buvo kaimynė, kurios paprašė pagalbos. Kaimynė pasakė, kad paskambins į policiją. Po to ji nuėjo pas trečiame aukšte gyvenančią kaimynę, kuriai papasakojo, kas atsitiko. Buvo atėjusi ir gretimoje laiptinėje gyvenanti kaimynė V. D., kuri pasakė, kad lygtai iš jos buto yra iškritęs žmogus. Po to buvo atėję ir kiti kaimynai, kurie pasakė, kad iš balkono iškritusį asmenį išsivežė greitoji medicinos pagalba. Su kaimyne grįžusi į savo butą, rado pradarytas balkono duris. Suprato, kad R. M. bandė pabėgti iš jos ketvirtame aukšte esančio buto per balkoną. Bute ji pasigedo keturkampės juodos-baltos spalvos piniginės, kurią pati padavė R. M.. Piniginėje buvo pinigai bendroje 17,82 Eur. sumoje ir įvairios nuolaidų kortelės. Be to, iš jos buto buvo pagrobtos ir jai priklausančios žirklės, kurias vertina 1,- Eur. suma. Viso buvo pagrobta turto už 20,82 Eur. sumą(b.l. 91-95, t. 1).
Iš teisme paskelbto liudytojo A. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis gyvena daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Ketvirtame aukšte gyvena kaimynė E. P.. Apie tai, kad pas E. P. ateidinėja kažkoks giminaitis, jis apie tai nieko nežinojo. 2016m. gruodžio 13d., tarpe 13⁰⁰-14⁰⁰ val., į jo buto duris paskambino kaimynė, gyvenanti tame pačiame trečiame aukšte. Jis išėjęs į laiptinę, pamatė stovinčią E. P., kurios veidas buvo kruvinas. E. P. paaiškino, kad ją sumušė giminaitis, kuris iš jos reikalavo pinigų. Jis iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Po to išėjo į lauką, kad pasitikti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jam esant lauke, prie jos priėjo nepažįstama moteris, kuri pasakė, kad iš jų namo balkono iškrito žmogus. Nuėjęs į priešingą namo pusę, pamatė ant žemės gulintį vaikiną, o šalia jo gulėjo medinis lovelio formos gėlių vazonas, t.y. šis vaikinas gulėjo ties balkonais. Jis vaikino neapžiūrinėjo ir nieko jo neklausinėjo. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Greitosios medicinos pagalbos felčerei apžiūrinėjant sužeistą vaikiną, pastarasis ėmė klausinėti kur yra piniginė. Kažkokia šalia buvusi nepažįstama moteris vaikinui pasakė, kad piniginę įdėjo jam į kišenę. Sužeistą vaikiną išvežė greitoji medicinos pagalba. Po to jis dar kartą paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112, nes kaimynei E. P. buvo reikalinga medikų pagalba(b.l. 98-99, t. 1).
Iš teisme paskelbto liudytojo S. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis gyvena daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje, kaip ir ketvirtame aukšte gyvenanti jo kaimynė E., kurios pavardės nežino. Kaimynės butas yra antrame aukšte. 2016m. gruodžio mėn., dienos neatsimena, tarpe 13⁰⁰-14⁰⁰ val.. būdamas savo bute ,išgirdo triukšmą, sklidusį iš namo viršaus, po ko tuoj pat pastebėjo kažkokį žemyn krentantį tamsų daiktą. Išėjęs į balkoną, pasižiūrėjo žemyn, nes norėjo pasižiūrėti kas nukrito. Pasižiūrėjęs žemyn, pamatė ant sniego gulintį medinį gėlių lovelį, o šalia jo gulėjo nepažįstamas vaikinas, kuris bandė atsikelti. Be to, šalia šio vaikino matė gulinčią moterišką margą piniginę, kuri buvo juodos-baltos spalvų. Prie šio vaikino buvo priėjusios nepažįstamos mergaitės, kurių minėtasis vaikinas prašė jam padėti atsikelti, tačiau mergaitės jam nepadėjo. Girdėjo, kaip tos mergaitės klausė, ar tai to vaikino piniginė. Minėtam vaikinui patvirtinus, kad piniginė yra jo, šis mergaičių paprašė, kad jos piniginę įdėtų į jo striukės vidinę kišenę. Matė, kaip viena iš mergaičių, paėmusi piniginę, ją įdėjo į to vaikino striukės vidinę kišenę. Atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, iš ketvirto aukšto nukritęs vaikinas buvo išvežtas. Jau po keleto dienų išėjęs į balkoną parūkyti, kuomet jau buvo nutirpęs sniegas, pamatė lauke, prie balkonų nukritusio medinio gėlių lovelio gulinčias žirkles ir apie tai bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė policijai. Atvykęs policijos tyrėjas, žirkles pasiėmė. Su kaimyne E. jis nebendravo, tačiau kai kaimynė buvo paleista iš ligoninės, matė, kad jos veide buvo mėlynių(b.l. 101-102, t. 1).
Iš teisme paskelbto liudytojos V. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji yra E. P. kaimynė, su kuria yra senos pažįstamos ir gerai sutaria. Ji gyvena tame pačiame daugiabučiame gyvenamajame name kaip ir E., tik skirtingose laiptinėse. Ji atsimena, kad praėjusių metų, t.y. 2016m. gruodžio mėn., tikslios datos nurodyti negali, tačiau tuo metu buvo sniego, dienos metu, apie pietus, ji nešė į lauką išmesti šiukšles. Tuo metu vienas iš kaimynų-pil. L., buvęs prie priešais namą esančių garažų, kažką garsiai surėkė, panašaus į ,, vajėzau “. Tas kaimynas, kiek jai žinoma, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte nuo serviso pusės. Sunerimusi, ji iš karto nuo konteinerių atbėgo atgal prie savo namo ir pamatė po balkonais gulintį jauną smulkų, maždaug 30 metų amžiaus vaikiną. Pribėgusi prie to vaikino, pamatė, kad šis buvo iškritęs iš kažkurio jos namo balkono. Vaikino ji nejudino. Atsimena, kad tas vaikinas gulėjo ant pilvo, elgėsi neadekvačiai, nes atrodė apsvaigęs, nors jokio alkoholio kvapo nuo jo nesijautė. Šalia vaikino gulėjo marga moteriška piniginė. Atsimena, kad tas vaikinas sakė, kad tai jo piniginė, kuri vaikinui buvo grąžinta. Šalimais to vaikino gulėjo ilgas vazonas lauko gėlėms, kuris yra tvirtinamas prie balkono. Kadangi tas vazonas, kaip suprato, buvo iš trečiame aukšte gyvenančios kaimynės balkono, tai ji pamanė, kad šis vaikinas iššoko būtent iš tos kaimynės balkono. Tada atsiminė, kad iš jos namo buvo išėjęs vienas iš kaimynų, kuris pasakė, kad M., t.y. kaimynė E., yra sumušta. Iš karto užbėgusi į trečią aukštą, pamatė ant laiptų sėdinčią kaimynę E., nors ši gyvena ketvirtame aukšte. Kaimynės E. rankos ir veidas buvo kruvini, ji skundėsi, kad jai labai skauda šonkaulius, galvą, sakė, kad ją suspardė sūnėnas. Kaimynė dar minėjo, kad sūnėnas prašė pinigų, kuriuos ji atidavė, tačiau pastarajam buvo per mažai, todėl šis kaimynę E. ir suspardė. Matė, kad kaimynė E. buvo šoke, labai susijaudinusi, todėl visko aiškiai papasakoti negalėjo. Atsimena, kad ji klaususi kaimynės E. ar ši turėjo margą piniginę, į ką kaimynė atsakiusi, kad tai yra jos piniginė. Tada ji suprato, kad tai ta pati piniginė, kuri gulėjo prie nukritusio vaikino, kuris teigė, kad tai yra jo piniginė. Vėliau, jau po kurio laiko, kaimynė E. jai minėjo, kad kai ją mušė sūnėnas, ji šaukė ir kažkas iš kitų kaimynų galimai paskambino į jos buto duris, todėl sūnėnas, išsigandęs, ir iššoko per jos(kaimynės E.) balkoną. Kur ir kiek buvo suduota smūgių, kaimynė E. jai nepasakojo, tik minėjo, kad ją spardė į šonus, galvą ir pilvą. Daugiau apie šį įvykį ji nieko nežino, tik žino tai, kad kaimynei E. labai suprastėjo sveikata, kuri gyvena su baime(b.l. 104-105, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio 2016m. gruodžio 13d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, pažymėtas Nr. 19, esantis ketvirtame aukšte daugiabučiame mūriniame keturių aukštų gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Užėjus į buto vidų pro medines lauko duris, patenkama į koridorių, o priešais įėjimo duris yra matomos praviros kambario durys. Apžiūrint kambarį, kairėje pusėje, prie sienos stovi trijų durų spinta, kurios vidurinės durys yra praviros, o spintoje matosi drabužiai ir atsegta juodos spalvos rankinė. Šalimais spintos yra matomos praviros balkono durys, o balkone, ant sniego-batų pėdsakai. Apžiūrint balkoną, ant jo krašto matoma nubraukta sniego dalis, o pro balkoną pažvelgus žemyn. matomas sniego išmindžiojimas 1,54 m atstumu nuo sienos. Apžiūrėjus įvykio vietą, kitokių įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nerasta(b.l. 29-38, t. 1). 2016m. gruodžio 19d. atliktos papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte esančio buto Nr. 19 balkonas yra neįstiklintas, ant kurio atitvaro krašto yra pritvirtinti du mediniai loveliai su žemėmis, skirti gėlių auginimui. Balkono išorėje, per visą ilgį esanti lenta yra atitrūkusi nuo balkono metalinės konstrukcijos. Toks pat analogiškas medinis lovelis su žemėmis rastas gulintis lauke, ant žemės, apie 3 m atstumu nuo šio namo Nuo šio medinio lovelio kryptimi link namo, ant žemės yra matomos gulinčios žirklės su plastmasinėmis juodos spalvos rankenomis(b.l. 39-42, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016m. gruodžio 13d. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gyd. V. M. savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė minėtą dieną į priėmimo skyrių atvežto sužaloto kaltinamojo R. M. su savimi turėtus daiktus, tarp kurių buvo ir moteriška piniginė, kurią kaltinamasis plėšimo būdu pagrobė iš nukentėjusiosios E. P.(b.l. 43-46, t. 1). Tiek įvykio vietos apžiūros metu rastos žirklės, tiek ir minėta piniginė su joje buvusiais pinigais bendroje 17,82 Eur. sumoje bei 7 vnt. įvairių nuolaidų kortelių buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžinti jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai E. P.(b.l. 48-52, 59, t. 1).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji E. P. atpažino tiek žirkles, tiek ir margą juodos-baltos spalvos moterišką piniginę su joje buvusiais pinigais ir nuolaidų kortelėmis, kuriuos 2016m. gruodžio 13d. plėšimo būdu iš jos buto pagrobė kaltinamasis R. M.(b.l. 53-58, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. sausio 20d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios E. P. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. E. P., gim. 1934m., nustatyti sužalojimai, t.y. kraujosruvos kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, abiejuose riešuose, kairiųjų šešto ir septinto šonkaulių lūžimai vidurinėje pažasties linijoje, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2016m. gruodžio 13d. Nukentėjusiajai E. P. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžimų sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 133-141, t. 1).
Kadangi įvykdytas plėšimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes kaltinamasis R. M., užvaldęs svetimą turtą, iš buto norėdamas pasišalinti per balkoną, nukrito iš balkono ant žemės ir susižalojo, po ko buvo nugabentas į ligoninę, kur jo apžiūros metu šalia kitų su savimi turėtų asmeninių daiktų buvo paimta ir plėšimo būdu užvaldyta piniginė su joje buvusiais pinigais ir įvairiomis nuolaidų kortelėmis, t.y. kaltinamasis po įvykdyto nusikaltimo neturėjo galimybės realai disponuoti plėšimo būdu užvaldytu turtu, įvertinus visų byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. M. kaltė dėl pasikėsinimo plėšimo būtu užvaldyti svetimą turtą yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1d., požymius, t.y. pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, padarytas panaudojant fizinį smurtą(pasikėsinimas padaryti paprastą plėšimą).
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir kitas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 495,15 Eur.(keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 15 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios E. P. gydymo išlaidoms dėl 2016m. gruodžio 13d. patirto fizinio smurto, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 70-73, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. M. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios E. P. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Spręsdamas kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamasis R. M. padarė tris nusikaltimus, vienas iš kurių, numatytas LR BK 140 str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų, o kitos dvi veikos, numatytos LR BK 178 str. 2d., 22 str. 1d. 180 str. 1d.,- prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3-4d.d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo R. M. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas penkis kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2014m. lapkričio 24d. būdamas lygtinai paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas kelių naujų nusikaltimų žmogaus sveikatai ir nuosavybei padarymu(b.l. 4-36, t. 2). Pažymėtina, tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą sujungtoje į vieną baudžiamojoje byloje, kaltinamasis R. M. kurį tai laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes buvo išvykęs į užsienį, kur toliau darė nusikaltimus, o paaiškėjus šioms aplinkybėms, teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas ir jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, kuris pagal išduotą Europos arešto orderį 2018m. spalio 25d. buvo pargabentas į Lietuvą iš Vokietijos, kur už įvykdytą nusikaltimą buvo teisiamas ir atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įodymais(b.l. 51-97, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo R. M. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis R. M. visus jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamasis R. M. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytų nusikaltimų aplinkybes, tiek ir į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo, eilę kartų buvusio bausto ir administracine tvarka, asmenybę(b.l. 37-48, t. 2) bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam R. M. už visas padarytas veikas turi būti paskirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą(LR BK 63 str. 1 ir 4d.d.), nes kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Paskirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Teismas, skirdamas galutinę bausmę kaltinamajam R. M., kartu atsižvelgia ir į pačių nukentėjusių asmenų, vienas iš kurių-nukentėjusysis G. J. dalyvavo teismo posėdyje, kurie kaltinamajam neprašo griežtos bausmės, poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo R. M. atžvilgiu taikymo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamaasis R. M., kaip nuo ikiteisminio tyrimo buvęs pasislėpęs asmuo, buvo paieškomas, kurio sulaikymui įstatymo nustatyta tvarka buvo išduotas Europos arešto orderis(b.l. 55-59, 77-85, t. 2). Vykdant Europos arešto orderį, kaltinamasis R. M., kaip nusikaltęs asmuo užsienyje, po bausmės atlikimo Vokietijoje, Bernau m. pataisos namuose 2018m. spalio 25d. buvo perduotas Lietuvos Respublikia, vykdant šio šio asmens ekstradiciją, dėl ko valstybė turėjo išlaidų bendroje 1.689,64 Eur.(vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 64 eur/ct.) sumoje, kurias policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo priteisti iš kalto asmens(b.l. 71-76, 87-97, 108-121, t. 2). Kadangi valstybė, pargabendama nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį kaltinamąjį R. M. į Lietuvą, turėjo ekstradicijos išlaidų, šios išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis, kurios yra išieškotinos iš kaltinamojo R. M.(LR BPK 103 str. 6p.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. M., kaip kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka suimto asmens, interesus gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 50 str. 3d. pagrindu (b.l. 60-63, t. 2).
LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. M. pagal 2017m. sausio 25d. rašytą prašymą dėl teisės į gynybą jo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-57980-16 baudžiamojoje byloje Nr. 1-2258-517/2018m.(dabartinis baudžiamosios bylos Nr. 1-190-517/2019m.) užtikrinimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017m. vasario 01d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-309-2272 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę R. Š. atstovauti kaltinamojo R. M. interesus teisme(b.l. 60-63, t. 2). Kadangi Tarnybos sprendimu kaltinamasis R. M. yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1d., 178 str. 2d., 22 str. 1d. 180 str. 1d., ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 1d.-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
-pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės atėmimu vieneriems metams;
-pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d.-laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti trejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. M. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu dvejiems metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018m. spalio 25d., t.y. kaltinamojo sulaikymo dienos.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą.
Baudžiamojoje byloje 2017m. vasario 09d. pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį Nr. 18359 tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo R. M. 495,15 Eur.(keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 15 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios E. P. gydymui, atlyginti.
Baudžiamojoje byloje 2018m. lapkričio 28d. pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį Nr. 22946 tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo R. M. 29,78 Eur.(dvidešimt devynių eurų ir 78 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo G. J. gydymui, atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo R. M. 1.689,64 Eur.(vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 64 eur/ct.) turėtų valstybės išlaidų, patirtų pargabenant jį, kaip asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, į Lietuvos Respubliką pagal išduotą Europos arešto orderį Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai.
Daiktinius įrodymus-medinį lovelį, margą juodai baltos spalvos piniginę sus užtrauktuku, pinigus bendroje 17,82 Eur. sumoje, žirkles ir 7 vnt. įvairių nuolaidų kortelių(„ M. R. “, „ Camelia vaistinė “, „ Iki “, „ Euro vaistinė “, „ Maxima ačiū “, „ Gintarinė vaistinė “ ir „ Moterų rojus “), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai E. P..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam R. M.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.