Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-298-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2S-298-372/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-298-372/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00622-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 118.3; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-991-721/2013 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. L., išvadą teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama neterminuotai apriboti atsakovo D. L. tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal pateiktą grafiką (30–32 b. l.). Nurodė, kad atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimu, vėliau buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš terminą. Teigė, kad kyla konfliktai dėl bendravimo su vaikais, atsakovas žemina ieškovę vaikų akivaizdoje, tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, daro vaikams neigiamą įtaką.

Mažeikių rajono apylinkės teismui 2013-12-20 pateikta šalių taikos sutartis (128 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinti ieškovės A. S. ir atsakovo D. L. teismui pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (133–134 b. l.). Sprendė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) A. S. prašo teismo nutartį panaikinti ir civilinę bylą sustabdyti iki tol, kol bus priimti procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 73-1-00252-13, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui be teismo leidimo bet kokia forma bendrauti su vaikais, įskaitant draudimą išvežti vaikus iš gyvenamosios vietos (137–138 b. l.). Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovui yra paskirtas teismo įpareigojimas nesiartinti prie ieškovės ir sūnaus. Tvirtinama, kad pagal Telšių krizių cento pateiktas išvadas dukra bijo atsakovo. Apeliantės vertinimu, teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) A. S. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo, nustatydamas atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarką.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Pažymėtina, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas.

Teismas, įvertindamas skundžiamos teismo nutarties turinį ir kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taikos sutartį patvirtino formaliais pagrindais, neįvertinęs visų bylos duomenų, apeliantės nurodyto atsakovui nustatyto įpareigojimo nesiartinti prie smurtą patyrusios apeliantės (35–36 b. l.), neatsižvelgė į Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonę dėl individualaus vaikų ir tėvo bendravimo (pvz., 103 b. l.), neanalizavo psichologės pateikto vaikų psichologinio vertinimo (91–93 b. l.). Be to, teismas, įvertindamas apeliantės skundą, kuriame apeliantė nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, sprendžia, jog liko neišaiškinta tikroji apeliantės (ieškovės) valia. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad taikos sutarties instituto normos buvo taikytos formaliai, neįvertinus šios bylos kategorijos, kurioje teismo vaidmuo turi būti aktyvesnis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir įvertindamas apeliantės siekį prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti ieškinio reikalavimų dalį dėl tėvo bendravimo su vaikais apribojimo, atmeta apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pasisakydamas dėl apeliantės prašymo stabdyti šią bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byla turi būti sustabdyta, jeigu su civiline byla prejudiciniu ryšiu susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Taigi vien ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimas, nereiškia privalomo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme ir nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Birutė Simonaitienė