Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2016-07-13 · Byla Nr. ATP-304-309/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-13
Bylos Nr.
ATP-304-309/2016
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00260-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Administracinė byla Nr. ATP-304-309/2016Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00260-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.22.; 2.7.4.; 3.26.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 124² straipsnio 2 dalį 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad 2016 m. sausio 18 d. 15.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ant užšalusio tvenkinio, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, važiuodamas betiksliai ir neaiškiai sukinėjosi, taip pat kėlė grėsmę kitiems ant ledo esantiems asmenims. Be to, P. B. pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. B. jį apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi P. B. skundą atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukti.

Apelianto teigimu, skundžiamoje 2016 m. gegužės 19 d. teismo nutartyje nenurodyta, kokia kaltės forma padaryti jam (P. B.) inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, iš esmės neatskleidžiamas jo kaltės turinys. Pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis (tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą), kartu netiesiogiai nurodo, kad kaltinant asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Skunde pažymima, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, turi būti nustatyta: Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas; kad pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; kad pažeidimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, jog jis (P. B.), važiuodamas ežero ledu, pažeidė KET 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 10 punktas eismo dalyvį apibrėžia kaip kelių eisme dalyvaujanti asmenį (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio įstatymo 2 straipsnio 71 punktas eismą apibrėžia kaip procesą, atsirandantį judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. KET 3 punktas kelią apibrėžia kaip eismui skirtą ir naudojamą žemės ar statinio paviršiaus juostą per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. KET nustato eismo keliais tvartą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas). Taigi, KET reglamentuoja eismą keliuose ir nustato eismo dalyvių teises bei pareigas.

Šalies argumentai

P. B. teigimu, ežero ledas nėra kelias, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė KET 9 punktą ar kurį nors kitą punktą. Mano, kad jeigu jis važiavo ledu, ir tai draudžia KET, galima būtų teigti, kad jis padarė KET pažeidimą, tačiau teigti, kad vien važiavimas draudžiamoje vietoje, ne kelyje, sukėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui, nėra pagrindo, nes ne kiekvienas KET pažeidimas sukelia pavojų eismui. Pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tyčinis asmens elgesys siekiant ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoti akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, trikdyti visuomenės rimtį. Tai, kad asmuo, pažeisdamas KET draudimus, važiuoja transporto priemone neleistinoje vietoje, reiškia, jog jis daro teisės pažeidimą, tačiau šis pažeidimas pats savaime nereiškia chuliganiškų paskatų. Netgi teigiant, kad ežero ledas yra kelių transporto priemonių eismo vieta, jo (P. B.) elgesys ant ledo negali būti įvertintas kaip chuliganiškas. Vien tai, kad asmuo važiuoja ežero ledu, negali būti vertinama kaip nepagarbos aplinkai demonstravimas ir iššaukiantis elgesys. Pasak apelianto, nutarime nurodyti veiksmai „betiksliai ir neaiškiai sukinėjosi“ – tai ne važiavimas, o slidinėjimas ant ledo, jau nekalbant apie kokį nors pavojingą judėjimo krypties keitimą. Pažymi, kad nutarime nurodytu laiku jam vairuojant ant ledo arti jokių pašalinių žmonių nebuvo (liudytojai buvo 10 metrų atstumu nuo vairavimo vietos ir toks atstumas laikytinas pakankamai saugiu), todėl jis savo veiksmais ne tik nesukėlė, bet ir negalėjo sukelti jiems pavojaus.

P. B. tvirtinimu, byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai įrodytų, kad jis vairavo automobilį ant užšalusio vandens telkinio dėl chuliganiškų paskatų, t. y. keldamas pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teigia, kad iš bylos medžiagos ir liudytojų paaiškinimų negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis suvokė, jog daro teisės pažeidimą, kad tokie jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes ir to siekė, t. y. kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į P. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti, palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

P. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skunde apeliantas neginčija savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – prašo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukti.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

ATPK 78¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę ant užšalusio tvenkinio, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, važiuodamas betiksliai ir neaiškiai sukinėjosi, kėlė grėsmę kitiems ant ledo esantiems asmenims, šiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

KET 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 3.7. punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

Tai, kad P. B. važinėjo ant tvenkinio ledo, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, įrodo policijos pareigūnų D. P. ir A. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, D. B., L. D. paaiškinimai, teisme apklaustų liudytojų D. B., V. T. ir A. P. parodymai. Pats P. B., apklausiamas teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad jis važinėjo ant ežero ledo, nes norėjo išbandyti, kaip ant ledo slysta jo automobilis. Nurodė, kad ant šio ežero automobilių varžybos vyko prieš 3–4 dienas, jis ant ledo važinėjo „<...> pirmadienį, kai jau nieko nebuvo <...>“. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad P. B. važinėjo ant tvenkinio ledo, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, t. y. jis važinėjo neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. B. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta. Kaip minėta, ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, o KET reglamentuoja eismą keliuose ir nustato eismo dalyvių teises bei pareigas. Kadangi byloje nustatyta, kad P. B. neteisėtai važinėjo ant tvenkinio ledo, sprendžiama, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad P. B. veika atitinka ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas – pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 17 d. nutarimą perkvalifikuojant P. B. padarytą pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam už šį pažeidimą administracinę nuobaudą.

Teismas, skirdamas nuobaudą P. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą atsižvelgia į tai, kad P. B. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba, ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti P. B. paskyrus nuobaudą, mažesnę, negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perkvalifikuoti P. B. padarytą pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį ir jį nubausti 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, P. B. pagal ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir subendrintą nuobaudą paskirti 70 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas