Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 124² straipsnio 2 dalį 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad 2016 m. sausio 18 d. 15.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ant užšalusio tvenkinio, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, važiuodamas betiksliai ir neaiškiai sukinėjosi, taip pat kėlė grėsmę kitiems ant ledo esantiems asmenims. Be to, P. B. pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. B. jį apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Skunde pažymima, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, turi būti nustatyta: Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas; kad pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; kad pažeidimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, jog jis (P. B.), važiuodamas ežero ledu, pažeidė KET 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 10 punktas eismo dalyvį apibrėžia kaip kelių eisme dalyvaujanti asmenį (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio įstatymo 2 straipsnio 71 punktas eismą apibrėžia kaip procesą, atsirandantį judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. KET 3 punktas kelią apibrėžia kaip eismui skirtą ir naudojamą žemės ar statinio paviršiaus juostą per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. KET nustato eismo keliais tvartą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas). Taigi, KET reglamentuoja eismą keliuose ir nustato eismo dalyvių teises bei pareigas.

P. B. tvirtinimu, byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai įrodytų, kad jis vairavo automobilį ant užšalusio vandens telkinio dėl chuliganiškų paskatų, t. y. keldamas pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teigia, kad iš bylos medžiagos ir liudytojų paaiškinimų negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis suvokė, jog daro teisės pažeidimą, kad tokie jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes ir to siekė, t. y. kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

P. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skunde apeliantas neginčija savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – prašo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukti.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

ATPK 78¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę ant užšalusio tvenkinio, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, važiuodamas betiksliai ir neaiškiai sukinėjosi, kėlė grėsmę kitiems ant ledo esantiems asmenims, šiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

KET 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 3.7. punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

Tai, kad P. B. važinėjo ant tvenkinio ledo, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, įrodo policijos pareigūnų D. P. ir A. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, D. B., L. D. paaiškinimai, teisme apklaustų liudytojų D. B., V. T. ir A. P. parodymai. Pats P. B., apklausiamas teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad jis važinėjo ant ežero ledo, nes norėjo išbandyti, kaip ant ledo slysta jo automobilis. Nurodė, kad ant šio ežero automobilių varžybos vyko prieš 3–4 dienas, jis ant ledo važinėjo „<...> pirmadienį, kai jau nieko nebuvo <...>“. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad P. B. važinėjo ant tvenkinio ledo, ant kurio nėra įrengta trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms ant ledo, t. y. jis važinėjo neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. B. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta. Kaip minėta, ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, o KET reglamentuoja eismą keliuose ir nustato eismo dalyvių teises bei pareigas. Kadangi byloje nustatyta, kad P. B. neteisėtai važinėjo ant tvenkinio ledo, sprendžiama, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad P. B. veika atitinka ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas – pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 17 d. nutarimą perkvalifikuojant P. B. padarytą pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam už šį pažeidimą administracinę nuobaudą.

Teismas, skirdamas nuobaudą P. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą atsižvelgia į tai, kad P. B. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba, ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti P. B. paskyrus nuobaudą, mažesnę, negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perkvalifikuoti P. B. padarytą pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį ir jį nubausti 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, P. B. pagal ATPK 78¹ straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir subendrintą nuobaudą paskirti 70 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.