Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Palangos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., A. S., Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui dėl pripažinimo neveiksniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl suinteresuoto asmens teisės atsisakyti pareiškimo nagrinėjant civilinę bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.

Šalių sąvoka egzistuoja tiek civiliniame procese, tiek materialiojoje teisėje, tačiau šalių institutas vartojamas tik kalbant apie ginčo (ieškinio) teiseną. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o šioje teisenoje šalių instituto nėra, nes tai vienašalė teisena, tačiau ir šioje teisenoje pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 42 str. 4 d.).

Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas preziumuoja, jog teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva, civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens, o bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalis (CPK 13 str.). Pastebėtina, kad šios taisyklės galioja ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose – jose bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu. Įstatymas tik ieškovui (pareiškėjui) suteikia teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio (CPK 42 str., 443 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju prašymą nutraukti civilinę bylą pateikė suinteresuotas asmuo A. S. (b. l. 16), kurios procesinė padėtis nesuteikia teisės atsisakyti pareiškimo nagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2009-08-03 nutartyje nepagrįstai suinteresuotą asmenį A. S. įvardijo pareiškėja ir tenkino jos pareiškimą. Atsisakyti pateikto pareiškimo turėjo teisę tik pareiškėjas Palangos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, kuris su bylos nutraukimu nesutinka, todėl tenkinti suinteresuoto asmens prašymo nebuvo teisinio pagrindo (CPK 42 str. 1 d).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškimas šioje byloje yra pareikštas prokuroro viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 1 d.), nagrinėjamos bylos dalykas – asmens pripažinimas neveiksniu, šioje byloje svarbus ir medicininis kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas ne pagal pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo nutraukdamas šią civilinę bylą atliko veiksmus, prieštaraujančius viešojo intereso instituto esmei.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė materialinės teisės nor­mas, to­dėl priimta teis­mo nu­tar­tis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens A. S. pra­šy­mas dėl bylos nutraukimo atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ? suinteresuoto asmens A. S. pra­šy­mą dėl bylos nutraukimo atmesti.