Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-20-259/2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-29
Bylos Nr.: 2A-20-259/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė
Ieškovas: E. Ū.
Atsakovas: B. V.
Trečiasis asmuo: E. S. K., S. K., R. K., V. Š., I. P., Klaipėdos I-ajam notarų biurui
Advokatai: Rolandas Vaitekūnas, Arūnas Skuolevičius

Civilinė byla Nr.2A-20-259/2009

Pirmos instancijos teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius

Procesinio dokumento kategorija 34.4.1, 34.4.7.1, 34.4.8, 121.1, 121.15, 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovei E. Ū., jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, atsakovei B. V., jos atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, tretiesiems asmenims E. S. K., S. K., R. K., V. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Ū. atstovo advokato Rolando Vaitekūno apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7-667/2008 pagal ieškovės E. Ū. ieškinį atsakovei B. V., tretiesiems asmenims E. S. K., S. K., R. K., V. Š., I. P. ir Klaipėdos I-ajam notarų biurui dėl testamento nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.192-196), vadovaudamasi LR CK 1.5 str., 1.89 str., 5.4 str., 5.6 str., 5.8 str., 5.9 str., 5.15-5-17 str. str., prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1994-12-12 Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės patvirtintą testamentą, kuriuo V. M. visą savo turtą paliko savo dukrai B. V., pripažinti B. V. neturinčią teisės paveldėti V. M., mirusios 2006-09-19, turto, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2006-09-19 mirė ieškovės ir atsakovės bei suinteresuotų asmenų E.S. K., S. K., R. K., V. Š. motina ir I. P. močiutė V. M. (t.1.,b.l.35), gyvenusi (duomenys neskelbtini), Šakiuose. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad V. M. nuo 1994-12-03 iki 1994-12-23 gydėsi Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje, Klaipėdos miesto tuberkuliozės dispanseryje, jos būklė buvo sunki. Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje 1994-12-12 buvo surašytas V. M. testamentas, kurį patvirtino Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė. Testatorė visą savo turtą testamentu paliko dukteriai - atsakovei B. V. (t.1.,b.l.86). Po testatorės mirties liko jos vardu registruotas 48/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šakiuose, bei 1/2 žemės sklypo, kuriame stovi namas (t.1., b.l.43-47). Atsakovė po motinos mirties 2007-01-03 kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo (t.1., b.l.119). Į notarą taip pat kreipėsi ieškovė, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jis išduotas nebuvo, ieškovei paaiškinus, kad dėl paveldėjimo po V. M. mirties jau kreipėsi testamentinė įpėdinė – atsakovė.

Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti testatorės V. M. 1994-12-12 sudaryto testamento negaliojančiu dėl to, kad jį sudaręs asmuo nesuprato savo veiksmų prasmės ir negalėjo jų tinkamai valdyti, kadangi testatorės veiksnumu įsitikino testamentą surašiusi ir patvirtinusi notarė, jokių testatorės neveiksnumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CK 1.84 str.). Teismas nurodė, kad testatorės valios nuginčijimui ieškovė turėjo pateikti akivaizdžių testatorės valios nebuvimo įrodymų (CPK 178 str.), tačiau ieškovė to nepadarė, neprašė skirti nei pomirtinės testatorės teismo medicininės ekspertizės, nei pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės testatorės psichinei būklei nustatyti. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad testatorė mirė tik 2006-09-19 ir po 1994-12-12 testamento sudarymo buvo sudariusi ir kitą 2002-04-05 testamentą, vertino, jog testatorė buvo sąmoninga, rūpinosi turto padalijimu ir turėjo visas galimybes pakeisti ar panaikinti 1994-12-12 testamentą, jeigu tik to būtų norėjusi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad testatorius nėra įpareigotas informuoti asmenis apie jau sudarytą testamentą, o nepranešdama apie jau sudarytą 1994-12-12 testamentą ieškovei ir kitiems vaikams, testatorė siekė išsaugoti testamento paslaptį. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo liudytojų L. Ž., J. K., R. V., E. T., D. V. ir V. B. parodymais, kadangi jie tik patvirtino šalių išsakytas mintis apie V. M. (kad ji niekam iki tol nebuvo užsiminusi apie 1994-12-12 testamentą, apie jos ir jos vaikų santykius, turto įgijimo aplinkybes), tačiau tų aplinkybių, kuriuos susietos su 1994-12-12 testamento sudarymo aplinkybėmis, nurodyti negalėjo, nes jų nežinojo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės E. Ū. atstovas advokatas Rolandas Vaitekūnas nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Su teismo sprendimu ieškovės atstovas nesutiko dėl šių motyvų:

1) teismas neištyrė ir nenustatė palikėjos sveikatos stovio (tame tarpe ir jos psichinės būklės) 1994-12-12 testamento sudarymo metu, nors bylos nagrinėjimo metu galimybė tai padaryti buvo. Todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Jeigu teismui ieškovės pateiktų įrodymų neužteko, jis, vadovaudamasis CPK 2 str., 7 str., 212 str. 1 d., 225 str. 5 p., 230 str. 1 d., 179 str. bei CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, turėjo pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Neištyręs esminės šios bylos aplinkybės - klausimo dėl palikėjos sveikatos stovio (tame tarpe jos psichinės būklės) 1994-12-12 testamento sudarymo metu, teismas negalėjo įsitikinti egzistuojant ar neegzistuojant ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę (palikėjos valios 1994-12-12 buvimą ar nebuvimą, jos galėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei galėjimą juos valdyti);

2) nors CPK nenustato teismui pareigos pačiam skirti pomirtinę teismo medicininę ar pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę ar siūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus (tame tarpe ir prašyti skirti ekspertizę), tačiau atsižvelgiant į CPK 2 str., 7 str., 212 str. 1 d., 225 str. 5 p., 230 str. 1 d., 179 str. bei CK 1.5 str. 4 d. nuostatas, jų sisteminį, loginį tarpusavio ryšį, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje turi būti nustatyta paskutinė valia žmogaus, kuris nebegali apginti savo galimai pažeistos teisės (palikti turtą paveldėtojams savo nuožiūra, tame tarpe palikti turtą paveldėtojams paveldėti įstatymo pagrindu ir tvarka), kas sudaro viešąjį interesą, kurio apgynimui teismas turi rinkti įrodymus ir savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d.), teismas turėjo arba pats skirti reikalingą atlikti ekspertizę, arba bent pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus (tame tarpe ir prašyti skirti atitinkamą ekspertizę) bei nustatyti terminą tai padaryti. Priešingu atveju nebūtų įvykdytas teisingumas (pažeistas LR Konstitucijos 109 str.), pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir teisingumo principai;

3) teismas nepagrįstai atmetė teisme apklaustų liudytojų parodymus, kadangi jų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pati palikėja nežinojo apie 1994-12-12 testamento egzistavimą. Liudytojai patvirtino, kad palikėja niekada nėra sakiusi apie 1994-12-12 testamentą ar kad norėtų visą turtą palikti tik vienam iš vaikų. Priešingai, palikėjos valia buvo turtą palikti visiems vaikams, siekiant išvengti pykčių tarp jų, visiems jos vaikams turtą paveldint pagal įstatymą. Tai, kad palikėja nežinojo apie 1994-12-12 testamento egzistavimą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad sudarydama 2002-04-05 testamentą dėl buto Vilniuje palikimo dukrai V. Š., palikėja 1994-12-12 testamento neaptarė. Liudytojai parodė, kad palikėjos santykiai su visais vaikais, išskyrus atsakovę, buvo geri, o su ieškove buvo ypač geri, nes jos kartu gyveno, be to, ieškovė, būdama 2 grupės invalide, išlaikančia savo neįgalų sūnų, buvo iš esmės palikėjos, gaudavusios didelę pensiją, išlaikoma. Vertinant šias aplinkybes bei palikėjos motiniškus jausmus, nelogiška manyti, jog palikėja galėtų visą turtą palikti atsakovei, su kuria labiausiai iš visų vaikų konfliktavo, tokiu būdu atimdama palikimą iš kitų vaikų, tame tarpe ją prižiūrėjusios ieškovės;

4) iš 1994-12-12 testamente esančio įrašo matyti, kad testamentas sudarytas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas paliktas notarų biure, o kitas išduotas tariamai palikėjai, tačiau iš tikrųjų antruoju testamentu disponavo ir jį turėjo tik atsakovė (tai įrodo aplinkybė, kad ji ginčijamą testamentą pateikė notarei). Atsakovė slėpė testamentą tiek nuo palikėjos, tiek nuo savo brolių ir seserų bei kitų asmenų, kadangi buvo suinteresuota, kad testamentas liktų nepakeistas. Vadinasi, atsakovė galėjo pasinaudoti sunkia motinos sveikatos būkle (būsena) – negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir galimai apgaulės būdu (paaiškinant nesuprantančiai savo veiksmų reikšmės palikėjai, jog ji pasirašo sutikimą atlikti gydymo procedūras ar sutikimą gydytis vaistais) gauti šį testamentą. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nes ji priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją bei prieš kitus įpėdinius sudarė teisinę padėtį, kad ji tampa įpėdiniu, kadangi ji slėpė nuo palikėjos bei kitų suinteresuotų asmenų patį testamentą bei jo sudarymo ir egzistavimo faktą, tokiu būdu atimdama galimybę palikėjai panaikinti ar pakeisti šį testamentą. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad po palikėjos mirties atsakovė prašė trečiojo asmens E.S. K. pavogti motinos dokumentus, žadėdama už tai sumokėti 500 Lt, taip pat tai, kad atsakovė motinos vardu buvo užpildžiusi prašymą Registrų centrui dėl ginčo turto (namo dalies) kadastro duomenų tikslinimo, tačiau apie tai sužinojusi motina parašė, kad nuo tokio prašymo ji atsisako (2 t., b.l.134). Jeigu palikėja būtų palikusi atsakovei visą turtą, jai nebūtų pagrindo drausti atsakovei gauti minėto statinio kadastro patikslintus duomenis;

5) patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti atsakovę neturinčią teisės paveldėti palikėjos turto CK 5.6 str. pagrindu, šio reikalavimo ieškovė neatsisakė, tačiau teismas dėl šio reikalavimo visiškai nepasisakė, šio reikalavimo pagrįstumui nustatyti jokių reikšmingų aplinkybių netyrė bei nevertino, šio ieškinio reikalavimo neišsprendė, taigi, neatskleidė bylos esmės, dėl ko šio reikalavimo išsprendimui byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

6) ieškovė pradiniame ieškinyje reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu grindė tuo, kad palikėjos parašas ant testamento skiriasi nuo jos kitų parašų, kas sudaro pagrindą manyti, jog ginčijamas testamentas yra suklastotas, šio reikalavimo ieškovė neatsisakė. Tačiau teismas šio reikalavimo išsprendimui bei jo pagrįstumo nustatymui reikšmingų aplinkybių netyrė bei nevertino, šio ieškinio reikalavimo neišsprendė, taigi, neatskleidė bylos esmės, dėl ko šio reikalavimo išsprendimui byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. V. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) teismas tinkamai ištyrė palikėjos sveikatos būklę testamento sudarymo metu, visiškai atskleidė bylos esmę, atsižvelgė į tai, kad po 1994-12-12 testamento sudarymo palikėja beveik 12 metų iki pat savo mirties turėjo visas galimybes pakeisti 1994-12-12 testamentą, taip pat į tai, kad po 1994-12-12 testamento sudarymo palikėja sąmoningai gyveno beveik 12 metų. Todėl skundo teiginys, kad testamentas yra ydingas bei neatitinka mirusiosios tikrosios valios, nes testamento sudarymo metu palikėja dėl savo sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra niekuo nepagrįstas;

2) skundo argumentas, kad atsakovė neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nes ji priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją bei prieš kitus įpėdinius sudarė teisinę padėtį, kad ji tampa įpėdiniu, kadangi ji slėpė nuo palikėjos bei kitų suinteresuotų asmenų patį testamentą bei jo sudarymo ir egzistavimo faktą, tokiu būdu atimdama galimybę palikėjai panaikinti ar pakeisti šį testamentą, visiškai nepagrįstas. Atsakovė niekada nuo pat 1994-12-12 testamento sudarymo neatėmė iš palikėjos galimybės testamentą panaikinti ar pakeisti. To padaryti neįmanoma, kadangi įstatymas teisinę galią suteikia paskutiniam testamentui. Palikėjos nevaržė joks įstatymas po 1994-12-12 testamento sudarymo pakeisti savo valią ir bet kokiu metu surašyti kitą testamentą. Be to, atsakovė niekada neatliko priešingų teisei tyčinių veiksmų prieš palikėją bei prieš kitus įpėdinius, nesudarė teisinės padėties, kad negalėtų tapti įpėdine ar negalėtų paveldėti pagal įstatymą ar testamentą. Teigdami priešingai, ieškovė ir tretieji asmenys žemina atsakovės garbę ir orumą;

3) skundo teiginys, kad testamentas yra suklastotas, suklastojant jame palikėjos pavardę ir parašą, yra melagingas. Tokiu būdu ieškovė ir tretieji asmenys siekia paneigti patį testamento surašymo ir notariško patvirtinimo faktą. Sudaryti testamentą atsakovė palikėjos neprašė, priešingai, pati palikėja, būdama silpnos sveikatos, gulėdama ligoninėje, prašė atsakovės pakviesti notarą. Notarei atvykus į ligoninę, testamento surašymo ir jo patvirtinimo klausimai buvo sprendžiami tik tarp palikėjos ir notarės, atsakovei nedalyvaujant. Testamentą palikėja surašė savo valia, niekieno nepatariama ir jokių pašalinių veiksnių neįtakojama, aiškiai suprasdama savo veiksmų reikšmę bei savo veiksmus valdydama. Notarė, pati visu tuo įsitikinusi, patvirtino palikėjos pasirašytą testamentą. Šią aplinkybę notarė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė niekada nesilankė pas mamą ligoninėje su kažkokiomis moterimis, neliepė jai pasirašyti kažkokio lapo;

4) atsakovė yra nepagrįstai kaltinama apgaulės panaudojimu, išgaunant testamentą, kadangi jokių šiuos ieškovės atstovo samprotavimus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsakovė taip pat yra nepagrįstai kaltinama prašymu pavogti motinos dokumentus ir žadėjimu trečiajam asmeniui E.S. K. už tai sumokėti 500 Lt, kadangi pavogti kažkokius dokumentus atsakovė E.S. K. niekada neprašė. Skundo teiginys, kad atsakovė motinos vardu buvo užpildžiusi prašymą Registrų centrui dėl ginčo turto (namo dalies) kadastro duomenų tikslinimo, taip pat netikslus ir neatitinka tikrovės. Į Registrų centrą atsakovė ir palikėja nuėjo kartu, kadangi palikėja įtarė, jog ieškovė užgrobė visą aplink namą esantį žemės sklypą (palikėja nebežinojo savo žemės ribos). Paaiškėjus, kad naujų žemės dokumentų sutvarkymas kainuos 500 Lt ir užtruks kelis mėnesius, palikėja nuo Registrų centrui paduoto prašymo atsisakė;

5) trečiųjų asmenų paaiškinimai, kad palikėja niekada nebuvo sakiusi apie 1994-12-12 testamentą ar kad norėtų visą turtą palikti tik vienam iš vaikų, ar kad palikėjos santykiai su atsakove buvo konfliktiški, yra tik siekis nuginčyti 1994-12-12 testamentą. Skelbti apie testamento buvimą atsakovė įpareigota nebuvo. Testamentas liko atsakovei tik todėl, kad taip norėjo pati palikėja. Šis faktas kartu patvirtina, kad palikėja pasitikėjo atsakove, jų santykiai buvo ne konfliktiški, bet geri. Atsakovė ne kartą minėjo mamai apie testamento sudarymą, nuogąstavo, kad jos broliai ir seserys gali labai supykti, tačiau palikėja testamento nekeitė. Be to, palikėja paliko turto ir kitiems savo vaikams. Palikėja ilgus metus materialiai rėmė ieškovę, atiduodama jai savo didelę – apie 900 Lt siekiančią pensiją. Atsakovė apie tai žinojo, tačiau niekada mamai dėl to nepriekaištavo;

6) ekspertizių darymas, siekiant nustatyti palikėjos fizinę, psichinę būklę 1994-12-12, yra visiškai beprasmis, kadangi po šios datos palikėja pasveiko ir gyveno beveik 12 metų. 2002 m. palikėja sudarė testamentą, kuriuo butą Vilniuje paliko trečiajam asmeniui V. Š.. Akivaizdu, kad, sudarydama 1994-12-12 testamentą, palikėja buvo tokia pat veiksni kaip ir 2002 m. sudarydama testamentą. Be to, nė vienas asmuo atskirais atvejais nepasirašo identiškai. 1994-12-12 testamento sudarymo laikotarpiu palikėja buvo pensininkė, ji buvo gydoma ligoninėje, šios aplinkybės galėjo turėti įtakos palikėjos rašysenai. Atkreiptinas dėmesys, kad palikėja pasirašė notarės akivaizdoje, jokio iš anksto paruošto testamento nebuvo.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. Š., E. S. K., R. K., I. P., S. K. su apeliaciniu skundu sutiko, jį palaikė ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje 1994-12-12 buvo surašytas V. M. testamentas, kurį patvirtino Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė. Testatorė visą savo turtą testamentu paliko dukteriai - atsakovei B. V. (t.1.,b.l.86). Po testatorės mirties liko jos vardu registruotas 48/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šakiuose, bei 1/2 žemės sklypo, kuriame stovi namas (t.1., b.l.43-47). 2006-09-19 mirė ieškovės ir atsakovės bei suinteresuotų asmenų E.S. K., S. K., R. K., V. Š. motina ir I. P. močiutė V. M. (t.1.,b.l.35).

Byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl testamento nuginčijimo, ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo siekė pripažinti testamentą negaliojančiu tais pagrindais, jog testamento sudarymo metu testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti dėl sveikatos būklės, ji ne pati pasirašė testamentą, buvo atsakovės suklaidinta, todėl atsakovė LR CK 5.6 str. pagrindu neturi teisės paveldėti pagal testamentą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovas pateikė prašymus paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ekspertų komisijai atsakyti į klausimą, ar 1994-12-12 testamento sudarymo metu palikėja V. M. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat paskirti rašysenos ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės patvirtintame 1994-12-12 testamente, eilutėje „testatoriaus parašas" žodį „M." parašė ir šalia pasirašė pati V. M. ar kitas asmuo. Kauno apygardos teismo 2008 04 23 ir 2008 11 27 nutartimis (3 t. b.l. 46-51, 88-92) buvo paskirtos minėtos ekspertizės, kurių išvadose (3 t b.l. 56, 57, 112-114) ) nurodoma, kad duomenų, jog testatorė 1994 12 12 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, ekspertai neturi, taip pat 1994 12 12 testamente, eilutėje testatoriaus parašas, žodį M. partašė ir šalia pasirašė pati V. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė procesinės taisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo procesą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose aptariami testamento negaliojimo pagrindai dėl testatorės sveikatos būklės ir negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, taip pat jog testamentą pasirašė ne pati testatorė (skundo 1, 2 6 punktai). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo gautos ekspertų išvados, kurios vienareikšmiškai nurodo, kad testamentą pasirašė pati V. M., jokių duomenų, kad ji dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės testamento sudarymo metu, ekspertai nerado. Teismas neturi pagrindo netikėti specialistų išvadomis, gautomis įstatymo nustatyta tvarka, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokias išvadas paneigti.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus (skundo 3 punktas). Liudytojų nurodomas faktas, jog palikėja nežinojo apie 1994-12-12 testamento egzistavimą negali būti pagrindu suabejoti testamento tikrumu. Testatorė neturi pareigos viešai skelbti apie savo testamente išreikštą valią dėl palikimo, ji turėjo teisę palikti savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, savo nuožiūra (LR CK 5. 19 str. 1 dalis). Apeliacinio skundo motyvai, kad palikėja negalėjo visą turtą palikti atsakovei, nes su ja labiausiai iš visų vaikų konfliktavo, nepagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kuriuose nurodomi faktai, kad vieną iš testamento egzempliorių turėjo ir juo disponavo tik atsakovė, atsakovė slėpė testamentą nuo savo brolių ir seserų bei kitų asmenų, nes buvo suinteresuota, kad testamentas liktų nepakeistas (skundo 4 punktas). Nagrinėjamu atveju svarbi yra tik palikėjos valia išreikšta testamente. Asmens, kuris testamente įvardintas kaip testamentinis įpėdinis, veiksmai po testamento sudarymo negali būti pagrindu abejoti testatorės valia. Todėl atsakovės nenoras rodyti kitiems asmenims sudaryto testamento, testamento pateikimas notarui paveldėjimo teisės liudijimui gauti, negali būti pagrindu abejoti testamente išreikštos valios tikrumu. Testamento turėjimo faktas, testamento nerodymo faktas kitiems asmenims negali būti pagrindu teigti jog atsakovė priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją bei prieš kitus įpėdinius sudarė teisinę padėtį, kad ji tampa įpėdiniu, todėl apeliantės manymas, jog atsakovė neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, yra nepagrįstas. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ją nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme nepateikė jokių leistinų įstatymo įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė neturi įstatyminės teisės paveldėti (LR CK 5.6 straipsnis).

Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apeliantės priteistinos išlaidos, kurias patyrė valstybė dėl procesinių dokumentų siuntimo bylos šalims (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš E. Ū. (a.k. (duomenys neskelbtini) 64 lt (šešiasdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų šalims įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėJolita Cirulienė