- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-821-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06885-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., J. J., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., J. J., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi minėtą turtą valdyti kaip savo.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina, J. J. Po jos mirties liko, jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinos sutuoktinis ir kartu pareiškėjos tėvas V. J., mirė dar (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja paveldimą motinos pagal įstatymą turtą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. jį prižiūrėjo ir mokėjo su turto valdymu susijusius mokesčius. Taip pat nurodė, kad kiti, suinteresuoti asmenys, galimai turintys paveldėjimo teisę: J. J. ir V. S., nuo palikimo yra atsisakę, kadangi jiems dar prieš motinos mirtį pagal (duomenys neskelbtini) rašytinį susitarimą yra sumokėta piniginė kompensacija (po 1000 Eur) už jų mamai J. J. priklausantį butą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos J. J. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuoti asmenys V. S. ir J. J. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos O. J. tėvai yra (buvo) – V. J., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, jog po sutuoktinio mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas ir dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji pati po savo motinos (duomenys neskelbtini) mirties į notarų biurą dėl jos palikimo nesikreipė, palikimą priėmė faktiškai valdydama – paliktą turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo nepriėmė, dėl jo niekas nesikreipė, o pareiškėja O. J. savo mirusios motinos palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
8. J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, o mirusiosios duktė O. J. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios mamos palikimą, nes ji toliau rūpinosi paliktu nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios motinos turtą negavo. O. J. turto priėmimas po savo motinos J. J. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kiti galimi įstatyminiai palikėjos J. J. įpėdiniai - suinteresuoti asmenys V. S., J. J. per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nesikreipė, todėl darytina išvada, jog jiems priklausantis palikimas pagal įstatymą po J. J. mirties buvo nereikalingas. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, jog dar prieš motinos mirtį, suinteresuotiems asmenims buvo išmokėta piniginė kompensaciją už J. J. priklausantį butą.
10. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja O. J., gimusi (duomenys neskelbtini), savo motinos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.