Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Romualda Janovičienė Civilinė byla Nr. 2A50-273/08

Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija 26.6; 44.2.4.2

2008 m. kovo 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, tretysis asmuo B. V. , dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

„...Prokurorai neabejoja: J. A. nužudymą 1997 metais suplanavo ir įvykdė kauniečiai J. Z. , V. G. , A. P. ...“;

„...ginklus projektavęs bei gaminęs A. P. teisėsaugininkams šiais metais įkliuvo kartu su savo bendražygiu J. Z. . Tyrėjai išsiaiškino, kad ginklus jie pardavinėjo Klaipėdos ir Kauno nusikaltėlių gaujoms...“;

„... 1997 metais po sprogimo savo name nusišovęs V. G. , buvęs Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento pareigūnas J. Z. ir A. P. buvo suplanavę ir įvykdę ne vieną išpuolį. 1995-aisiais jie susprogdino Garliavos gyventojo J. P. namą, o po metų kėsinosi nužudyti žinomą Kauno chirurgą, Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvą L. K. ...“;

„...J. Z. atsakomybės išvengti padėdavo tai, kad jis dirbo Krašto apsaugos ministerijoje – tarnyba slaptame Antrajame departamente jam buvo suteikusi neliečiamumą...“;

- įpareigoti atsakovą per įstatymo nustatytą terminą analogiškais šriftais ir analogiškose vietose išspausdinti dienraštyje „Lietuvos rytas“ paneigimą: 1-jame dienraščio puslapyje paskelbti: Paneigimas. 2006 m. rugsėjo 30 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 224 (4791), laikraščio korespondentės B. V. straipsnyje „Ginkladirbys turėjo tvirtą užnugarį“ paskleistos jau prieš tai minėtos žinios yra tikrovės neatitinkanti informacija;

- priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo J. Z. garbę ir orumą žeminančiais šiuos duomenis, išspausdintus 2006-09-30 dienraštyje “Lietuvos rytas”: „...ginklus projektavęs bei gaminęs A. P. teisėsaugininkams šiais metais įkliuvo kartu su savo bendražygiu J. Z. . Tyrėjai išsiaiškino, kad ginklus jie pardavinėjo Klaipėdos ir Kauno nusikaltėlių gaujoms...“ ir „... 1997 metais po sprogimo savo name nusišovęs V. G. , buvęs Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento pareigūnas J. Z. ir A. P. buvo suplanavę ir įvykdę ne vieną išpuolį. 1995-aisiais jie susprogdino Garliavos gyventojo J. P. namą, o po metų kėsinosi nužudyti žinomą Kauno chirurgą, Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvą L. K. ...“. Įpareigojo atsakovą UAB “Lietuvos rytas” per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio “Lietuvos rytas” ketvirtame puslapyje nemokamai, be komentarų, kitų šiame puslapyje spausdinamų straipsnių šriftu paskelbti tokio turinio paneigimą: „Paneigimas. 2006 m. rugsėjo 30 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 224 (4791), laikraščio korespondentės B. V. straipsnyje „Ginkladirbys turėjo tvirtą užnugarį“ paskleistos žinios: „...ginklus projektavęs bei gaminęs A. P. teisėsaugininkams šiais metais įkliuvo kartu su savo bendražygiu J. Z. . Tyrėjai išsiaiškino, kad ginklus jie pardavinėjo Klaipėdos ir Kauno nusikaltėlių gaujoms...“; „... 1997 metais po sprogimo savo name nusišovęs V. G. , buvęs Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento pareigūnas J. Z. ir A. P. buvo suplanavę ir įvykdę ne vieną išpuolį. 1995-aisiais jie susprogdino Garliavos gyventojo J. P. namą, o po metų kėsinosi nužudyti žinomą Kauno chirurgą, Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvą L. K. ...“ yra tikrovės neatitinkanti informacija. Priteisė iš atsakovo UAB “Lietuvos rytas” 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovo J. Z. naudai.

Teismas, vertindamas teiginį apie kitus išpuolius – J. ir A. P. namo susprogdinimą bei pasikėsinimą į L. K. , kuris pasak atsakovo, paimtas iš minėto nutarimo dėl ikiteisminio turimo nutraukimo, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovas, skelbdamas, kad ieškovas pasikėsino nužudyti L. K. , rėmėsi minėtu nutarimu, nes surinkti įrodymai įvertinti kaip nepakankami įtarti, jog J. Z. bendrininkavo V. G. darant nurodytą nusikaltimą, be to, nutarime veika perkvalifikuota į tyčinį sunkų žmogaus kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei, todėl paskelbtą informaciją laikė neatitinkančia tikrovės.

Teismas taip pat sprendė, kad paskelbtos žinios apie tai, kad ieškovas susprogdino Garliavos gyventojo J. P. namą, neatitinka tikrovės, nes nurodytame nutarime, kuris yra oficialus įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, nėra neginčytinai nurodyta, kad ieškovas sprogdino P. namą, kaip nurodyta straipsnyje, o tik pažymėta, kad yra pakankamai įrodymų tai įtarti, šiuo atveju žurnalistė tiesiogiai ir vienareikšmiškai kaltina ieškovą nusikaltimo padarymu, be to, tokios žinios pažeidžia ieškovo nekaltumo prezumpciją, ir įžeidžia ieškovo garbę bei orumą.

Teismas laikė įrodytu, kad ieškovas dėl straipsnyje esančių tikrovės neatitinkančių ir jo garbę ir orumą žeminančių žinių patyrė moralinę žalą. Sprendė, kad ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau ne tokio dydžio, kokio jis prašė. Kaltinimas nusikaltimu yra daug rimtesnis nei kaltinimas moralės ar paprotinių normų ribų, kurias kiekvienas žmogus supranta skirtingai, peržengimu, jis vienareikšmiškai vertinamas neigiamai, todėl neabejotinai gali sukelti tokias pasekmes kaip sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai ir reputacijos pablogėjimas. Tokios neigiamos pasekmės kaip bendravimo galimybių ir galimybių įsidarbinti sumažėjimas gali pasireikšti ir ateityje. Straipsnis išspausdintas didžiausiame Lietuvos dienraštyje, ieškovui prašant atsakovas žinių nepaneigė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo įtariamas nusikaltimų padarymu ir jau vien tai sugadino jo reputaciją, bei į tai, kad tik pusė ieškovo nurodytų teiginių pripažinti žeminančiais ir neatitinkančiais tikrovės. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant anksčiau išdėstytas aplinkybes ir žalos pobūdį, ieškovui priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai dėl pripažinimo dalies ginčo straipsnyje išspausdintų teiginių kaip tikrovės neatitinkančių bei tuo žeminančių ieškovo garbę ir orumą, bei nepagrįstai ir be jokių motyvų sumažinta ieškovo patirta ir ieškinyje įvardinta neturtinė žala, turi būti panaikinta.

Teismas nemotyvuodamas ir niekuo nepagrįsdamas sumažino prašomą priteisti patirtos žalos dydį nuo 100 000 Lt iki 5 000 Lt. Tokia teismo sprendimo dalis prieštarauja ne tik sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia teisės normas, formuojamą teismų praktiką. Teismas nevertino atsakovo kaltės formos, jo turtinės padėties, įtakos visuomenės nuomonės formavimui, jo veiksmų po žalos padarymo ir kitų svarbių aplinkybių. Teismas nevertino, jog žurnalistė sąmoningai iškreipė ir pakeitė faktus, paimtus iš ikiteisminio tyrimo nutarimo, kuriuo nutrauktas tyrimas. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ginti pažeistų teisių, nes atsakovas nepaneigė paskleistos informacijos po ieškovo kreipimosi į jį. Atsakovas yra vienas didžiausių Lietuvos spaudos leidėjų, atsakovo dienraštis turi neabejotinai patikimo ir teisingo informacijos skleidėjo statusą, o ši informacija buvo išspausdinta beveik 160 000 egzempliorių tiražu ir išplatinta Lietuvoje. Atsakovo gaunamos pajamos už 2006-09-30 numerio pardavimą sudaro 560 000 Lt, tačiau ir to teismas nevertino. Teismas realiai neatsižvelgė į ieškovo individualias savybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančia medžiagą, surinktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iš dalies netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, neturtinės žalos, padarytos dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo visuomenės informavimo priemonėse, atlyginimo dydį, todėl dėl nurodytų teisės normų netinkamo pritaikymo yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ jo leidžiamame 2006-09-30 dienraštyje “Lietuvos rytas” Nr. 224 (4791) išspausdino žurnalistės B. V. straipsnį „Ginkladirbys turėjo tvirtą užnugarį“, kuriame buvo nurodyti tokie teiginiai:

„...Prokurorai neabejoja: J. A. nužudymą 1997 metais suplanavo ir įvykdė kauniečiai J. Z. , V. G. , A. P. ...“;

„...ginklus projektavęs bei gaminęs A. P. teisėsaugininkams šiais metais įkliuvo kartu su savo bendražygiu J. Z. . Tyrėjai išsiaiškino, kad ginklus jie pardavinėjo Klaipėdos ir Kauno nusikaltėlių gaujoms...“;

„... 1997 metais po sprogimo savo name nusišovęs V. G. , buvęs Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento pareigūnas J. Z. ir A. P. buvo suplanavę ir įvykdę ne vieną išpuolį. 1995-aisiais jie susprogdino Garliavos gyventojo J. P. namą, o po metų kėsinosi nužudyti žinomą Kauno chirurgą, Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvą L. K. ...“;

„...J. Z. atsakomybės išvengti padėdavo tai, kad jis dirbo Krašto apsaugos ministerijoje – tarnyba slaptame Antrajame departamente jam buvo suteikusi neliečiamumą...“. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo J. Z. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo atmesdamas šiuos ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ priklausančiame dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 224 (4791) išspausdintame B. V. straipsnyje „Ginkladirbys turėjo tvirtą užnugarį“ buvo paskleista ši tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeminanti žinia: „...Prokurorai neabejoja: J. A. nužudymą 1997 metais suplanavo ir įvykdė kauniečiai J. Z. , V. G. , A. P. ...“ ir įpareigoti atsakovą jas paneigti skundžiamame teismo sprendime nurodyta tvarka ir būdu; 2) pripažinti, kad nurodytame straipsnyje paskleista tikrovės neatitinkanti žinia: „...J. Z. atsakomybės išvengti padėdavo tai, kad jis dirbo Krašto apsaugos ministerijoje – tarnyba slaptame Antrajame departamente jam buvo suteikusi neliečiamumą...“ pažeidžia ieškovo garbę ir orumą; iš dalies patenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas 5 000 Lt. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atmesti neturtiniai ieškinio reikalavimai bei kuria priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, prašydamas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos, todėl teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, kadangi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Asmens neturtinės teisės – garbė ir orumas – ginamos įstatymo. Asmeniui, įgyvendinančiam savo teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, skleisti informaciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, ir pažeidusiam šias teises, t.y. paskleidus apie asmenį jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, taikoma teisinė atsakomybė. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, kurio minėtos neturtinės teisės pažeistos, turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teiginys apie tai, kad „...Prokurorai neabejoja: J. A. nužudymą 1997 metais suplanavo ir įvykdė kauniečiai J. Z. , V. G. , A. P. ...“; atitinka tikrovę, nepagrįsta. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prokurorų nuomonė yra pakankamai aiški – ikiteisminio tyrimo duomenys įvertinti pakankamais įtarti ieškovą bendrininkavus nužudant J. A. , o dienraštyje tiesiog perteikiamas žurnalistės susidarytas įspūdis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2006-09-07 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš J. Z. dėl J. A. nužudymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl pilietinės pareigos vykdymo, neteisėto disponavimo sprogmenimis - nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo (b.l. 78-98). Teismas, vertindamas tą aplinkybę, ar prokurorai tikrai neabejoja tuo, jog nusikaltimus suplanavo ir įvykdė ieškovas, visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog ginčo teiginiai straipsnyje „Ginkladirbys turėjo tvirtą užnugarį“ buvo išspausdinti 2006-09-30, t.y. jau po to, kai J. Z. atžvilgiu buvo panaikinti įtarimai atitinkamų nusikalstamų veikų, apie kurias yra rašoma straipsnyje, padarymu, o tai reiškia, kad ieškovas buvo išteisintas faktiškai reabilituojančiais pagrindais. Atsakovo išspausdintas ginčo teiginys, atsižvelgiant į minimo straipsnio kontekstą, į tai, kad jis buvo grindžiamas prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo turiniu, tačiau neteisingai pranešant apie šiame nutarime išdėstytus faktus ir neadekvačiai juos įvertinant, vertintinas kaip žinia, nes jos tikrumas gali būti patikrintas įrodinėjimo priemonėmis, o ne išdėstyta nuomonė, kuriai tiesos kriterijus nėra taikomas. Tačiau tokia atsakovo viešai paskleista žinia apie tai, jog prokurorai neabejoja, kad ieškovas dalyvavo vykdant nusikaltimą, nors byla nutraukta nesurinkus įrodymų, jog ieškovas padarė tokį nusikaltimą, negali būti pripažinta atitinkančia tikrovę. Be to, akivaizdu, kad tokios žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes nurodžius, jog prokurorai neabejoja, kad ieškovas padarė nusikaltimą t.y. faktiškai ieškovą apkaltinus nusikaltimo padarymu, tokie žodžių junginiai, kuriuose pabrėžiama, jog prokurorai (pavartota daugiskaita šiuo atveju traktuotina kaip leistinas lingvistinės priemonės panaudojimas), t.y. valstybės pareigūnai, nagrinėjamu atveju atlikę ikiteisminį tyrimą ir siekę įsitikinti, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, protingam, moraliam žmogui savaime sukuria neigiamą nuomonę apie asmenį ir netgi jo pasmerkimą, kuris ne tik neva padarė nusikalstamas veikas, bet dar ir išvengė baudžiamosios atsakomybės, kaip matyti iš straipsnio konteksto.

Be to, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, žodis „neabejotinas“ yra suprantamas kaip nekeliantis abejonių, tikras. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, jog visuomenės informavimo priemonėse gali būti vartojamos tam tikros lingvistinės bei literatūrinės išraiškos priemonės, kuriomis sustiprinamas įspūdis skaitytojui, nes remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 punktu, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias (to paties įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 p.). Taigi, kolegijos vertinimu, spausdinant ginčo teiginius, remiantis nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, turėjo būti pasvertas kiekvienas žodis, kad kiekvienas vidutiniškai protingas skaitytojas galėtų tinkamai ir teisingai suprasti autoriaus išspausdintus teiginius. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog minėtas ginčo teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nėra kalbama apie prokurorų neabejojimą ieškovo dalyvavimu darant nusikalstamas veikas, priešingai, jie, turėdami „abejonių“ dėl ieškovo kaltės, nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą aukščiau nurodytais pagrindais.

Kolegija sprendžia, jog teismas, vertindamas dienraštyje išspausdintą teiginį, jog „...J. Z. atsakomybės išvengti padėdavo tai, kad jis dirbo Krašto apsaugos ministerijoje – tarnyba slaptame Antrajame departamente jam buvo suteikusi neliečiamumą...“ pagrįstai konstatavo, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, tačiau sprendžia, jog teismo padaryta išvada, kad tokio teiginio išspausdinimas nežemina ieškovo garbės ir orumo, yra nepagrįsta, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytą teiginį ir nurodydamas, jog ieškovas atsakomybės išvengė ne kokiais nors neteisėtais veiksmais, o dėl neliečiamumo, kurį jam buvo suteikusi tarnyba, ir tai negali žeminti ieškovo garbės ir orumo, visiškai neatsižvelgė į tai, kokiame kontekste yra išspausdintas toks teiginys, jog šiame teiginyje esminis momentas tenka tai sakinio daliai, kurioje nurodoma apie atsakomybės už padarytus nusikaltimus išvengimą, o ne kokios aplinkybės jam padėdavo jos išvengti. Kolegijos vertinimu, teismas, nurodydamas, jog nelaikytina, kad žurnalistė žodį „išvengti“ teiginyje panaudojo norėdama pažeminti ieškovą, t.y. nurodyti, kad jis bandė išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, visiškai neatsižvelgė į tai, jog ginčo teiginiu buvo siekiama akcentuoti būtent tą faktą, kad ieškovas dalyvavo vykdant nusikaltimus, sustiprinti neigiamą ieškovo pavaizdavimą visuomenės akyse, akcentuoti tai, jog tarnyba Antrame departamente neva padėjo išvengti atsakomybės už neva padarytus nusikaltimus, todėl toks teiginys pripažintinas žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nemotyvuodamas ir niekuo nepagrįsdamas savo sprendimo sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas teisingai nustatė, jog ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais, t.y. tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu, buvo pažeminta jo garbė bei orumas ir tokiu būdu padaryta jam neturtinės žalos. Kolegija nurodo, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tokias svarbias aplinkybes kaip tai, jog viename iš populiariausių - atsakovo dienraščių išspausdinti teiginiai apie ieškovą ir kaltinimas nusikaltimų padarymu bei neteisėtu naudojimusi tarnybine padėtimi vertinamas vienareikšmiškai neigiamai ir tai turėjo sukelti ieškovui dvasinių išgyvenimų, pabloginti jo reputaciją, atsižvelgė ir į ieškovo individualias savybes, jo teigiamą charakterizavimą darbovietėje, nuopelnus valstybei ir pan. teismas taip pat įvertino ir tai, jog atsakovas nepaneigė žinių. Tačiau tuo pačiu kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog straipsnis buvo išspausdintas pirmame dienraščio puslapyje, kas automatiškai sąlygoja didesnį visuomenės susidomėjimą pirmojo puslapio antraštėmis ir straipsniais, kadangi jie dažnai asocijuojasi su skandalingomis ir aktualiomis visuomenei bei valstybei temomis, be to, straipsnyje buvo rašoma apie rezonansinę bylą, kuri visuomenėje buvo labiau pastebėta, apie asmenį, kuris tarnavo Krašto apsaugos sistemoje, buvo nusipelnęs valstybei už nuopelnus ir charakterizuojamas teigiamai. Kolegija, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo sprendimas yra keistinas pripažįstant tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo garbę ir orumą žeminančiais visus ginčijamus teiginius išspausdintus minėtame straipsnyje, įvertinant tai, jog turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens – ieškovo – patirtus dvasinius išgyvenimus, priteistinos žalos dydis turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog yra pagrindas padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Lt. Kolegija taip pat nurodo, jog nurodyto dydžio priteista neturtinė žala atitinka teismų formuojamą praktiką dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę ir orumą žeminančių teiginių paskleidimo visuomenės informavimo priemonėse.

Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Padidinus ieškovo patenkintų reikalavimų dalį - neturtinių (visiškai patenkinti) ir turtinių reikalavimų, iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieškovo naudai priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 300 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą ir 100 Lt už neturtinį reikalavimą, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme 800 Lt, taip pat 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (24 Lt * ~50 proc.). Iš ieškovo J. Z. priteistina 900 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, kurių mokėjimas buvo atidėtas teismo 2007-01-29 nutartimi, kadangi turtinis reikalavimas patenkintas tik 10 %, 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (24 Lt * 50 proc.). Kolegija sprendžia, kad teismas skaičiuodamas priteistinas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, neteisingai nustatė dalį, priteistiną valstybei. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 d. teismas priteisia žyminį mokestį iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas tik patenkintų reikalavimų dalyje, nagrinėjamu atveju tai 100 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 300 Lt (10 000 Lt * 3%) žyminis mokestis už turtinį reikalavimą. Dėl kitos dalies, t.y. dėl 90 000 Lt moralinės žalos priteisimo, ieškinys atmestas, todėl šią mokesčio dalį tenka apmokėti pačiam ieškovui. Kadangi dalį - 300 Lt žyminio mokesčio jis sumokėjo, dalis - 900 Lt žyminio mokesčio buvo atidėta iki sprendimo priėmimo, o nuo likusios dalies atleistas, todėl iš ieškovo priteistina tik dalis žyminio mokesčio, kuri buvo atidėta.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 715 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 140). Patenkinus apeliacinį skundą visiškai (100 %) dėl neturtinio reikalavimo ir 50 % dėl turtinio reikalavimo, iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieškovo naudai turi būti priteista 265 Lt (115 Lt neturtinis reikalavimas + 150 Lt (5 000 Lt * 3%) turtinis reikalavimas) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo per didelį žyminį mokestį, todėl permokėta dalis yra grąžintina iš valstybės biudžeto (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 d. 1 p.). Apeliantas turėjo sumokėti už apeliacinį skundą 565 Lt: 115 Lt už neturtinį reikalavimą ir už turtinį reikalavimą 450 Lt (15 000 Lt *3%), o kadangi sumokėjo 715 Lt (b.l. 140), todėl 150 Lt grąžintina apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti tikrovės neatitinkančia ir ieškovo J. Z. garbę ir orumą žeminančia žinią, išspausdintą 2006-09-30 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 224 (4791) straipsnyje „Ginkladirbys turėjo tvirtą užnugarį“:

„...Prokurorai neabejoja: J. A. nužudymą 1997 metais suplanavo ir įvykdė kauniečiai J. Z. , V. G. , A. P. ...“;

„...J. Z. atsakomybės išvengti padėdavo tai, kad jis dirbo Krašto apsaugos ministerijoje – tarnyba slaptame Antrajame departamente jam buvo suteikusi neliečiamumą...“ pripažinti ieškovo J. Z. garbę ir orumą žeminančia.

Įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio „Lietuvos rytas“ ketvirtame puslapyje nemokamai, be komentarų, kitų šiame puslapyje spausdinamų straipsnių šriftu paskelbti tokio turinio paneigimą“: „Paneigimas. 2006 m. rugsėjo 30 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 224 (4791), laikraščio korespondentės B. V. straipsnyje „Ginkladirbys turėjo tvirtą užnugarį“ paskleistos žinios: „...Prokurorai neabejoja: J. A. nužudymą 1997 metais suplanavo ir įvykdė kauniečiai J. Z. , V. G. , A. P. ...“, yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Priteistą 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ padidinti iki 10 000 Lt ieškovo J. Z. naudai;

priteistas iš UAB „Lietuvos rytas“ J. Z. naudai bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1200 Lt;

priteistas iš UAB „Lietuvos rytas“ į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 12 Lt;

priteistas iš J. Z. bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą padidinti iki 900 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Lietuvos rytas“ J. Z. naudai 265 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti J. Z. 150 Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.