- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 2-1161-227/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- J. O.
- Atsakovas
- Rusijos Federacijos gynybos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. O. ieškinio atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, trečiajam asmeniui Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. O. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos 294 294,63 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 1972 m. lapkričio mėn. – 1973 m. spalio mėn. atliko privalomą karinę tarnybą Lietuvos TSR, buvo įskaitytas į Raudonosios armijos Černomirsko laivyną jūreivių karinę dalį. Vykdydamas pareigas privalomosios tarnybos metu patyrė galvos smegenų traumą, dėl kurios tapo invalidu. 1973-05-11 pervežant mašina krovinį įvyko autoįvykis, dėl kurio ieškovas patyrė galvos smegenų vidutinio laipsnio sumušimą. Dėl traumos tapo II grupės invalidu, nuo 2007-04-16 ieškovui nustatytas neterminuotai 65 proc. darbingumo netekimas. Darbingumo lygio priežastis – trauma, susijusi su karinių pareigų vykdymu. Rusijos Federacijos gynybos ministerija yra atsakinga už TSRS armijoje atlikusių karinę prievolę asmenų sveikatos sužalojimą, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui (užsienio valstybei), teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.
Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-170, yra nurodęs, jog tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Kadangi ieškinys yra paduotas atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, o Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašė dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kuri buvo ratifikuota 1992 m. liepos 30 d. įstatymu Nr. I-2816 ir įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d., sprendžiant bylos teismingumo klausimą, reikia vadovautis minėta dvišale sutartimi. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Tarptautinės sutarties specialiojoje teismingumą nustatančioje normoje, įtvirtintoje 40 straipsnio pirmajame punkte, yra nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų, o to paties straipsnio trečiajame punkte nustatyta, kad pirmajame punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą; nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Vadinasi, ieškovas, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi teisę rinktis, kurios iš susitariančių šalių teismui paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar tos susitariančios šalies teismui, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą (buveinę). Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad jis patyrė galvos smegenų traumą vykdydamas privalomą karinę tarnybą Raudonosios armijos Černomirsko laivyne jūreivių karinėje dalyje, po traumos buvo gydomas Jevpatorijos miesto ligoninėje. Nors ieškovas nenurodo, kurios valstybės teritorijoje įvyko autoįvykis, kurio metu jis patyrė sužalojimus, teismas iš pateiktų duomenų sprendžia, kad tai įvyko Ukrainos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos buveinės vieta yra Rusijoje, įvykis, dėl kurio ieškovas patyrė sužalojimus, įvyko Ukrainoje, pripažintina, kad ieškinys yra nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme ir todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137str.2d.1p.)
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Atsisakyti priimti J. O. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, trečiajam asmeniui Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą.
Nutarties nuorašą išsiųsti ieškovui.