Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui A. B., suinteresuoto asmens UAB ,,Lietrusa“ atstovui pagal įgaliojimą G. D., neatvykus suinteresuotam asmeniui UAB ,,Lietrusa“ direktoriui V. Š., teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB ,,Strielčių lentpjūvė“ atstovei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuotas asmuo UAB ,,Lietrusa“ direktorius V. Š., išieškotojas UAB ,,Strielčių lentpjūvė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB ,,Lietrusa“ direktoriui V. Š. piniginę baudą.

Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą skolininkui UAB ,,Lietrusa“ 2013-09-30 buvo įteiktas Patvarkymas Nr. BLO224886 Dėl transporto priemonės pateikimo jos vertei nustatyti, 2013-09-30 Patvarkymas Nr. BLO225260 Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriais buvo prašoma iš skolininko per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, pateikti antstoliui informaciją apie įmonės kasoje esančių pinigų lėšų likutį bei kasos žurnalo kopiją. Taip pat skolininkui įteiktas 2013-09-30 Patvarkymas Nr. BLO225279 Dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pateikti duomenis apie UAB ,,Lietrusa“ priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, jo likutinę vertę bei skolininko debitorius. Šiais procesiniais sprendimais antstolis siekė išsiaiškinti skolininko turtą ir jo vertę, į kurį ateityje būtų galima nukreipti išieškojimą. Šiuose procesiniuose dokumentuose antstolis įspėjo skolininką, kad už jo nurodymų nevykdymą, atsakingam asmeniui gali būti skirta piniginė bauda. Antstolis teigė, kad skolininkas piktybiškai nevykdo jo reikalavimų.

Antstolis teismo posėdžio metu nurodė, kad jo patvarkymai nėra įvykdyti iki šiol.

Teigė, jog skolininkui nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma pastarajam vykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė:

1. Už antstolio reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomuosius dokumentus, nubausti, pinigine bauda UAB ,,Lietrusa“ direktorių V. Š.

Suinteresuotas asmuo V. Š. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, dėl to bylą nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Teismo posėdžio metu skolininko UAB ,,Lietrusa“ įgaliotas asmuo teigė, kad pats antstolis ne visai tinkamai atliko procesinius veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo pareiškimo. Papildomai nurodė, jog lieka neaišku koks yra likęs skolininko skolos dydis išieškotojui, o tuo pačiu neneigė, kad antstolio priimti procesiniai dokumentai vykdymo procese, gal būt ir galėjo būti gauti jų bendrovėje, tačiau liko neįregistruoti dėl ko ir kilo nesusipratimai tarp vykdymo proceso dalyvių. Todėl prašė teismo antstolio pareiškimo netenkinti.

Išieškotojo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, dėl to bylą nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkinamas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis (100-101 b.l.).

Suinteresuotas asmuo nenurodė teisinių argumentų – dėl ko nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad UAB ,,Lietrusa“ įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į Šiaulių m. apylinkės teismą, kad pagal teismo sprendimą priteistų sumų sumokėjimas būtų dar kartą atidėtas ar išdėstyta jų vykdymo tvarka (CPK 284 str.). Duomenų apie tai, kad UAB ,,Lietrusa“ nustatyta tvarka būtų pranešusi antstoliui, dėl ko negali įvykdyti teismo sprendimo, nagrinėjamojoje byloje irgi nėra. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo skundžiami. Minėtas teismo sprendimas įsigaliojęs nuo jo įsiteisėjimo dienos (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1 p.). Tik įvykdžius minėtą teismo sprendimą, įgyvendinamas teismo sprendimo privalomumo principas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi besąlygiškai, todėl teismui nežinant skolininko teisinių argumentų negali būti pripažįstama, jog antstolio reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti, o tuo pačiu esant aplinkybių atleidžiančių asmenį nuo atsakomybės dėl teismo sprendimo nevykdymo (CPK 18 str.).

Vykdant teismo sprendimus, šiuo atveju dėl skolos išieškojimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo sprendimu išieškotojui priteista skola iš skolininko ir antstolio reikalavimai, yra įpareigojimas skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolis A. B. 2013-09-26, 2013-09-30 patvarkymais nustatė skolininkui įpareigojimus, kuriuos jis turėjo įvykdyti iki nurodyto termino (vykd. byla Nr. 41-3207/2012, 63-65 b.l.). Antstolio reikalavimai vykdyti patvarkymus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str. 1d.). Antstolis, nustatęs, kad neįvykdyti patvarkymai pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai žinomos ir UAB ,,Lietrusa“ vadovui V. Š.

Antstolio priimtuose patvarkymuose vadovui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta bauda atsakingam asmeniui (CPK 585, 618 str.). Antstolis skolininkui pagrįstai 2013-09-26, 2013-09-30 įteikė (išsiuntė) patvarkymus dėl duomenų pateikimo. Todėl antstolis teisėtai prašė skolininko vadovą pateikti jam išsamią informaciją apie pastarojo vadovaujamos bendrovės turtą ir jo vertę. Tais pačiais patvarkymais vadovui buvo išaiškintos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su išieškojimo tvarką, nurodant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirta piniginė bauda. Tačiau UAB ,,Lietrusa“ vadovas ar jo įgalioti asmenys į šiuos antstolio patvarkymus neatsakė ir reikalaujamų duomenų pastarajam nepateikė. Nors 2013-10-10 skolininko vadovas pasirašytu raštu antstoliui Dėl įsiskolinimo, pripažįsta skolą išieškotojui, tačiau ir šis įsipareigojimas iki teismo posėdžio dienos liko neįvykdytas (v/b, 66 b.l.). Tokie konkrečiai įmonės vadovo direktoriaus V. Š. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų įstatymo nuostatų. Dėl to teismas konstatuoja, kad konkrečiai įmonės vadovas V. Š. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir motyvuotai neatsakydamas į antstolio patvarkymus Dėl duomenų pateikimo apie bendrovės turtą, jo vertę, nebuvo apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio A. B. pateiktus patvarkymus.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi įmonės vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad skolininko įmonės vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad įmonės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. V. Š. ne tik per nurodytą terminą neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nenurodė teismui atsiliepime į antstolio pareiškimą, teisinių motyvų dėl ko nevykdė antstolio reikalavimų. Taip pat neatvyko į teismo posėdį, nesiteikė duoti teismui paaiškinimų, tuo pačiu pademonstravo nepagarbą teismui. Tik nuoširdus jo prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leistų teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas daro priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB ,,Lietrusa“, nei konkrečiai jos vadovas V. Š. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo V. Š. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir tinkamai į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju A. B. patvarkymus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Lietrusa“ direktoriumi nuo 2010-12-03 yra paskirtas V. Š. (vykd. byla Nr. 41-3207/2012, 11-12 b.l.). Taigi V. Š. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio patvarkymų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodytų antstolio patvarkymų V. Š. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais V. Š. skirtina 100 Lt bauda. Bauda skolininko vadovui V. Š. skirtina už laikotarpį nuo 2013-10-01 (įpareigojimo neįvykdymo momento) iki ieškinio pateikimo teismui (2013-11-06).

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi baudą pirmiausia, yra skiriama V. Š. už jo veiksmus, susijusius su antstolio 2013-09-26 ir 2013-09-30 patvarkymais, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu yra ir UAB ,,Lietrusa“ direktorius. Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine V. Š. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju konstatuotina, kad nors bauda yra skirta direktoriui V. Š. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko kaip bendrovės vadovo netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad skolininkas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti UAB ,,Lietrusa“ (į/k 302571545) direktoriui V. Š., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), 100 Lt (vieno šimto litų) baudą, už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-06.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Lietrusa“ direktoriaus V. Š. asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui A. B., V. Š., UAB ,,Lietrusa“ ir išieškotojo (kreditoriaus) UAB ,,Strelčių lentpjūvė“ atstovei.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.