Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2022-10-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-239-953/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-07
Bylos Nr.
II-239-953/2022
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00166-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Martynas Galvičius (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
J. N.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-239-953/2022
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00166-2022-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant I. K.,dalyvaujant pareiškėjai V. B.,suinteresuotam asmeniui J. N.,

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-08-03 nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-05-05 nutarimu nutarta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 straipsniu 1 dalimi nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi veikią padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo. Tyrimas buvo pradėtas gavus 2022-04-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pranešima, kad 2022-04-10, (duomenys neskelbtini), gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliu (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė per kelią bėgusį mažametį vaiką E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m.

2022-05-25 E. R. įstatyminė atstovė V. B. pateikė Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-05-05 nutarimo panaikinimo.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2022-06-02 nutarimu buvo tenkintas skundas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-05-05 nutarimas, ir administracinio nusižengimo byla grąžinta papildomų tyrimo veiksmų atlikimui.

Atlikus papildomą tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-08-03 nutarimu (toliau – skundžiamas nutarimas) nutarta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

2022-08-28 teisme gautas V. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą 2022-08-03 nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad iš 2022-08-03 skundžiamo nutarimo, nėra aišku kieno atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nėra įvardintas konkretus asmuo, be to, nėra nurodytas ANK konkretus straipsnis, jo dalis. Nutarime tik nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybės nustatyti mažametės E. R. ėjimo per važiuojamąją kelio dalį greičio, nepakanka įrodymų, jog E. R. ir J. N. padarytos veikos turi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Vertinant nutarimo teisėtumą, lieka visiškai neaišku, kieno atžvilgiu nutraukta teisena bei dėl kokio administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus išvadoje teigiama, kad jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., važiuodama į pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė per kelią ėjus pėsčiąją. Taigi mažametė E. R. ne viena galimai nesilaikė KET taisyklių, todėl vadovaujantis teismų praktika, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo įvertinti visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir tik juos tinkamai įvertinęs ir nustatęs priežastinį ryšį, galėjo priimti pagrįstą išvadą dėl kalto asmens, kuris už ANK numatytą administracinį nusižengimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Manytina, jog jau kartą bylą grąžinus institucijai, kurios pareigūnai įgalintys atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti, Nutarimas priimtas neišsamiai atlikus nusižengimo tyrimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucija prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų V. B. skundo netenkinti ir nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai su eismo įvykio tyrimu susijusių ir jam duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog E. R. ir J. N. padarytos veikos turi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena, buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius E. R. ir J. N. veikose administracinių nusižengimų požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta abiejų eismo dalyvių atžvilgiu. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai - laikomasi in dubio pro reo principo. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl E. R. ir J. N. kaltės sukėlus eismo įvykį, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.

Teismo posėdyje pareiškėja V. B. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas palaikydamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus prašė skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo J. N. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tam institucija privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus byloje, kuriuos institucijos pareigūnas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje išklausęs proceso dalyvius, sprendžia, kad skundžiamas Institucijos 2022-08-03 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas nepilnai, nevisapusiškai išnagrinėjus įvykio aplinkybes.

Iš skundžiamo 2022-08-03 nutarimo matyti, kad atliekant eismo įvykio aplinkybių tyrimą, buvo pavaizduota eismo įvykio vieta, paimti paaiškinimai iš automobilio vairuotojos J. N., nukentėjusios mergaitės E. R., mergaitės mamos V. B. ir pro šalį ėjusio pėsčiojo J. O..

Iš 2022-04-10 automobilio (duomenys neskelbtini)v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. N. paaiškinimo matyti, kad ji 2022-04-10 apie 19:50 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. J. N. ieškojosi vietos, kur galėtų pasistatyti savo vairuojamą automobilį, automobilį bandė pasistatyti adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau pamatė, kad nepavyks, todėl išvažiavo ieškoti kitos vietos. Pavažiavus maždaug 50 metrų prieš ją išbėgo (duomenys neskelbtini) metų mergaitė. Ji iš karto pradėjo stabdyti, tačiau kliudė mergaitę. Važiavo maždaug 25 km/h. Mergaitė atsitrenkė į jos automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Mergaitė jai išbėgo iš kelio pusės. Po eismo įvykio automobilį patraukė į dešinę pusę, nes susidarė spūstis ir iš susijaudinimo nusprendė patraukti automobilį. Po eismo įvykio mergaitė pabėgo namo, po kelių minučių mergaitė grįžo su tėvais.

Apie įvykusį eismo įvykį pranešė liudytojas J. O. kuris 2022-04-10 paaiškinime nurodė, kad 2022-04-10, apie 19.50 val. Ėjo nuo (duomenys neskelbtini)pastato. Jis ėjo kartu su savo dukra Ž. O.. Eidamas jis išgirdo garsą, kuris jam priminė stipraus smūgio garsą. Jis iš karto pradėjo dairytis ir ieškoti smūgio garso šaltinio vietos. Šalia (duomenys neskelbtini) pastato įvažiavimo jis pastebėjo, kad pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. pertrenkė mažametę mergaitę. Iš karto po eismo įvykio jis išgirdo dviejų vaikų klyksmą. Vienas iš jų buvo partrenktos mergaitės, o kitas buvo iš automobilio (duomenys neskelbtini) sėdėjusio vaiko. Jis pradėjo eiti link automobilio ir automobilio vairuotojai paaiškino, kad pasistatytų automobilį, kadangi jis kvies policiją. Kiek jis spėjo pastebėti partrenkta mergaitė pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) pastato, ji buvo dingusi iš jo akiračio. Automobilio vairuotoja iš pradinės eismo įvykio vietos šiek tiek pasitraukė į priekį ir pastatė savo automobili prie sankryžos.

Iš mažametės mergaitės E. R. paaiškinimo matyti, kad 2022-04-10 apie 19:25 val. ji išėjo iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę nuėjo per pėsčiųjų perėją. Išėjusi iš parduotuvės ėjo link namų, parduotuvės puse. Per kelią ėjo ne per pėsčiųjų perėją, per kelią ėjo greitu žingsniu. Kai ėjo per kelią, ji apsižvalgė, jokios mašinos nematė ir todėl nusprendė, kad kirsti kelią bus saugu. Kai ėjo per kelią, pajuto, kad nukrito ir daugiau nieko nepamena. Pamena, tik nuo to momento, kai atsikėlė ligoninėje.

E. R. mama V. B. paaiškino, kad 2022-04-10 apie 19:55 val. namo parbėgo jos dukra E. R. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad ją partrenkė automobilis, mergaitė labai išsigando ir parbėgo namo. Tuomet jos abi apsirengė ir išėjo į įvykio vietą. Matė, kad jos dukrai nubrozdintas, kruvinas veidas, sužalota koja, šlubavo. Taip pat paaiškino, kad mergaitė į parduotuvę ėjo viena, taip pat mergaitė mamai pasakė, kad „mama nepyk, aš ėjau ne per perėją“, nes skubėjau namo.

Byloje kilo ginčas dėl kurio eismo įvykio dalyvio – pėsčiosios E. R. ar automobilio vairuotojos J. N. veiksmų kilo eismo įvykis. Kad atsakyti į šį klausimą, atliekant papildomą tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėja I. Z. paskyrė byloje eismo įvykio ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos tokios išvados:

1. šioje eismo situacijoje mažametė E. R. judėjo į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, iš už stovinčio automobilio prieš artėjantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, taip keldama grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį link jos iš dešinės artėjusios J. N. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui, kas, techniniu požiūriu, buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., važiuodama jos pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė pėsčiąją,- techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir, tikėtina, tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

2.- 3. Šiuo atveju pėsčiajai būnant už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti iš kairės pusės judėjusios pėsčiosios E. R.

4. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., iškilus grėsmei eismo saugumui, tikėtina, turėjo techninę galimybę, laiku stabdyti vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos.

Iš V. B. skundo turinio ir teisme išdėstytų argumentų matyti, kad nesutikimas su skundžiamu nutarimu iš esmės grindžiamas tuo, kad institucija priėmusi Nutarimą netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo, nes nebuvo išsiaiškinta, ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo objektyvią galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 13 d. ekspertizės akte teigiama, kad jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., važiuodama į pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė per kelią ėjus pėsčiąją.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir padarinių (eismo įvykio bei žalos) atsiradimo. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nustačius, jog abu vairuotojai pažeidė eismo saugumo taisykles ir šie abu pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (abipusė kaltė), kiekvienas iš jų atsako atsižvelgiant į padarinius, kuriuos sukėlė kitam žmogui.

Sutiktina su skundo argumentais, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo įvertinti visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir tik juos tinkamai įvertinęs ir nustatęs priežastinį ryšį, galėjo priimti pagrįstą išvadą dėl kalto asmens, kuris už ANK numatytą administracinį nusižengimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų buvę galima nustatyti koks atstumas buvo tarp J. N. vairuoto automobilio ir mažametės tuo metu, kai ji pradėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį, kurioje tiksliai kelio vietoje įvyko eismo įvykis. Liudytojas J. O. 2022-04-10 paaiškinime nurodė, kad jis ėjo kartu su savo dukra Ž. O., tačiau ši liudytoja nebuvo apklausta dėl įvykio aplinkybių. Taip pat tiriant įvykio aplinkybes buvo paimti tik asmenų pirminiai paaiškinimai, tačiau nebuvo atliktos liudytojų apklausos. Taip pat, nebuvo tirta, ar vairuotoja matė ir, ar galėjo matyti pėsčiąją iki jai išeinant į kelio važiuojamąją dalį pro kelyje stovinčius automobilius, tai yra nebuvo tirtas mažametės ūgis, automobilio, iš po kurio mažametė išėjo į važiuojamąją dalį, aukštis, vairuotojos matymo kampas, prie bylos nebuvo prijungti ir ištirti vaizdo įrašai, daryti pareigūnų naudotomis techninėmis priemonėmis „Bodycam“, kuriuose užfiksuoti reikšmingi duomenys apie J. N. nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Taip pat prie bylos nebuvo prijungtos ir vertintos nuotraukos, darytos fiksuojant automobilio apgadinimus. Nebuvo vertinama, ar važiuojant 25 km/h greičiu J. N. turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį, atsižvelgiant į paros laiką, meteorologines sąlygas, kelio būklę, kelio plotį ir anksčiau minėtą atstumą, į automobilio vietą, su kuria buvo kliudyta mažametė, mažametės sužalojimus, automobilio apgadinimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat J. N. važiavimo greitis nebuvo tirtas.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, Institucijos pareigūnas, atlikdamas pirmiau paminėtų įrodymų vertinimą, turi atlikti ne formalų, o išsamų ir patikimą surinktų įrodymų vertinimą ir priimti išsamia įrodymų analize priimtą sprendimą. Be to, 2022-06-02 Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarime buvo nurodyti procesiniai veiksmai, kuriuos buvo būtina atlikti, tačiau jie nebuvo atlikti.

Dėl šių aplinkybių Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-08-03 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir naikintinas. Kadangi būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, medžiaga grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui – papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-08-03 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir medžiagą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui – papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Martynas Galvičius