- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- 1-201-229/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59611-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-201-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59611-2018-6
2019 m. sausio 8 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, į bausmės laiką įskaitant laiką išbūtą laikiname sulaikyme; kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2018 m. gruodžio 17 d., apie 21.00 val. namuose, esančiuose Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. V., t. y. rankos delnu suėmė R. V. už veido ir jį spaudė, o nukentėjusiajai išbėgus į kiemą, ją pasivijo ir spyrė vieną kartą R. V. į kairę koją, dėl ko ji pargriuvo bei sugriebęs nukentėjusiajai už kairės rankos ją suko, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei R. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. S., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 19.00 val. grįžo į namus Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė R. V.. Jie kartu gyvena devynis metus ir veda su ja bendrą ūkį. Grįžtant į namus sugyventinė paprašė, kad jis nupirktu butelį degtinės. Jis nupirko 0,5 litro butelį degtinės ir grįžo į namus. Grįžęs į namus pamatė, kad sugyventinė neblaivi. Jis pats grįžo blaivus. Jie su sugyventine pavalgė ir išgėrė butelį degtinės. Baigus gerti degtinę, jie susipyko, nes namuose buvo šalta. Jis sugyventinei priekaištavo, kodėl ji būdama namuose neužkūrė pečiaus, o ji atsakė, kad ir taip turi darbų. Įvykus konfliktui, jis ranka suėmė sugyventinei už veido ir paspaudė. Jis ranka veidą tik paspaudė, nemušė ir kitaip nieko jai nedarė. Sugyventinei pradėjus šaukti, kad jai skauda, jis jos veidą paleido. Tada sugyventinė šaukdama ėjo į kiemą, o jis nenorėdamas jos išleisti , ją pasivijęs, įspyrė į jos kairę koją ir ji nugriuvo. Jis jai spyrė, kad ji sukluptu ir neišbėgtu į kiemą. Po to jis ją sugriebė už kairės rankos ir laikė, kad ji neišbėgtu į kiemą. Laikydamas jos ranką gal ją kiek ir pasuko, kad ji neišeitų į kiemą, bet ji iš jo išsprūdo ir išbėgo į kiemą. Jis sugyventinės sužaloti nenorėjo, bet supranta, kad šiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Išbėgusi į kiemą sugyventinė iškvietė policijos darbuotojus ir jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policiją. Kadangi sugyventinė iškvietė policijos darbuotojus jis labai supyko ir atsisakė tikrintis blaivumą. Neneigia, kad šio konflikto metu buvo išgėręs, bet nebuvo labai girtas. Tarp jo ir sugyventinės R. V. ir anksčiau buvo konfliktų ir jis buvo ją sumušęs. Jis už tai buvo teistas, bet bausmę atliko. Po šių konfliktų jie susitaikė ir vėl kartu gyvena. Konfliktai tarp jų įvyksta, dėl jų abiejų gėrimo t. y. alkoholio vartojimo. Jei jis ir sugyventinė būtu buvę blaivūs, šis konfliktas nebūtu įvykęs. Dabar dėl savo veiksmų jis labai gailisi, grįžęs į namus sugyventinės atsiprašys ir mano kad ji jam atleis. Pasižada ateityje daugiau prieš savo sugyventinę nebesmurtauti. (b. l. 51-54).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.
Nukentėjusiosios R. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji gyvena su sugyventiniu R. S. gim. (duomenys neskelbtini), apie devynis metus, veda bendrą ūkį. Gyvena sodo namelyje, kuris yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 17 d. ji būdama namuose, laukdama sugyventinio su kaimynu išgėrė butelį degtinės. Apie 19.00 val. į namus grįžo sugyventinis su kuriuo išgėrė dar butelį degtinės. Sugyventinis jai ėmė priekaištauti, kad nepakurtas pečius. Ji jam atsakė, kad turi kitų darbų, todėl sugyventinis supyko ir ėmė šaukti. Po to čiupo jai delnu už veido ir ėmė jį spausti. Jis jos nelenkė, nestūmė, nesmūgiavo, o tik papurtė. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą, bet jokių žymių ar sužalojimų ant kūno nesimatė. Kai ji sugyventiniui pradėjo sakyti, kad jai skauda, jis ją paleido. Kadangi ji bandė išbėgti į kiemą, sugyventinis ją vydamasis, jai įspyrė į kairę skaudančią koją ir ji nugriuvo. Jis jai spyrė tik dėl to, kad ji neišbėgtu į kiemą. ir sugriebęs už kairės rankos, ją kiek pasuko. Dėl to ji jautė fizinį skausmą, bet sužalojimų padaryta nebuvo. Kadangi pasukęs ranką R. S. ją paleido, ji išbėgusi į kiemą , iškvietė policijos darbuotojus. Dėl šio konflikto ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė, todėl pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Šiuo metu ji savo sugyventiniui R. S. pretenzijų nebeturi ir jam atleido. Šis konfliktas įvyko tik dėl jų abiejų girtumo. Civilinio ieškinio R. S. byloje nereiškia (b. l. 7-9, 18-21, 22-25).
2018 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini). Namas - sodo namukas, mūrinis, vieno aukšto. Name yra vienas kambarys, virtuvė, sandėliukas. Kambaryje stovi sofa lova, spintos, stalas. Visur pridėta rūbų ir kitų daiktų. Apžiūrint patalpas, jokių nusikalstamos veikos ar grumtynių pėdsakų nerasta. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 12-13).
Policijos pareigūno 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2018 m. gruodžio 17 d., 21.17 val. Panevėžio apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad pranešėja R. V. konfliktuoja su vyru, sakėsi, kad stumdosi ir mušasi. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 21.25 min. nuvykus nurodytu adresu prie namo laukė moteriškė, kuri buvo su kambarinėmis šlepetėmis. Moteris aiškino, kad neblaivus sugyventinis prieš ją smurtavo, pirštais badė į krūtinę, vadino necenzūriniais žodžiais, delnu apglėbęs veidą stipriai spaudė, dusino, daužė į įvairias kūno vietas, spyrė į kairę koją. Tokiais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. Iš pradžių vyriškis į namus nesileido nei policijos nei sugyventinės. Šaukė, kad policija išvažiuotu. Smurtą patyręs asmuo R. V. paaiškino, kad smurtas pasireiškė sugyventinio pirštų badymu į krūtine, delnu apglėbimu veidą ir stipriu spaudymu, daužymu rankomis į įvairias kūno vietas, spyriu į kairę koją. Tokiais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. Moteris skundėsi, kad jai skauda kairę koją. Medikų pagalbos atsisakė. Bendraujant su moteriške jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad prieš sugyventinę nesmurtavo. R. S., įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi agresyviai, buvo neprognozuojamas. Aiškinantis įvykio aplinkybes atsisakė, šaukė ant pareigūnų ir sugyventinės. Buvo uždėti antrankiai. Kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą. Jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Sulaikytas 21.50 val. (b. l. 37-38).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo R. S. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. V., sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis R. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 80-82). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad naują nusikaltimą jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis R. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, naują nusikaltimą padarė, dar neišnykus teistumui už ankstesnįjį nusikaltimą (b. l. 64-66), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 73), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 76), dirbantis (b. l. 77). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, ilgesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką R. S. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. 22.00 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d. 15.15 val. (2 paros) (b. l. 44-45)
Kadangi kaltinamasis R. S. nagrinėjamą nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę, tai vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 17 d., 22.00 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d., 15.15 val. (2 paras), ir laikyti, kad R. S. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. S. palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus– panaikinti.
Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.