Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. F. 2023 m. rugsėjo 17 d., apie 14.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslios koordinatės: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis griebė S. B. už galvos plaukų, juos tampė, po ko kumščiu, ne mažiau kaip du kartus trenkė S. B. į dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai dešinio skruosto ir dešinės akies apatinio voko sumušimą su poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji J. F. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. jos buvusi uošvienė R. C. pasikvietė kaltinamąją į svečius. S. B. ir A. F. puikiai žinojo, kad kaltinamoji atvažiuos. Kaltinamoji su buvusia uošvienė tą vakarą „prabaliavojo“, o A. F. prie jų prisijungė. Tame pačiame name buvo ir S. B., tik kitame kambaryje. Įvykio dieną kaltinamoji į A. F. kambarį nuėjusi nebuvo. Jie sulaukė žinutės iš S. B., jog ji prieš save pakels ranką. Kaltinamoji išėjo pirma iš kambario, vėliau išėjo A. F., jie ėjo į lauką, pašnekėjo su S. B., kaltinamoji jos paklausė - ką ji daro, tuomet paskambino jos mamai, pasakė, kad dukrai prasidėjo kažkokie priepuoliai, tačiau S. B. mama pasakė, kad atvažiuoti negali. A. F. atėjo po kelių minučių. Kol kaltinamoji buvo su S. B. lauke, tarp jų kilo tik žodinis konfliktas, tačiau kaltinamoji nukentėjusiosios nelietė, negali pasakyti iš kur atsirado sužalojimai pas nukentėjusiąją. A. F. yra ne kartą skambinęs kaltinamajai ir sakęs, kad S. B. pjaustosi rankas. Dalį kaltinamosios ir nukentėjusiosios pokalbio girdėjo A. F., vėliau jis sakė, kad nukentėjusiąją apramins. Tuomet kaltinamoji nuėjo į kambarį pas R. C., o S. B. paliko su A. F.. S. B. sakė, kad labai myli A. F. ir daugiau taip negali būti. Kaltinamoji su R. C. toliau „baliavojo“, jokių kontaktų su S. B. nebuvo. Paskui kaltinamoji nuėjo miegoti, ryte atėjo S. B. mama, klausė kas čia darosi, kaltinamoji pasakė, kad čia buvo pakviesta, todėl ir yra čia, o S. B. iki namų vienas kilometras, todėl ji galėjo pareiti namo ir nesėdėti smurtinėje aplinkoje. Paskui kaltinamajai pradėjo grasinti policija, tačiau ji nekreipė dėmesio. Vėliau atvykę policijos pareigūnai prikėlė kaltinamąją. Pareiškime buvo parašyta, kad kaltinamoji buvo atėmusi S. B. ir A. F. telefonus, tačiau jeigu ji būtų atėmusi, kaip būtų buvę galima paskambinti iš A. F. telefono. Be to, visą dieną policija nebuvo kviečiama. Kaltinamoji buvo susituokusi su A. F., turi bendrų vaikų, o S. B. puolą kaltinamąją, ko ji atvažiuoja. Tarp kaltinamosios ir S. B. yra konfliktai dėl mylimo vyro. Kaltinamoji ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nematė, jų nebuvo ir kai atvyko pareigūnai. Įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi, tačiau atsimena, kad rankos nekėlė prieš nukentėjusiąją, toks girtumas nėra dažnas. Likusį vakarą su S. B. daugiau nebendravo, A. F. su S. B. buvo išėję pasivaikščioti, jiems į akis nelindo, S. B. iš namų nevarė, nes ten ne kaltinamosios namai. Kaltinamosios santykiai su R. C. puikūs, taip pat su A. F. sutaria gerai. Judviejų skyrybų priežastis nebuvo S. B.. Kaltinamoji nurodė, kad A. F. telefoną turėjo, o nukentėjusiosios telefono neturėjo. Kartu su A. F. sėdėjo, gėrė, siuntėjo vaikų nuotraukas, po to A. F. telefoną pasiėmė. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamoji nurodė, kad kaltės nejaučia, sutinka, kad ten buvo ir gėrė, tačiau nėra kalta ir atsakomybės neprisiims.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. B. nurodė, kad gyvena Kauno r., (duomenys neskelbtini). Minėtame name gyvena su sugyventiniu A. F.. Kartu gyvena jau apie 6 mėnesius, kiek jai žinoma, namas priklauso A. F. broliui D.. Minėtame name taip pat gyvena A. F. mama R. C., kuri 2023 m. rugsėjo 17 d., susiskambinusi su A. F. buvusia žmona J. F., pasikvietė ją atvykti į svečius. Kiek jai žinoma, A. F. jau kuris laikas išsiskyręs su J. F., tačiau J. F. palaiko artimus ryšius su A. F. mama R. C., bendrauja su ja. J. F. minėtu adresu apie 11.00 val. su savo automobiliu OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į svečius pas R. C.. J. F. užėjusi pas R. C. į kambarį, iškart pradėjo kartu su ja vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 13.45 val., J. F., jau būdama, nukentėjusiosios nuomone, neblaivi, atėjo į A. F. kambarį ir pradėjo konfliktuoti su juo, jam priekaištauti, J. F. buvo agresyvi, A. F. ją pradėjo raminti, tačiau J. F. ir toliau konfliktavo. Nukentėjusioji nenorėdama klausytis konflikto, išėjo į kiemą, atsistojo iš už namo ir parašė A. F. SMS žinute, kad jis išeitų į kiemą. Kurį laiką palaukus, apie 14.00 val. kieme, prie jos priėjo J. F., kuri tapo agresyvi, pradėjo ant jos šaukti, sakydama „kurva, šliūha, varyk iš šitų namų“ ir netrukus griebė abejomis rankomis nukentėjusiajai už mano galvos plaukų bei tampė juos apie pora sekundžių, tada, J. F. sugniaužusi tiek kairės, tiek dešinės rankos kumščius, du kartus trenkė nukentėjusiajai į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą minėtoje veido srityje. Po smūgių nukentėjusioji pagriuvo ant netoliese esančių automobilinių sėdynių. Tada, J. F. sugrįžo į minėtą namą. Po kiek laiko nukentėjusioji norėjo sugrįžti į namus, tačiau J. F. jos neįleido, sakydama „varyk iš čia“. Tada, po kiek laiko, paprašė J. F., kad įleistų nukentėjusiąją, ir ji pasakė „eik persirenk, susirink daiktus ir eik iš čia“. J. F. vėliau, jau nusiraminusi, bandė kalbėtis su nukentėjusiąja, bet ji su ja nenorėjo kalbėtis, nukentėjusiajai skaudėjo minėtą veido sritį. J. F. kalbėdama pasakė „niekur tu neik, pasilik“. Likusią dienos dalį J. F. ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus su A. F. mama R. C., tačiau daugiau jokių konfliktų nebuvo, nes A. F. neleido J. F. prie jų artintis. J. F., vėliau, atėmė tiek nukentėjusiosios, tiek A. F. telefonus, ir neleido išsikviesti jokios pagalbos. Šiandien ryte (2023 m. rugsėjo 18 d.), jau J. F. šiek tiek nurimusi, atidavė jų telefonus ir nukentėjusiosios sugyventinis A. F. apie 08.45 val. paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus, nukentėjusiajai paskambino ir jos mama S., kuri pokalbio metu nurodė, kad taip pat tuoj atvyks. Taip pat nori pabrėžti, kad ir šiandien ryte (2023 m. rugsėjo 18 d.) jai taip pat skaudėjo minėtą galvos sritį, prie dešinės akiduobės atsirado mėlynė. Daugiau nieko papildyti šios apklausos metu neturi (1 t. b. l. 10–16).

Apklausta ikiteisminio tyrimo R. C. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. ji kartu su savo buvusia marčia J. F. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. J. F. į svečius pasikvietė pati liudytoja, nes su ja gerai sutaria. Liudytojos sūnus A. F. gyvena tuose pačiuose namuose kaip ir ji. A. F. su J. F. yra buvę sutuoktiniai, tačiau jie yra oficialiai išsituokę ir jokio bendro ūkio neveda. Sūnus A. F. į jų bendrus namus buvo pasikvietęs kartu gyventi savo draugę S. B.. Kokie jų ateities planai liudytoja nežino, jie tiesiog kartu leisdavo laiką, buvo sugyventiniai, S. B. tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, nuolatos namuose nebuvo. 2023 m. rugsėjo 17 d. liudytojai su J. F. bevartojant namuose alkoholį, prie jų prisijungė ir sūnus A. F., taigi, jie jau trise vartojo alkoholį. A. F. sugyventinė S. B. alkoholio nevartojo, ji buvo atskirai, kitame kambaryje. Kaip pamena lyg S. B. A. F. į telefoną pradėjo rašyti žinutes, kad šis ateitų. Kas tiksliai ten buvo parašyta liudytoja nežino, nesidomėjo, tik pamena, kad iš kambario, kuriame gėrė išėjo J. F., o už kelių minučių ir A. F.. Tik vėliau liudytoja sužinojo, kad kažkas lauke įvyko, neva J. F. sumušė S. B.. Paaiškina, kad kas vyko lauke ji visiškai nematė, nematė ar buvo muštynės, ar susistumdymai ir kaip atsirado sužalojimai pas S. B. taip pat paaiškinti negali. Konflikto ar muštynių tarp S. B. ir J. F. ji nematė, nes buvo kambaryje. Tai tiek pamena ir gali pasakyti. Taip pat paaiškina, kad sūnus A. F. su S. B. kartu nebegyvena, jie išsiskyrė, S. B. grįžo gyventi pas savo motiną. Dėl kokių priežasčių sūnus išsiskyrė su S. B. atsakyti negali, nesikiša į jų gyvenimą (1 t., b. l. 53–55).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė A. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 47–50.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. F. nurodė, kad gyvena vienkiemyje, adresu (duomenys neskelbtini), koordinatės: (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena kartu su savo mama R. C. ir dabartine sugyventine S. B.. Prieš savaitę laiko jis išsiskyrė su buvusia žmona J. F.. Su J. F. kartu gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, ten kur ji liko gyventi. Prieš maždaug 9 mėnesius jis išsikraustė iš J. ir grįžo gyventi pas savo mamą, tuomet ir susipažino su dabartine savo sugyventine S. B.. Dėl asmeninių priežasčių su J. F. nusprendė skirtis pavasarį, tačiau pavyko išsiskirti tik dabar. Liudytojo mama R. C. iki pat dabar su J. F. sutaria gerai, jos bendrauja, dažnai mėgsta kartu vartoti alkoholį. Liudytojo mama apskritai dažnai vartoja alkoholį. 2023 m. rugsėjo 17 d., būnant namuose atvyko J. F., kurią pasisvečiuoti pakvietė mama. Liudytojas nenorėjo, kad J. F. būtų čia, tačiau namas priklauso mamai, todėl J. F. liko pernakvoti. Apie 14.00 val. liudytojas buvo pas mamą kambaryje, kartu su ja ir J. F.. J. F. ir mama vartojo alkoholį. S. B. nepatiko, kad J. F. yra atvykusi, todėl ji nusprendė pabūti viena lauke, kol nurims. Su savimi liudytojas turėjo mobilųjį telefoną, tačiau J. F. žinojo telefono slaptažodį. Kur kambaryje buvo pasidėjęs savo telefoną, tiksliai neprisimena, tačiau jis ne visą laiką buvo prie liudytojo. Po kelių akimirkų J. F. išėjo į lauką. Negrįžus J. F., liudytojas nusprendė taip pat išeiti į lauką, kur šalia namo pamatė sėdinčią S. B., kurią apsikabinusi buvo J. F. ir ramino S. B.. J. F. nuėjus kiek toliau, liudytojas paklausė S. B. kas nutiko, tuomet S. B. jam papasakojo, kad liudytojui, jo mamai ir J. F. būnant namuose, ji liudytojui į mobilųjį telefoną parašė žinutę, kad jis ateitų, tačiau šią žinutę perskaitė J. F. ir ji atėjo pas ją. Toliau S. B. pasakojo, kad J. F. buvo agresyviai nusiteikusi, prieš ją smurtavo, tampė ją už plaukų. Liudytojas matė, kad po S. B. dešiniąją akimi buvo matyti paraudimas, kuris palengva melsvėjo. Po įvykio J. F. vis dar buvo agresyviai nusiteikusi, tačiau niekas paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą negalėjo, kadangi J. F. buvo paėmusi visų mobiliuosius telefonus, o pagalbą išsikviesti pavyko tik kitą dieną. Liudytojas pačio konflikto tarp merginų nematė, kadangi įvykio metu jos buvo dviese (1 t. b. l. 47–50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. F. nurodė, kad J. F. nebuvo paėmusi į jų telefonų. Kaip kaltinamoji buvo su nukentėjusiąja ir jis pas ją atėjo, jie kartu su nukentėjusiąja išėjo iš namų, o kaltinamoji liko su mama namuose. Kodėl taip pasakė, kad kaltinamojo paėmė telefonus, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Liudytojas sužalojimus ant nukentėjusiosios gal ir matė, su ja po įvykio bendravo, ji buvo sukrėsta, o jis ją ramino. Ar nukentėjusioji kreipėsi į medikus jis nežino, jam nesiguodė, tik dieną po įvykio pasakė ir viskas. Su nukentėjusiąją išsiskyrė po įvykio praėjus 4 mėnesiams.

Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo, nepažymėto jokiu numeriu (namo koordinatės: (duomenys neskelbtini)) kieme, S. B. sugyventinio A. F. buvusi žmona J. F., žodinio konflikto metu, griebė abejomis rankomis pareiškėjai už jos galvos plaukų ir tampė juos apie pora sekundžių, tada, J. F. sugniaužusi tiek kairės, tiek dešinės rankos kumščius, du kartus trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą minėtoje veido srityje. Prašo J. F. nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Liudytojos S. B. apklausoje nurodyta, kad ji gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini) (namo koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Minėtame name gyvena su savo sugyventiniu A. F.. Kartu su A. F. minėtame gyvena jau apie 6 mėnesius, kiek jai žinoma, namas priklauso A. F. broliui D.. Minėtame name gyvena taip pat A. mama R. C.. Vakar, 2023 m. rugsėjo 17 d. R. C., susiskambinusi su A. F. buvusia žmona J. F., pasikvietė ją atvykti į svečius, minėtu adresu. Kiek jai žinoma, A. F. jau kuris laikas išsiskyręs su J. F., tačiau J. F. palaiko artimus ryšius su A. F. mama R. C., bendrauja su ja. J. F. vakar minėtu adresu apie 11.00 val. su savo automobiliu OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į svečius pas R. C.. J. F. užėjusi pas R. C. į kambarį, iškart pradėjo kartu su ja vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 13.45 val., J. F., jau būdama, jos nuomone neblaivi, atėjo į A. F. kambarį ir pradėjo konfliktuoti su juo, jam priekaištauti, J. F. buvo agresyvi, A. F. ją pradėjo raminti, tačiau J. F. ir toliau konfliktavo. Ji, nenorėdama klausytis konflikto, išėjo į kiemą, atsistojo iš už namo ir parašė A. F. SMS žinute, kad jis išeitų į kiemą. Kurį laiką palaukus, apie 14.00 val. kieme, prie jos priėjo J. F., tapo agresyvi, pradėjo ant jos šaukti, sakydama: „kurva, šliūha, varyk iš šitų namų“ ir netrukus griebė abejomis rankomis jai už galvos plaukų bei tampė juos apie pora sekundžių, tada, J. F. sugniaužusi tiek kairės, tiek dešinės rankos kumščius, du kartus trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldama jai fizinį skausmą minėtoje veido srityje. Po smūgių ji pagriuvau ant netoliese esančių automobilinių sėdynių. Tada, J. F. sugrįžo į minėtą namą. Po kiek laiko, norėjo sugrįžti į namus, tačiau J. F. jos neįleido, sakydama: „varyk iš čia“. Tada, po kiek laiko, paprašė J. F., kad įleistų ją, ir ji pasakė: „eik persirenk, susirink daiktus ir eik iš čia“. J. F. vėliau, jau nusiraminusi, bandė kalbėtis su ja, bet ji kalbėtis nenorėjo, jai skaudėjo minėtą veido sritį. J. F. kalbėdama pasakė: „niekur tu neik, pasilik“. Likusią dienos dalį J. F. ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus su A. F. mama R. C., tačiau daugiau jokių konfliktų nebuvo, nes A. F. neleido J. F. prie jos artintis. J. F., vėliau, atėmė tiek pareiškėjos, tiek A. F. telefonus, ir neleido išsikviesti jokios pagalbos. Šiandien ryte, jau J. F. šiek tiek nurimusi, atidavė telefonus ir pranešėjos sugyventinis A. F. apie 08.45 val. paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus, jai paskambino ir jos mama S. J., kuri pokalbio metu nurodė, kad taip pat tuoj atvyks. Taip pat nori pabrėžti, kad ir šiandien ryte jai taip pat skaudėjo minėtą galvos sritį, prie dešinės akiduobės atsirado mėlynė. Daugiau nieko papildyti šios apklausos metu neturi (1 t. b. l. 10–16).

Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus matoma vieno aukšto su mansarda gyvenamojo tipo namas. Užėję į namo vidinį kiemą, matosi praviros minėto namo durys. Tiesiai matoma šiukšlių dėžė. Kairėje pusėje matomas stalas ir trys suolai. Ant stalo yra sudėti indai. Namo dešinėje pusėje matomas krūmas, už kurio yra praėjimas. Paėjus už minėto krūmo, ties namo dešiniu kampu matoma tamsios spalvos statinė. Šalia statinės, prie pat namo sienos yra pastatyta automobilio sėdynė. Ant sėdynės yra užklotas. Šalia sėdynės, ant žemės yra plastmasinė dėžė ir plėvelė. Priešais sėdynę, ant vejos yra trys kėdės. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 17–26).

Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad po S. B. dešine akimi matoma kraujosruva. Ant kaklo įvairių vietų matomi paraudimai, smulkūs įbrėžimai (1 t. b. l. 63–69).

Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. dirbo kartu su Kauno AVPK RV 4-ojo skyriaus vyr. patruliu T. C., nustatytame maršrute, tarnybiniu automobiliu VW CADDY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“. Apie 08.47 val. iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kad atvažiavo buvusi žmona ir sumušė dabartinę pranešėjo draugę. Atvykus nurodytu adresu pasitiko A. F. ir S. B.. Bendraujant su S. B., ši teigė, kad vakar vakare atvažiavo A. F. buvusi žmona J. F., išgėrę, tuomet S. B. parašė A. F., kad ateitų į lauką pasikalbėti, tačiau atėjo J. F., ko pasekoje, kilo konfliktas ir staiga J. F. užsipuolė ir pradėjo tampyti už plaukų ir netyčia pastūmė į namo kampą, ko pasekoje, susižeidė dešinę akį. Nuėjus pabendrauti su J. F. ši teigė, kad atvyko vakar pas buvusio vyro mamą ir išgėrus nuėjo pabendrauti su S. B., ko pasekoje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau J. F. teigė, kad prieš S. B. nesmurtavo. Smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. įvykis nesusijęs su artima aplinka. Alkotesteriu Alcotest 7510, (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 09.41 val. S. B. nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Tuo pačiu alkotesteriu J. F. 09.43 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas. Įvykis filmuotas Body kameromis (1 t. b. l. 73–77).

Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. Specialisto išvados nustatyta, kad S. B. sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 32–33).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji J. F. savo kaltės nepripažino. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nukentėjusios S. B. nemušė, prie jos nebuvo net prisilietusi. Kaltinamosios J. F. kaltės neigimas laikytinas pačios kaltinamosios pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad ją mušė J. F. žodinio konflikto metu, kaltinamoji neblaivi griebė rankomis nukentėjusiajai už plaukų ir juos tampė, po to trenkė rankomis į dešinės pusės veido sritį, dėl ko S. B. jautė skausmą.

Tai, kad prieš pat įvykį kaltinamoji J. F. atvyko pasisvečiuoti pas savo buvusio sutuoktinio A. F. mamą R. C. į jos namus, patvirtino ir pati liudytoja R. C., kuri nurodė, kad jos santykiai su buvusia marčia geri, ir pastarajai atvykus, namuose buvo vartojamas alkoholis. Paties įvykio nematė, nes tuo metu buvo kambaryje apsvaigus nuo alkoholio, nematė, kaip ant S. B. atsirado sužalojimai.

Teisme liudytoja apklausta S. J. parodė, kad atvykusi pagal dukros S. B. telefoninį skambutį į A. F. namus, rado ten apsiverkusią ir sumuštą dukrą, bei neblaivias J. F. ir R. C.. Jai S. B. iš karto papasakojo, kad agresyviai nusiteikusi J. F. prieš ją smurtavo, tampė už plaukų. Tokiais žodžiais liudytoja patikėjo, nes po dukros dešiniąja akimi matėsi paraudimas, kuris melsvėjo.

Kaip seka iš liudytojo A. F. parodymų, S. nepatiko, kad J. yra atvykusi į namus, todėl ji nusprendė pabūti viena lauke. Jis turėjo mobilųjį telefoną, tačiau J. F. žinojo telefono slaptažodį. Kai kaltinamoji išėjo į lauką, jis nusprendė taip pat išeiti į lauką, kur šalia namo jis pamatė sėdinčią S., kurią apsikabinusi buvo J., ji ramino S.. J. nuėjus kiek toliau, jis paklausė S. kas nutiko, tuomet S. jam papasakojo, kad A. F., J. F. ir R. C. būnant namuose, ji A. F. į mobilųjį telefoną parašė žinutę, kad ateitų, tačiau šią žinutę perskaitė J. ir J. atėjo pas ją. Nukentėjusioji pasakojo, kad J. F. buvo agresyviai nusiteikusi, prieš ją smurtavo, tampė ją už plaukų. Teisme liudytojas patvirtino, kad matė po S. dešiniąją akimi paraudimą, kuris palengva melsvėjo. Po įvykio J. F. vis dar buvo agresyviai nusiteikusi, tačiau niekas paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą negalėjo, nes kaltinamoji buvo paėmusi jų visų mobiliuosius telefonus, o pagalbą išsikviesti pavyko tik kitą dieną.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų S. J., A. F. parodymais, kurie tarpusavyje iš esmės sutampa ir tik patvirtina nukentėjusios S. B. nurodytas aplinkybes dėl fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu. Būtent S. B. nurodymas jos sužalojimo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: byloje esanti 2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. B. sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 32-33), 2023 m. rugsėjo 18 d.18 Kauno AVPK RV 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. M. tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 73-77), 2023 m. rugsėjo 18 d. asmens apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėta S. B. ir nustatyta, kad jai po dešine akimi matoma kraujosruva, o ant kaklo – paraudimai ir smulkūs įbrėžimai (1 t., 63-69, 2023 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b.l. 17-26), bei 2023 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame s. B. nurodė tapačias įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 10-16). Teismas neturi pagrindo netikėti paminėtai įrodymais, kadangi jie tarpusavyje susiję ir neprieštarauja vieni kitiems, bei vieni kitus papildo.

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų analizę, darytina išvada, kad nors kaltinamoji J. F. nepripažino, jog nukentėjusiajai trenkė į veidą, tačiau faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo iš dalies paties kaltinamosios parodymai dėl kilusio ginčo, nukentėjusios S. B., liudytojų A. F., S. J. parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamosios kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymais.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. F. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, t. y. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 14.00 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), J. F. tyčia rankomis griebė S. B. už galvos plaukų, juos tampė, po ko kumščiu, ne mažiau kaip du kartus trenkė S. B. į dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai dešinio skruosto ir dešinės akies apatinio voko sumušimą su poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tarp J. F. naudoto fizinio smurto, smūgių sudavimo mechanizmo ir nukentėjusios S. B. šio įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. F. veikė tyčia – ji pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – nukentėjusiajai S. B. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju - nežymus sužalojimas), to ir siekė. Tokias išvadas teismas daro vertindamas J. F. atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, nukentėjusios ir kaltinamosios galimas padėtis įvykio metu, jų amžiaus ir kūno proporcijų akivaizdžius skirtumus, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad J. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę J. F. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas nesunkus nusikaltimas sveikatai, ji neteistas, bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 82-86, pridedama CD laikmena su išrašu), turi pastovią gyvenamąją vietą, yra daugiavaikė mažamečių vaikų motina. Psichiatrinis gydymas, įskaita - 2020 m. lankėsi ir gydėsi Jurbarko PSC, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (I tomas, b.l. 89) 2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. F. TPE skirti netikslinga (I tomas b.l. 93). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruota.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamosios J. F. elgesį, ją charakterizuojančias aplinkybes (turtinę bei šeimyninę padėtį, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajai intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. B. pareiškė 2000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 161-166).

Dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusioji S. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ją sudaro ne tik padaryti sužalojimai, dėl kurių ji patyrė daug įvairių nepatogumų ir turėjo nedarbingumą, tačiau ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką negalėjo rodytis viešai. Jos emocinė būklė buvo labai bloga, teko gydytis ligoninėje 10 dienų, gėrė vaistus. Kaltinamoji pažemino jos garbę ir orumą, ją užsipuolė, nors nukentėjusioji net nekonfliktavo su J. F.. Dėl J. F. veiksmų patyrė didelį išgąstį, sukrėtimą, baimę ir nerimą, pradėjo kankinti blogos mintys.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma iš kaltinamosios priteisti ir nukentėjusios S. B. turėtas proceso išlaidas, susijusias su advokato suteikta antrine teisine pagalba, kurias sudaro 500 Eur (2 t., b.l. 12-16).

CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Neginčijamai pripažintina, kad kaltinamoji J. F. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai S. B.. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl pavartoto smurto nukentėjusioji buvo gydomas stacionariai (1 t., b.l. 164-166). Atsižvelgtina ir į individualias šios bylos aplinkybes, jog 2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada nustatyta, kad S. B. sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 32-33), kas patvirtina faktines aplinkybes dėl nukentėjusios patirtų negatyvių fizinių išgyvenimų.

Siekiant protingos nukentėjusios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Sprendžiat proceso išlaidų atlyginimo klausimą, yra aktuali BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal paskyrimą nukentėjusiąją S. B. šioje byloje atstovavo iš antrinės teisinės pagalbos paskirta advokatė E. Š., byloje yra pateiktos antrinės teisinės pagalbos pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kurių galutinė suma yra 500,00 Eur. Paminėtos teisinių paslaugų išlaidos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis, jos nėra per didelės, ir priteistinos iš kaltinamosios valstybės naudai.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

J. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visi kompaktiniai diskai ,esantys prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinis viršelis) arba byloje (1 t., b.l. 188), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. F. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programose.

J. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusios S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš J. F. priteisti 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės naudai iš J. F. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) atlyginimo už nukentėjusiajai S. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

J. F. išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (savanoriškai pasirinktas), nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visus kompaktinius diskus, esančius prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinis viršelis) arba byloje (1 t., b.l. 188), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).