- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- N-575-2057-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00163-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ū. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties A. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu A. Ū. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. gegužės 2 d., apie 23.35 val. kelyje Plungė –Vėžaičiai vairuodamas automobilį užmigo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą bei jį apgadino.
Šalies argumentai
A. Ū. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos paskirtą nuobaudą – vairuotojo teisės atėmimą – pakeisti į piniginę baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ū. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą pakeisti bauda. Neneigia padaryto pažeidimo, dėl jo gailisi, ką buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui. Paaiškina, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbe. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu jis buvo nubaustas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant per 3 mėnesius įsidarbinti. Vienintelė darbovietė, sutikusi įdarbinti A. Ū. vairuotoju – Plungės rajone, Lekemės kaime registruota UAB „Lekemė“. Todėl netekęs vairuotojo pažymėjimo jis praras darbą. Darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Taip pat paaiškina, kad augina nepilnametę dukrą, yra paėmęs kreditą banke, gyvena kartu su neįgalia motina, kuri gauna tik netekto darbingumo pensiją. Mano, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantui skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi sankcija už apelianto padarytą pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Ū. atsakomybę sunkina pakartotinai per metus laiko padaryti tos pačios rūšies pažeidimai, už kuriuos jam jau buvo skirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog A. Ū. prieš tai yra 8 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tarp jų – už vairavimą neblaiviam, vairavimą be teisės vairuoti transporto priemones (ATP b. l. 10-12), kas ypatingai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir rodo, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų. Duomenų, patvirtinančių, kad A. Ū. būtų sumokėjęs anksčiau jam skirtas pinigines baudas, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Ū. skirta administracinės nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui – atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijose numatyta administracinė nuobauda – bauda. Vien apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su neigiamomis pasekmėmis, kilsiančiomis dėl skirtos administracinės nuobaudos vykdymo, nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliantas prašo pripažinti jo gailestį dėl pažeidimo lengvinančia aplinkybe. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad asmuo neneigė padaręs pažeidimą, pats iškvietė pareigūnus į įvykio vietą, todėl jo gailestis laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ją įvertinus anksčiau minėtų aplinkybių kontekste, spręstina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti jam skirtą nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Institucijos 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Ū. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį A. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.