- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1-292-363/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54938-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. M.
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-54938-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1966-04-05, Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rietave, deklaravęs savo gyvenamąją vietą Rietavo sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Tai yra, kaltinamasis R. M. 2017-10-22, apie 16.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rietave, virtuvėje, žodinio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną A. M., tyčia sudavė jai du smūgius kumščiu į galvos sritį ir du smūgius kumščiu į pečių sritis, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką visiškai. Parodė, kad A. M. yra jo motina, su kuria jis gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Rietave. Šiuo metu jis jau maždaug dvi savaites nuolat vartoja alkoholį. 2017-10-22, kelintą valandą neprisimena, jis grįžo į namus. Kiek pamena buvo savo kambaryje, kalbėjosi telefonu su savo drauge, prisimena, kad pykosi su ja. Tuo metu į kambarį įėjo jo mama A. M., tačiau ką ji jam pasakė, jis dėl girtumo nepamena. Ar jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais nepamena, bet jei motina sako, kad išvadino, tai taip ir galėjo būti. Dėl girtumo jis visų įvykio aplinkybių neatsimena. Nepamena ir dėl kokios priežasties jis nuėjo į virtuvę, kur buvo jo mama. Pamena, kad ji jam vėl kažką pasakė, ir jis rankomis jai sudavė smūgius, kiek pamena, į galvą. Kiek smūgių tiksliai sudavė nepamena, bet ne mažiau kaip tris. Po to, kiek pamena, motina pradėjo ant jo šaukti, sakė, kad iškvies policiją. Kadangi jis ankščiau yra turėjęs konfliktų su motina, pabijojo, kad, atvykusi policija, jį sulaikys, todėl išėjo iš namų. Dabar kai yra blaivus, supranta ką padarė, gailisi, kad smurtavo prieš savo motiną. Pasižada jos atsiprašyti, nebevartoti alkoholio, nebekonfliktuoti. Šiuo metu jis niekur nedirba, neturi lėšų mokėti baudas, todėl prašo jam paskirti viešųjų darbų bausmę. (b. l. 59-61)
Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2017-10-22 apie 16.30 val. sūnus R. M. buvo girtas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Rietave. Būdamas savo kambaryje, jis kalbėjosi telefonu su savo drauge S. Č., kaip suprato, jis su ja pykosi. Sūnus pašaukė ją, liepė padaryti valgyti. Nuėjusi į jo kambarį, ji ėmė sūnui priekaištauti dėl jo dažno gėrimo ir pasakė jam, kad eitų valgyti pas savo draugę. R. M. pradėjo keiktis, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji pamatė, jog sūnus darosi agresyvus, todėl išėjo iš jo kambario ir nuėjo į virtuvę. Po kelių sekundžių sūnus atėjo į virtuvę, atsistojo priešais ir pradėjo ją mušti, t. y. kumščiu sudavė jai du smūgius į galvos sritį ir du smūgius į pečių sritį. Po suduotų smūgių sūnus nuėjo į savo kambarį, o ji tuo metu iškvietė policiją. R. M. girdėjo, kaip ji skambina bendruoju pagalbos telefonu ir po pokalbio iš namų pasišalino. Į gydytojus ir medicinos ekspertus ji nesikreipė ir nesikreips. Sūnus R. M. smurtauja pirmą kartą, šiuo metu jis dvi savaites dieną iš dienos vartoja alkoholį. Sūnaus nebijo ir neprieštarauja, kad jis gyventų kartu, nes jis neturi kur gyventi. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Jeigu sūnus už jai sukeltą fizinį skausmą atsiprašys, ji neprieštarauja, kad byla būtų baigta susitaikius. (b. l. 20-24 ).
Iš 2017-10-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. M. pranešė apie įvykį ir parodė, kad 2017-10-22 apie 16.30 val. neblaivus jos sūnus R. M., kuris gyvena kartu, išėjęs iš savo kambario ir atėjęs į virtuvę, ėmė ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Jai pasakius, kad eitų lauk, sūnus iš karto pradėjo šaukti, kolioti ir kumščiu sudavė jai du smūgius į galvos sritį ir du smūgius į pečių sritį, iš viso – keturis smūgius. (b. l-5, 6)
Iš Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėjo M. N. 2017-10-22 tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2017-10-22 apie 16.38 val. iš Klaipėdos AVPK gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Rietave, namuose sūnus muša motiną. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad pranešėjos A. M. sūnus R. M., gyvenantis kartu, būdamas neblaivus, atėjęs į gyvenamojo namo virtuvę, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Jai pabandžius sūnų išvaryti iš namų, jis kumščiu sudavė jai du smūgius į veido sritį ir du smūgius į pečių sritį, po jai suduotų smūgių ji paskambino į policiją. R. M. išgirdęs, kad bus kviečiama policija, pasišalino iš namų. Tokiais savo veiksmais R. M. savo motinai A. M. sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 7, 8)
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Anksčiau yra teistas už analogišką nusikaltimą. Nors teistumas yra išnykęs, bet toks kaltinamojo elgesys rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro. Be to, kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, todėl, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam viešųjų darbų bausmę.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2017-10-23, paleistas 2017-10-24 todėl kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi paras jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-10-23 iki 2017-10-24, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Išaiškinti R. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Tokiu atveju, bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.