- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- I-614-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02309-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- UAB ,,Sistem“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams: J. S. , V. P. , J. V. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Sistem“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo, sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. lapkričio 11 d. skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė panaikinti:
1) 2016 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės Privalomąjį nurodymą Nr. KEP - 7;
2) 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Įsakymą Nr. V - 84.
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat pareiškėjos atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2016-09-23 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyriausioji specialistė, vyresnioji aplinkos apsaugos inspektorė priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nutraukti viršnormatyvinę aplinkos oro taršą amoniaku, pateikti tyrimų protokolus, įrodančius aplinkos oro taršos amoniaku sumažinimą iki nustatytų ribinių verčių, ir pateikti įmonės direktoriaus įsakymą dėl atsakingo asmens už aplinkos oro taršos kontrolę įmonėje paskirstymo ir jo pareiginius nuostatus. 2016-09-23 Privalomas nurodymas Nr. KEP-7 ir 2016-10-12 Įsakymas Nr. V- 84 panaikintini, kadangi atsakovas, vykdydamas aplinkos oro 24 val. vidutinės amoniako užterštumo verčių tikrinimą, mėginius paėmė neleistinoje vietoje.
Pabrėžė, kad pateiktų matavimų duomenys patvirtina, jog 2016-05-14 nuo 18 val. 00 min. iki 20 val. 40 min., taip pat 2016-09-15 nuo 00 val. 05 min. iki 3 val. 00 min. vietoje Nr. 1 amoniako tarša viršija nustatytą 0,04 mg/m³ 24 val. vidutinę ribinę vertę. Vieta, pažymėta schemoje Nr. 1, yra pareiškėjos teisėtai valdomas ir naudojamas žemės sklypas. Atsakovas, imdamas mėginį, atliko matavimus pareiškėjui priklausančioje teritorijoje, o ne 100 ir 210 metrų už teritorijos, kaip nurodyta protokole, todėl amoniako viršijimas nustatytą 0,04 mg/m³ 24 val. vidutinę ribinę vertę negali būti laikomas pažeidimu. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba), kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Sveikatos apsaugos ministro 2007-05-10 įsakymu Nr. V-362 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, kurios priedo „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ 22 punkte nurodoma, jog vienkartinė amoniako didžiausia leidžiama koncentracija yra 0,20 mg/m3, o amoniako paros leidžiama koncentracija yra lygi 0,04 mg/m3. Analogiškos leistinos amoniako teršalų vertės yra nustatytos Aplinko ministro ir Sveikatos ministro 2007-06-11 įsakymo Nr. Dl-329/V-469 patvirtinto „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punkte, kuris nustato, jog ribinė pusės valandos aplinkos oro užterštumo vertė amoniaku yra lygi 0,20 mg/m3, o vidutinė paros - 0,04 mg/m3.
Pareiškėja ir jos atstovai akcentavo, kad ginčo dėl to, jog UAB “Sistem” išmeta į orą amoniaką, nėra. Ginčas kyla dėl to, ar aplinkos oro užterštumas amoniaku gali būti matuojamas bendrovės teisėtai valdomame ir teisėtai naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, ar turi būti užterštumas amoniaku matuojamas už bendrovės naudojamų žemės sklypų. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, išduoto pareiškėjai, 4 punkte nurodyta, kad vykdydama ūkinę veiklą bendrovė už savo teritorijos ribų neturi viršyti “Lietuvos higienos normos HN 35:2007 “Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų. Taigi, pareiškėjai teisės akte aiškiai nurodyta, kad tik už savo teritorijos ribų draudžiama viršyti leidžiamą teršalų koncentraciją. Mėginys Nr. 1 buvo paimtas bendrovei priklausančioje teritorijoje, todėl 2016-10-12 Įsakymas Nr. V-84 ir 2016-09-23 Privalomas nurodymas Nr. KEP-7 panaikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad
iš Josvainių miestelio gyventojų ir iš Kėdainių rajono savivaldybės buvo gauti skundai dėl sklindančių nemalonių kvapų iš pareiškėjai priklausančios įmonės teritorijos. Gyventojai skundėsi, kad dėl aplinkos ore nemalonių kvapų negali atidaryti gyvenamųjų namų langų, būti lauke ir t.t.. Vykdant pareiškėjos Josvainių padalinio aplinkos oro taršos kontrolę 2016 m. rugsėjo 14-15 d. specialistai tikrino oro 24 val. vidutinę amoniako užterštumo vertę. Tyrimų duomenys parodė, kad aplinkos oro tarša amoniaku viršija nustatytą 0,04 mg/m³ 24 val. vidutinę ribinę vertę. Dėl to 2016-09-23 pareiškėjui buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. KEP-7. Pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti viršnormatyvinę aplinkos oro taršą amoniaku ir pateikti tyrimų protokolus, įrodančius aplinkos oro taršos amoniaku sumažinimą iki nustatytų ribinių verčių, taip pat pateikti įmonės direktoriaus įsakymą dėl atsakingo asmens už aplinkos oro taršos kontrolę įmonėje paskyrimo ir jo pareiginius nuostatus. Šiuos įpareigojimus atsakovas nurodė įvykdyti iki 2016-10-10.
Atsakovas ir jo atstovai taip pat pripažino aplinkybę, kad iš esmės ginčo dėl to, jog pareiškėjas išmeta į orą amoniaką nekilo. Ginčas yra kilęs tik dėl aplinkos oro 24 val. vidutinės amoniako užterštumo verčių tikrinimo mėginių paėmimo vietos. Departamento specialistai vykdydami aplinkos oro 24 val. vidutinės amoniako užterštumo verčių tikrinimą mėginius paėmė leistinoje vietoje – už bendrovės teritorijos ribų 100 – 210 metrų atstumu. Tai buvo pažymėta protokole, todėl amoniako viršijimas nustatytą 0,04 mg/m³ 24 val. vidutinę ribinę vertę pagrįstai laikomas pažeidimu. Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį taršos šalinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį neviršytų šiai vietovei numatytų ribinių verčių. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės yra nustatytos Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“. Amoniako kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus. Amoniako ribinė aplinkos oro užterštumo vertė yra nustatyta paminėto Įsakymo 26 punkte - t. y. 0,04 mg/m³ per 24 val.. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai, patvirtinti Aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, kuriuose detalizuota patikrinimo procedūra. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai turi būti atliekami 1,5 - 3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Oro mėginių paėmimo vietos teršalų koncentracijai nustatyti aplinkos ore parenkamos už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulius) bei dokumentus, tokius kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos, detalusis planas ir kt.. Mėginiai imami už įmonės teritorijos ribos, ne mažiau kaip 3 taškuose, išdėstytuose skirtingais atstumais pavėjinėje kryptyje, ir viename taške - priešvėjinėje pusėje. Matavimų trukmė - 30 min.
Pabrėžė, kad pareiškėjos vykdomos veiklos teritoriją apibrėžia tvora, nuo jos ir buvo atskaičiuoti atstumai mėginių ėmimui. Be to, mėginiai buvo paimti ant bendro naudojimo servitutinių kelių. Šie keliai yra bendro naudojimo ir negali būti įmonės vykdomos veiklos teritorija. Jeigu skunde minėtose mėginių ėmimo vietose nuo 100 m iki 210 m būtų buvusi įmonės teritorija, ji turėtų būti tinkamai pažymėta su skiriamaisiais ženklais ir perspėjimais, kad tai yra įmonės teritorija, nes buvimas šioje vietoje kelia pavojų žmogaus sveikatai ir turi būti atribotas nuo bendro naudojimo. Šiuo atveju, jokių pažymėjimų, nei jokios informacijos, kad tai įmonės teritorija, nebuvo. Imant mėginius už pareiškėjos įmonės teritorijos pagal vėją atstumuose nuo 405 m iki 1100 m nuo įmonės vykdomos veiklos teritorijos, 2016 m. rugsėjo 19 d. tyrimų protokole Nr. P- VAKKR-2016-O1/15 buvo užfiksuota amoniako koncentracija 0,054 mg/m³, o atstumu nuo 1000 m iki 1800 m nuo įmonės vykdomos veiklos teritorijos - amoniako koncentracija 0,044 mg/m³.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas akcentuoja, kad ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjos skundo pagrindas ir dalykas. Pareiškėja turi teisę pakeisti skundą pagrindą arba dalyką, tačiau tą turi padaryti raštu pateikdamas papildomą (patikslintą) skundą. Pareiškėją atstovavo 2 profesionalūs teisininkai – advokatai, tačiau ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais nei papildomas, nei patikslintas skundai nebuvo gauti, todėl teismas ginčą nagrinėjo pagal 2016-09-23 skunde apibrėžtas ribas. Dėl paminėtų priežasčių ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumą teismas vertina tik tuo pareiškėjos nurodytu aspektu, jog dalis mėginių dėl amoniako koncentracijos nustatymo buvo imama ne už įmonės teritorijos, o pareiškėjos valdomo žemės sklypo ribose. Byloje nekilo ginčo dėl matavimų aritmetinės išraiškos (dydžių). Atsakovas iš esmės pripažino aplinkybę, kad amoniako koncentracija viršijo leistiną ribą.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016 m. kovo – liepos mėnesiais Kėdainių rajono savivaldybė informavo atsakovą, jog į savivaldybę kreipėsi Kėdainių miesto ir rajono gyventojai ir skundėsi dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš pareiškėjos eksploatuojamo kiaulininkystės komplekso (b.l. 45-48). Buvo atliktas pareiškėjos veiklos planinis patikrinimas ir 2016 m. birželio 17 d. Patikrinimo akte Nr. KEP-28 (b.l. 51-52) užfiksuota, kad pareiškėjos Josvainių padalinio pagrindinė veikla - kiaulių auginimas. Nustatyta, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 6/26 išduotas 2007 m. sausio 2 d.. TIPK leidimas po to koreguotas dar 4 kartus. Paskutinį kartą TIPK leidimas koreguotas 2012 m. dirželio 18 d.. Komplekse kiaulės auginamos nuo 2016 m. balandžio mėnesio. 2016 m. birželio 2 d. Deklaracijos duomenys patvirtino, jog padalinio teritorijoje buvo laikomos 4767 kiaulės. Skystas mėšlas kaupiamas 6 gruntinio tipo mėšlidėse - lagūnose. Skysto mėšlo skleidimui laukuose Josvainių padalinys naudoja Agrometer firmos mechanizmą „Pionier“ su velkamomis žeme žarnomis, iš kurių teka mėšlas. Paraiškos TIPK leidimui gauti (b.l. 63-66), taip pat išduoto TIPK leidimo dokumentų (b.l. 97-104) duomenys patvirtina, kad pareiškėjo gamybinės teritorijos plotas užima 25,08 ha. Taip pat TIPK leidime detalizuoti žemės sklypai, kuriuose išdėstyta gamybinės veiklos teritorija. Į 2012 metais išsinuomotus žemės sklypų (b.l. 76-88) plotą pareiškėjos gamybinės teritorijos plotas nepatenka ir nuo 2012 metų bendrovės naudojami žemės sklypai yra už gamybinės veiklos teritorijos, kuri 2007 metais buvo apibrėžta TIPK leidime. 2016 m. rugsėjo 14-15 d. atsakovas tikrino oro 24 val. vidutinę amoniako užterštumo vertę. Rezultatai buvo užfiksuoti 2016 m. rugsėjo 19 d. Tyrimų protokole Nr. P-VAKKR-2016-01/15 (b.l. 26-35). Tyrimo metu nustatyta, kad aplinkos oro tarša amoniaku už įmonės veiklos teritorijos ribų viršija teisės aktų nustatytą 0,04 mg/m³ 24 val. vidutinę ribinę vertę (kaip jau buvo paminėta ginčo dėl pastarosios faktinės aplinkybės nėra). Mėginių ėmimo vietos užfiksuotos už įmonės gamybinės veiklos teritorijos, apibrėžtos TIPK leidime (b.l. 30-33). Pareiškėja iš esmės neginčija (sutinka) mėginių paėmimo vietų, mėginių paėmimo procedūros ir rezultatų, tačiau teigia, kad dalis mėginių paimti įmonės veiklos teritorijoje, kuri išsiplėtė (padidėjo) po to, kai 2002 metais buvo išsinuomotas papildomas žemės plotas.
Išnagrinėjus administracinę bylą taip pat nustatyta, kad atsakovo vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2016 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. KEP-7 (b.l. 10-11), kuriuo įpareigojo nutraukti viršnormatyvinę aplinkos oro taršą amoniaku iš pareiškėjui priklausančio Josvainių padalinio ir pateikti tyrimų protokolus, įrodančius aplinkos oro taršos amoniaku sumažinimą iki nustatytų ribinių verčių, taip pat pateikti įmonės direktoriaus įsakymą dėl atsakingo asmens už aplinkos oro taršos kontrolę įmonėje paskyrimo ir jo pareiginius nuostatus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2016 m. spalio 10 d. Pareiškėja pateikė skundą Departamento direktoriui, tačiau 2016 m. spalio 12 d. įsakymu (b.l. 7-9) pareiškėjos skundas buvo nepatenkintas.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas (teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų individualių administracinių aktų priėmimo metu) numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 2 str. 7 d. nustato, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 str.. Paminėto straipsnio 3 p. reglamentuoja, kad Privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. AAVKĮ 2 str. 3 d. nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Teismas taip pat pabrėžia, kad Privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas - t.y. turi atitikti AAVKĮ įstatymo 20 str. 1 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų reikalavimus. Jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (LVAT 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012, 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A450-556/2016). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei numatytų ribinių verčių.
Pareiškėjui išduoto TIPK leidime imperatyviai numatyta, kad vykdydama ūkinę veiklą (augindama gyvulius, saugodama skystą mėšlą ir t.t.) bendrovė už savo teritorijos ribų neturi viršyti Lietuvos higienos normos HN 35:2007 “Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų (ginčo dėl šios imperatyvios nuostatos nėra). Tai duoda pagrindą išvadai, kad teršalų koncentracija (ginčo atveju – amoniako) negali viršyti didžiausios leidžiamos koncentracijos tik už įmonės teritorijos ribų. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 1 priedo 11.2.2. papunktis numato, kad oro mėginių paėmimo vietos teršalų koncentracijai nustatyti aplinkos ore parenkamos už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulius) bei dokumentus, tokius kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos, detalusis planas ir kt.. Mėginiai imami už įmonės teritorijos ribos, ne mažiau kaip 3 taškuose, išdėstytuose skirtingais atstumais pavėjinėje kryptyje, ir viename taške - priešvėjinėje pusėje. Pareiškėja ir jos atstovai jokių esminių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektrometriniu metodu“ pažeidimų nenurodė, jų taip pat nebuvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2013 m. liepos 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-528, 7.3 punkte apibrėžta, kad įrenginys - stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos ar kelių Taisyklių 1 priede išvardytų rūšių veikla ir kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai techniškai su minėtame priede nurodyta veikla susijusi veikla, kuri gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą. Taisyklių 1 punktas numato, kad taisyklės reglamentuoja integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę. Taisyklėse nustatyta taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo sistema siekiama užtikrinti, kad būtų išvengta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, teršalų patekimo į orą, vandenį, dirvožemį arba, jei tai neįmanoma, būtų sumažintas jų kiekis ir užkirstas kelias atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio. Paminėto teisės akto 2 punkte apibrėžta, kad Taisyklėse nustatoma Aplinkos apsaugos įstatyme nurodyto leidimo eksploatuoti įrenginius ar vykdyti ūkinę veiklą paraiškos leidimui gauti ar pakeisti (toliau – paraiška) rengimo, pateikimo ir derinimo, leidimo projekto rengimo, leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka ir t.t.. Taisyklių 4 – 6 priedų normų analizė, taip pat faktinių duomenų, įtvirtintų Techniniame projekte (b.l. 53-55), Požeminio vandens monitoringo vykdymo ataskaitoje (b.l. 60-62), Paraiškos TIPK leidimui gauti prieduose (b.l. 63-66), Avarijų likvidavimo plane (b.l. 67-70), TIPK leidimo prieduose (b.l. 97-104), Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemoje (b.l. 111-112) visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjos ūkinės veiklos plotas – 25,08 ha ir į ją nepatenka 2012 metais papildomai išsinuomoti žemės plotai. Palyginus šiuos duomenis su mėginių ėmimo vietomis (b.l. 30-33), akivaizdu, kad mėginiai buvo imami už įmonės ūkinės veiklos teritorijos ribų. Kadangi už įmonės ūkinės veiklos teritorijos ribų buvo užfiksuotas oro teršalų (amoniako) leistinos ribos viršijimas, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą surašyti Privalomąjį nurodymą (ABTĮ 56 str.). Teismas pabrėžia, kad įmonės veiklos teritorija įtvirtinta TIPK leidime, kuriame reglamentuoti ir esminiai galimos taršos klausimai. Nekoreguodamas TIPK leidimo sąlygų, o tik formaliai išsinuomodamas didesnį teritorijos plotą aplink įmonės veiklos teritoriją, apibrėžtą TIPK leidimo sąlygose, pareiškėjas neįgyja teisės viršyti leidžiamą teršalų koncentraciją didesnėje teritorijoje, kurioje yra ir viešo naudojimo teritorija – vietinės reikšmės keliai.
Ginčijamu 2016 m. spalio 12 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Įsakymu Nr. V – 84 nebuvo visiškai išsamiai atsakyta į pareiškėjos skundo argumentus, tačiau teismas tai nelaiko pakankamu pagrindu paminėtą administracinį aktą panaikinti. Teisminio nagrinėjimu metu buvo įvertinti visi pareiškėjos ir jos atstovų argumentai dėl mėginių paėmimo vietų, įmonės veiklos teritorijos ribų ir tai nesudarė pagrindo skundui patenkinti. Įsakymu taip pat buvo atmestas pareiškėjos skundas, todėl net ir panaikinus Įsakymą, pareiškėjai tai nesukels jokių pasekmių, kai visi argumentai įvertinti teismo procesiniu sprendimu. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Sistem“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.