- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-408-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01607-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- D. A.
- Ieškovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- S. Z., V. Z., UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Lesto“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-408-425/2013.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11d.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m.balandžio 4d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei D. A. ir atsakovės D. A. priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, kurioje institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys S. Z., V. Z., UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir AB „Lesto“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. A. 2011-12-13 pateikė teismui trečią kartą patikslintą ieškinį atsakovei D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, turto padalinimo.
Atsakovė D. A. 2011-12-14 pateikė priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.
Atsakovė D. A. 2012-08-09 prašymu prašė teismą pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų: D. A., M. A., M. A. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš ieškovo R. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 litų nuo 2012-06-10, prašė nustatyti, kad nepilnamečių vaikų turtą, lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaikų motina D. A. (b.l. 13).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-08-10 nutartimi nutarė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo taikė šias laikinąsias apsaugos priemones :
1. nustatė nepilnamečių vaikų: D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina D. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
2. nustatė, kad nepilnamečių vaikų D. A., M. A. ir M. A. turtą, taip pat turtą bei lėšas, skirtus jų išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaikų motina D. A..
3. priteisė iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą mėnesinėmis periodinėmis 250 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2012 m. birželio 10 d.(b.l. 14-15).
Šalies argumentai
Atsakovė D. A. 2013-04-03 prašymu prašė teismą padidinti laikiną išlaikymą trims vaikams po 350 Lt kas mėnesį, kol bus baigta byla. Savo prašymą motyvavo, kad, ji, t.y. atsakovė D. A. šiuo metu nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau išmokos negauna. Socialinės paramos skyrius neskyrė socialinės pašalpos šeimai, nes skaičiuojant šeimos pajamas, turtą, yra įtraukiamas ir R. A. pajamos, jo valdomas turtas. Vaikams augant, padidėjo higienos išlaidos, išaugo ugdymo, socialiniai poreikiai. R. A. negrąžina atsakovei 5 000 Lt skolos (b.l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-04-04 nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl 2012-08-10 teismo nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės sąlygų pakeitimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad po teismo 2012-08-10 nutarties iš esmės padidėjo šalių vaikų poreikiai, pagerėjo ieškovo ar pablogėjo atsakovės turtinė padėtis, kas būtų pagrindas padidinti iš ieškovo laikinai priteisto išlaikymo dydį (CK 1.8, 3.3, 3.201 str.). Teismas nustatė, kad, atsakovė be socialinės paramos negauna jokių pajamų, tačiau ji yra priėmusi T. R. palikimą, kurio savo vardu neregistruoja. Atsakovei tenkančio palikimo dalį sudaro nuosavybės teisės dalys į aštuonis nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus, esančius mieste ir rajone), akcijas, piniginius indėlius, o atsakovei tenkančios palikimo dalies preliminari vertė viršija 120 000 Lt. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turto nėra įgijęs, be to jis privalo išlaikyti vienu vaiku daugiau nei atsakovė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo (b.l. 21).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu D. A. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atsakovės prašymą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Savo prašymą argumentavo, kad teismas tik formaliai įsigilino į jos prašyme nurodytus motyvus ir visiškai nebuvo aktyvus sprendžiant šį svarbų klausimą dėl padidinimo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iki 350 Lt kiekvienam vaikui. Teismas nepareikalavo, kad ieškovas pateiktų duomenis, pagrindžiančius jo pajamas, o tokių duomenų atsakovė negali gauti. Apeliantė teigė, kad ieškovas slepia savo tikrąsias pajamas, deklaruoja tik minimumą, nes taip jam patogiau, o teismas netyrė ir nesiaiškino ar ieškovas slepia savo pajamas. Ieškovas valdo dvi įmones: R. A. individualią įmonę ir UAB „Midoma“, kurios nevykdo nuostolingos veiklos, joms nėra iškeltos bankroto procedūros, ar sustabdyta jų veikla. Teismas nepareikalavo ieškovą pateikti duomenis, kokias pajamas gauna iš 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurios nuomoja pagal sutartis, todėl ieškovo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovės. Kiekvienam vaikui vien maistui per dieną reikia 15-18 Lt, kas per mėnesį sudaro mažiausiai 400-450 Lt. Teismo motyvas, kad atsakovė paveldėjo 120 000 Lt vertės turto yra formalus, nes atsakovė neturi galimybių viena asmeniškai turtą savo vardu įteisinti, nes tam reikalingos lėšos. Paveldėtas turtas nėra paklausus rinkoje, nes du sklypus buvo bandoma parduoti nuo 2011m., tačiau parduoti nepavyko, be to turtas reikalauja papildomų išlaidų išlaikymui. Dabartinių pajamų neužtenka net maistui, todėl apeliantė atsisakė transporto priemonės. Teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis geresnė nei ieškovo. Atsakovės iniciatyva išlaikymas vykdomas priverstinai, kadangi ieškovas reguliariai išlaikymo neteikė (b.l. 22-24).
Atsiliepimas
R. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė D. A. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė nesutinkantis su atsakovės išdėstytais motyvais ir argumentais. Teigė, kad atsakovės turtinė padėtis, jai priėmus 120 000 Lt vertės palikimą, kurio savo vardu neregistruoja, yra geresnė nei ieškovo. Be to, R. A. privalo išlaikyti vienu vaiku daugiau nei atsakovė. Teismas nurodė, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikams šiuo metu viršija visas jo pajamas, todėl dar didinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo, nes gali atsirasti įsiskolinimas vaikų išlaikymui, kuris pažeistų ieškovo interesus tenkinti būtinus poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str.1d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė pakeisti, t.y. padidinti teismo nutartimi CPK 145str.1d. tvarką pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, t.y. laikinojo materialinio išlaikymo priteisimą ieškovo ir atsakovės 3 nepilnamečiams vaikams. Kaip jau buvo nurodyta, teisme nagrinėjami ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir t.t. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad taikomos laikinosios apsaugos dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo užtikrintų būtinas sąlygas šalių vaikams vystytis. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų pakeitimo ar panaikinimo klausimus dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo, teismas dažniausiai neturi pakankamai išsamių objektyvių duomenų apie vaikų išlaikymo poreikio mąstą, išlaikymą teikiančių asmenų realias finansines galimybes teikti prašomą išlaikymą, todėl laikinosios apsaugos dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo, pakeitimo taikomos įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, t.y. vaikų amžių, jų specialius poreikius, sveikatos būklę, išlaikymą teikiančių tėvų ekonomines galimybes teikti išlaikymą ir t.t. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju atsakovė apeliantė nepateikė abejonių nekeliančių įrodymų apie esminiai padidėjusius būtinus vaikų poreikius po Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-08-10 nutarties priėmimo, kas būtų pakankamas pagrindas teismui padidinti priteistą laikiną materialinį išlaikymą vaikams nuo 250 iki 350 Lt. Prašyme padidinti laikinojo išlaikymo dydį nurodytos vaikų ligos nėra pagrįstos gydytojų pažymomis, tuo labiau, kad nurodytos ligos ir su tuo susijusios išlaidos vaistams buvo vienkartinio pobūdžio. Sutiktina su atskirojo skundo motyvų, kad vaikams augant, didėja išlaidos higienos prekėms, didėja vaikų ugdymo ir jų socialiniai poreikiai. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovo pajamos sudaro 850,00 Lt kas mėnesį, tačiau jis turi pareigą teikti išlaikymą keturiems nepilnamečiams vaikams, todėl gaunamos ieškovo pajamos mažesnės nei teikiamas išlaikymas 4 nepilnamečiams vaikams. Nurodytą išvadą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta. Apeliantės nurodyti motyvai, kad ieškovas slepia gaunamas pajamas, deklaruoja minimumą gaunamo atlyginimo, nes taip jam patogiau, o teismas netyrė ir nesiaiškino ar ieškovas slepia savo pajamas, nėra pakankamas pagrindas padidinti priteistą laikiną materialinį išlaikymą vaikams, kadangi tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima nustatyti ir įvertinti visus surinktus įrodymus apie šalių tikrąją finansinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir t.t., o taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo, tokių objektyvių įrodymų nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį, tai yra, kad ieškovas valdo dvi įmones, kurios neturi finansinių problemų, o atsakovė paveldėjo virš 120 000 Lt vertės turto, todėl jos turtinės padėties pripažinti labai bloga taip pat nėra pakankamo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo yra laikino pobūdžio, daro išvadą, kad priteistas laikinas išlaikymas trims nepilnamečiams vaikams po 250,00 Lt kas mėnesį pripažintinas pakankamu tenkinti minimalius vaikų poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas šalių byloje.
Atskirojo skundo motyvai pripažintini nepakankamai pagrįstais, kad būtų pakankamas pagrindas keisti (didinti) laikinojo išlaikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįstą (CPK 263str.1d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m.balandžio 4d. nutartį palikti nepakeistą.