Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-08-06
Bylos Nr.
1A-366-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
R. D., ir L
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-113/2009

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.;

1.1.8.3.; 1.1.11.10.; 2.4.6.3.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistajam R. D.,gynėjams advokatams Audronei Matiukienei, Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei nuteistojo R. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendžio, kuriuo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. nuteisti:

R. D. – laisvės atėmimu 3 metams pataisos namuose;

T. T. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 92 str., T. T. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. G., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. D. ir T. T. nuteisti už tai, kad jie 2009-03-03, apie 24 val., prie Simono Dacho vidurinės mokyklos, esančios Kuršių a. 2/3, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe su L. G., pavartodami fizinį smurtą prieš Danijos Karalystės pilietį A. H. C., pasikėsino pagrobti jo 4828,50 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai jiems pasipriešino.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendį pakeisti, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimo taikymą T. T. ir bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai šiam nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai jam pritaikė BK 92 str., nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantės teigimu, T. T. linkęs nusikalsti: 2007-12-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 str. 1 d. T. T. buvo nutrauktas, jam nesant tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, jis nusikaltimą padarė bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendžiu už analogišką veiką, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas nepilnametis nusikalto nakties metu, yra charakterizuojamas neigiamai, kaip ne kartą pabėgęs iš namų, nereaguojantis į motinos ir socialinių darbuotojų raginimus lankyti mokyklą. Visa tai, prokurorės nuomone, rodo, kad nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis iš karto prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo metu. Be to, teisėjas jam skyrė griežtesnę bausmę, nei prašė prokurorė.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo T. T. gynėja advokatė prašo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis R. D. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėjas advokatas palaiko šį nuteistojo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintinas.

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė teisi, apeliaciniame skunde nurodydama, kad apylinkės teismas nepagrįstai T. T. pritaikė BK 92 str., nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 92 str. 1 d. nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Nors šiuo atveju T. T. amžius nusikaltimo padarymo metu, už padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 92 str. 1 d. numatytas sąlygas (jis nusikalto būdamas nepilnametis, yra nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą), tačiau esminė BK 92 str. taikymo sąlyga – išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai – nagrinėjamoje byloje išvis nebuvo apsvarstyta, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas visiškai nemotyvuotas, apsiribota tik bausmės skyrimo motyvavimu ir konstatavimu, kad T. T. už padarytą veiką skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtinas. Bet nuosprendžio aprašomojoje dalyje turėjo būti motyvuotas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 92 str. taikymo sąlygas ir suformuluojant bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą.

Spręsdamas, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas nepilnamečiui, teismas privalo vadovautis ne tik BK 92 str. normomis, bet ir bausmės paskirtimi, bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais, bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 41 str., 54 str., 91 str.) ir šių normų reikalavimų kontekste įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo nepilnamečio asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas (socialinę aplinką), kitas nepilnamečio elgesiui turinčias įtakos aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą, taip pat įvertinti, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas (atlikimas) paveiktų teigiamus socialinius kaltininko ryšius, asmenybę ir t. t. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo nepilnamečio resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka jam skirti vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, ribojančias jo elgesį ir kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų. Bylos duomenys liudija, kad T. T. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio pavojingumą atspindi du objektai – žmogaus sveikata ir nuosavybė, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo metu tik todėl, kad nukentėjusysis aktyviai pasipriešino užpuolikams, T. T. veikė kaip aktyvus nusikaltimo bendravykdis, pasikėsino į svarbiausias žmogaus vertybes. Nuteistasis pripažino savo kaltę tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, iš pradžių apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu nurodė melagingas įvykio aplinkybes, kad nukentėjusįjį pradėjo mušti iš nežinia kur atsiradę du nepažįstami asmenys, vėlesnės apklausos metu jis teigė, kad nukentėjusįjį mušė ir piniginę iš rankų jam bandė ištraukti R. D. ir L. G., taip menkindamas savo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir bandydamas sušvelninti savo atsakomybę. Nors nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neteistas, nes 2009-02-06 priimtas nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, jis nusikalto praėjus tik beveik mėnesiui po minėto nuosprendžio paskelbimo, 2009-02-06 nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, ir bausmės vykdymas jam buvo atidėtas bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, T. T. 2007-12-21 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 str. 1 d., jam nesant tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. Iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktos pažymos matyti, kad T. T. šeima yra šio centro žinioje nuo 2003-07-24, pažymoje nurodyta, kad T. T. yra delinkventinio elgesio, ne kartą pabėgęs iš namų, daro teisės pažeidimus ir, pasak jo paties, nebijo būti nubaustas, nes yra nepilnametis, linkęs išsisukinėti, meluoti, ne kartą pastebėtas valkataujantis su vyresnių draugų kompanija, vaikštinėjantis po kavines, barus ir prašantis pinigų, tėra baigęs aštuonias klases, toliau mokyklos visiškai nelankė, nuo 2004 m. įtrauktas į mokyklos socialinės rizikos vaikų sąrašus, visai nereaguoja nei į motinos, nei į socialinių darbuotojų raginimus lankyti mokyklą. Aptarti duomenys atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis kritiškai neįvertino savo poelgio, išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo, nors ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, padarytas nusikaltimas tėra loginė jo ankstesnio elgesio pasekmė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai T. T. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik nuteistajam atlikus realią laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir įgyvendinta bausmės paskirtis. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. T., netinkamai pritaikė BK 92 str. nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistojo R. D. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę yra nepagrįstas. Bausmė R. D. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad R. D. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, juo pasikėsino į svarbiausias žmogaus vertybes – sveikatą ir nuosavybę, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo metu, nes nukentėjusysis neleido užvaldyti turto, R. D. buvo aktyvus nusikaltimo bendravykdis, įvertino R. D. asmenybę, tai, kad jis nusikalto turėdamas teistumą, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, būdamas anksčiau teistas tris kartus už analogiško ir panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, nors yra jauno amžiaus, nesimoko ir nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Visa tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti savanaudiškus ir smurtinius nusikaltimus, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis nurodytomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas R. D. skyrė mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Anksčiau aptarti duomenys paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo metu. Be to, bylos medžiaga paneigia ir tai, kad, pasak apelianto, jis iš karto prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Iš pradžių apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. D. neprisipažino kaltu, neigė esmines bylos aplinkybes, savo kaltę vėliau pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Teisėjas, R. D. skirdamas griežtesnę bausmę, nei prašė prokurorė, jokių teisės normų nepažeidė. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, gali kaltininkui parinkti bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, prokuroro prašymas teismui neturi privalomosios galios.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir R. D. paskyrė nei savo rūšimi, nei dydžiu ne per griežtą, teisingą bausmę, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 326 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti BK 92 str. taikymą nuteistajam T. T. ir jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis