Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarties, kuria kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. įtariamas tuo, kad jis 2014 metų vasario mėnesį veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kaip nusikaltimo organizatorius verbavo, įgijo ir gabeno mažametį P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) į Daniją, siekdamas, kad mažametis būtų išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, o būtent: S. L., 2014 metų, vasario 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą kartu su nusikalstamos veikos organizatoriumi A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis gauti turtinės naudos, žinodami, kad P. P. yra mažametis, ir pasinaudodami jo pažeidžiamumu – mažametyste, bloga materialine padėtimi, įkalbėjo jį ir tokiu būdu užverbavo jį vykti į Daniją vogti iš parduotuvių. Po to, vasario 15 d. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsodino mažametį P. P., kuris su savimi turėjo kito asmens dokumentą – LR asmens tapatybės kortelę, išduotą A. I. vardu, į tyrimo metu nenustatytą FORD markės automobilį – kemperį, nugabeno į Daniją, kur jis buvo kontroliuojamas bei išnaudojamas nusikalstamų veikų – vagysčių iš parduotuvių daryme ir tokiu būdu pelnėsi iš mažamečio P. P. daromų nusikalstamų veikų, šiais savo veiksmais A. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje.

Skundžiama 2014-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., numatyti suėmimo pagrindai, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.

Teismo posėdyje advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, A. G. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Skundžiamoje teismo nutartyje išvardintų bylos medžiagos duomenų pakanka pagristai manyti, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taigi kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant teismui kardomosios priemonės skyrimo klausimą buvo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, taip pat nesprendžia klausimų susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į švelnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Kad duomenų (ir kokių būtent) pakanka ir yra pagrindas skirti kardomąją priemonę skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė, taigi BPK reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, remiantis BPK 122 straipsnio nuostatomis, gali būti skiriamas, o vėliau pratęsiamas, esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalies numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Skundžiama nutartimi įtariamajam A. G. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatus pagrindus, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei įtariamojo skundą, konstatuoja, jog 2014-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A. G., vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paskirta teisėtai ir pagrįstai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nėra galimybės.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei pareikšto įtarimo, A. G. įtariamas veikdamas organizuotoje grupėje padaręs nusikalstamą veiką, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamieji įstatymai numato tik išimtinai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kuomet pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Šiuo pagrindu skirdamas A. G. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įtariamasis neturi pastovaus uždarbio, yra ne kartą teistas, taip pat ir Austrijoje už prekybą vogtomis prekėmis. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, jog įtariamasis, būdamas jauno amžiais, buvo teisiamas už eilės nusikalstamų veikų padarymą, atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, pripažintas nusikaltusiu ir užsienio valstybėje, yra nevedęs, nedirbantis – neturintis legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamoje nutartyje šis suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

Remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad A. G. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis įtariamas labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje padarymu, tačiau ir tai, jog, kaip jau minėta, praeityje teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Taigi šiuo atveju pats inkriminuojamos bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis rodo neigiamą įtariamojo A. G. požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Šių aplinkybių pakanka išvadai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, konstatavo taip pat pagrįstai.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam A. G. paskirta esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimtojo įtariamojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.