Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2020 m. liepos 11 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėse, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu („Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį "(duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. P. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi. Nurodė, kad automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, jo podukra norėjo išsiimti pinigų. Pasiėmė pinigus ir sakė važiuoti pro sodų bendriją, sakė, kad išlysim iškart prie namų. Važiuojant ji paprašė sustoti, kad galėtų pas draugę nueiti pasiimti butelį. Iš galo privažiavo policijos ekipažas ir liepė pūsti. Nurodė, kad prieš tai buvau gėręs alkoholinių gėrimų: 2 taures šampano, 4 stiklines alaus. Nurodė, kad automobilis priklauso jam, teisės vairuoti neturi ir nebuvo įgyjęs, automobilį pirko savo reikmėms. Nurodė, kad moka vairuoti transporto priemonę, jei reikia, tai draugai paveža. Kai sustabdė policijos pareigūnai, tai gavosi visas spektaklis, kurį pats sukūrė. Nurodė, kad ne pirmą kartą yra sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį be teisių ir automobilis nebe pirmas. Nurodė, kad automobiliai yra jo pragyvenimo šaltinis. Nurodė, kad tokius savo veiksmus vertina blogai, padarė klaidą, važiavo, nes podukra prašė, gyvenvietės gerai nepažįsta. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, pajamas gauna tik už vaikus. Gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, iki (duomenys neskelbtini) rajono yra gal 30 km važiuojat miškais. Žmona gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo miškais pas ją, kad jo nesulaikytų. Pats važiuoja, jeigu neranda, kas atvežtų. Nurodė, kad vienas augina tris vaikus

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, S. P. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. B. nurodė, kad S. P. yra jos mamos vyras. 2020 m. liepos 10 d. apie 23.30 val. pas jos mamą į namus adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo jos vyras S. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo jos pasveikinti su gimtadieniu. Atvažiavo, jos manymu, jau būdamas nevisai blaivus, matėsi iš akių, kad yra neblaivus, ne tokios buvo, kaip būna blaivus. Nežino, ar jis pats vairavo, nes jis buvo ne vienas, jis atvažiavo su draugu, kurio nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Taip pat su jais į namus grįžo ir mama, kas vairavo automobilį nematė. Atėjus į namus buto kambaryje visi: ji, mama, mamos vyras S. ir jo draugas, vartojo alkoholį. Gėrė šampaną, po to degtinę, išgėrė du šampano butelius, po to dar degtinės butelį. Išgėrus turėtą alkoholį norėjo jo nusipirkti dar. Abu, tai yra ji ir S. P., išėjo iš buto ir nuėjo į automobilį, su kuriuo prieš tai atvyko S. Kelinta valanda galėjo būti, kai ji su S. išvažiavo prie bankomato, pasakyti negali, nežino, jau buvo tikrai vėlu, galėjo būti 2020 m. liepos 11 d. po 12 valandos nakties. S. būdamas akivaizdžiai neblaivus sėdo už automobilio vairo, užvedė automobilį, ji sėdo šalia į keleivio vietą, esančią priekyje. Iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, S. vairuojamu automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį. Nuvykus prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ji išlipo iš automobilio ir nuėjo nusiimti pinigų iš kortelės. Grįžus į automobilį, S. automobiliu pradėjo važiuoti iš aikštelės ir pasuko į kairę ir tada iš karto į dešinę, tai yra ketino namo grįžti pro sodus. Pravažiavo pro bažnyčią, gatvės pavadinimo nežino, po to pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir ten pastebėjo iš paskos parvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, kuris ženklintas skiriamaisiais ženklais. Policijos pareigūnai įjungę šviesos švyturėlius pradėjo juos stabdyti, tai pamatęs S. iš karto suko į pirmą pasitaikiusį namo kiemą. Po to privažiavo policijos pareigūnai, priėję patikrino jų abiejų girtumus ir nustačius, kad S. yra neblaivus jo automobilį nutempė. Taip pat gali pasakyti, kad S. P. neturėjo vairuotojo pažymėjimo (b. l. 37-40);

– 2020 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matomas baltos spalvos, medinis namas, kurio šiaurinė siena pažymėta Nr. 1. Ties namo vakarine siena yra žalia veja, kuri atskirta esančiu borteliu. Ant žalios vejos stovi raudonos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), kuris priekine dalimi pastatytas pietų kryptimi. Automobilio salono priekinėje dalyje, dešinėje pusėje esančioje daiktadėžėje rastas minėto automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas (b. l. 13-22);

– iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 11 d. 01.02 val. alkoholio kiekio matuokliu S. P. nustatytas 1,91 promilių girtumas, 01.20 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas (b. l. 31-34);

– 2020 m. liepos 11 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu perduota saugoti (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) ir priverstinai nuvežta (b. l. 23).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis S. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojos U. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti. S. P. buvo nustatytas vidutinis girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Praeityje tris kartus teistas, paskutinį kartą 2012 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 42-46). Asmuo administracine tvarka baustas, taip pat ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 48-49), nedirba (b. l. 51), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 52). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – areštą, jos dydį nustatant lygų maksimaliam terminui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad pagal teismui pateiktus duomenis kaltinamasis tokių pajamų, iš kurių galėtų sumokėti baudos bausmę, neturi, baudos mokėjimas iš išmokų vaikams pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Siekiant užtikrinti vaikų interesus ir apsaugą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyrius ir Telšių rajono savivaldybės administracija informuotinos apie tai, kad nuteistas asmuo turi vaikų iki aštuoniolikos metų, kurie lieka be reikalingos priežiūros, ir įpareigotinos užtikrinti vaikų perdavimą šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam S. P. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2020 m. liepos 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

S. P. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,87 promilės neblaivumas, neteisėti S. P. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis transporto priemonę ne kartą vairavo neturėdamas teisės tai daryti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas didesnis nei prokuroro siūlomas specialios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nors viešųjų registrų duomenimis minėto automobilio valdytoju-savininku kaltinamasis nėra įregistruotas, tačiau pagal į bylą pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį matyti, kad transporto priemonė priklauso kaltinamajam S. P. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, S. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas pagrįstu (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 22 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos S. P. yra 72 Eur ir jos priteistinos valstybės naudai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis turi tris nepilnamečius vaikus, kaltinamojo gaunamos pajamos yra tik išmokos vaikams bei tai, kad šiuo atveju gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalis) sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo netenkintinas.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas ir 2020 m. liepos 11 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. P. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.

S. P. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. P. poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. liepos 15 d. nutarimu S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir 2020 m. liepos 11 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Nuosprendžiui įsiteisėjus informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyrių ir Telšių rajono savivaldybės administraciją, kad nuteistas asmuo turi vaikų iki aštuoniolikos metų, kurie lieka be reikalingos priežiūros, ir įpareigoti užtikrinti vaikų perdavimą šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.