Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1053-376-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-20
Bylos Nr.
1A-1053-376-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ryšardas Skirtunas (pirm.), Virginija Švediene, Arunas Kisielius
Nukentėjusysis
V. M.
Nuteistasis
R. M.
Civilinis ieškovas
V. M.
Kategorijos

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1053-376/09

Teisejas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.;

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. lapkricio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teiseju Aruno Kisieliaus, Virginijos Švedienes,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,nukentejusiajam V. M.,nuteistojo R. M. gynejui adv. Vaidotui Sviderskiui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo, civilinio ieškovo V. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedes, turintis aukštaji išsilavinima, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL (1300) Lt bauda.

Šiuo nuosprendžiu nukentejusiajam V. M. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima, jo dydžio klausima perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. M. nuteistas už tai, kad jis vairavo keliu transporto priemone ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

o butent, jis, 2007 m. rugpjucio 23 d., apie 7.47 val. (duomenys neskelbtini) ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausanti automobili FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo ....link (duomenys neskelbtini) g., ir artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, laiku nesuletino greicio, nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“ ir partrenke per pereja, jo atžvilgiu iš kaires puses, ejusi V. M., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais R. M. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nukentejusysis V. M. apeliaciniu skundu prašo: nustatyti, ar nebuvo kaltinamojo veiksmuose tycios ir meginimo nuslepti tokio nusikaltimo detales, sasajoje ištiriant irodymus, liudijancius galima kaltinamojo poveiki teisesaugos institucijoms ir šiu instituciju galima veikima kaltinamojo puses naudai (fotolentele, ikiteisminio tyrimo vilkinima, kaltinamojo turtines padeties nustatymo nepakankamuma ir vilkinima, vengima išreikalauti kaltinamojo mobilaus ryšio duomenis ir kt.); nuosprendžio dali del kaltinamojo bausmes pakeisti ir pagal LR BK 281 str. 1 d. skirti kaltinamajam 2 metu laisves atemimo bausme, atimant teise vairuoti transporto priemones, bausmes vykdyma pagal LR BK 75 str. atideti 1 metams, ipareigojant nuteistaji per ši laikotarpi isidarbinti ir atlyginti nukentejusiajam padaryta žala; nuosprendžio dali del civilinio ieškinio perdavimo nagrineti civilinio proceso tvarka panaikinti, priimti nauja nuosprendžio dali, kuria nukentejusiojo civilini ieškini tenkinti visiškai.

Nurodo, kad teismas skyre kaltinamajam per švelnia bausme. Nuosprendžio dalis, kuria teismas nubaude R. M. pinigine bauda, yra nepagrista. Teismas nepagristai pripažino kaltinamojo atsakomybe švelninancia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi.

Teismo sprendime nera nurodyti motyvai, del kuriu teismas kaltinamojo R. M. elgesi pripažino nuoširdžiu gailejimusi. Bylos medžiagoje taip pat nera jokiu duomenu (išskyrus paties kaltinamojo pareiškima), kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Nuoširdžiu gailejimusi teismu praktika laiko tokius kaltinamojo veiksmus, kuriais padedama atskleisti nusikaltimo esme, siekiama kuo greiciau atlyginti žala. Deja, ne vieno iš tokiu veiksmu kaltinamasis R. M. nepademonstravo. Atvirkšciai, eismo ivykio tikroji eiga buvo maskuojama kaltinamojo neteisingais ir keiciamais parodymais. Naujuose parodymuose kaltinamasis siekia sušvelninti savo kalte, keldamas neitiketina versija, pagal kuria nukentejusysis, žengdamas atgal, užkirto kelia kaltinamojo automobiliui (t. 1., b.l. 109). Tuo tarpu kasacinis teismas nutartyje Nr. 2K-275/2009 teigia: „Jeigu proceso metu asmuo (...) keicia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybe nepripažistama atsakomybe lengvinancia aplinkybe“.

Apie autoivyki kaltinamasis neskubejo pranešti (praneše pravažiuojantis vairuotojas (t. 1., b.l. 16). Be to, kaltinamasis net teisme jo neatsipraše, o kaltinamojo nuoširdaus gailejimosi pareiškimas buvo užfiksuotas tik praejus beveik vieneriems metams po autoivykio (t. 1., b.l. 108-109).

Kaltinamasis tais paciais metais po tiriamojo ivykio dar 2 kartus buvo baustas už keliu eismo taisykliu pažeidima (t. 1, b.l. 117), o tai yra pagrindas bausmes griežtinimui, atimant kaltinamajam teise vairuoti transporto priemones.

Teismas nepagristai teigia, kad nera kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Kaltinamojo veika buvo padaryta visuotinai pavojingu budu (BK 60 str. 1 d. 10 p.), nes kaltinamasis ji partrenke perejos viduryje ir išvažiavo i priešingos eismo juostos puse (t. 1., b.l. 7, 8, 11). Be to, del padarytos veikos atsirado sunkiu padariniu (BK 60 str. 1 d. 11 p.), nes jis buvo nedarbingas 6 menesius, patyre didele turtine ir neturtine žala ir iki šiol jaucia sužalojimo pasekmes. Pagal BK 60 str. 1 d. 3 p. sunkinancia aplinkybe laikoma ir veika, padaryta del chuliganišku paskatu. Jis jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo nurodes, kad galejo buti juokaujama (t. 1., b.l. 41), nes automobilis važiavo letai ir neaišku, ar buvo stabdoma. Deja, nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybe nebuvo nagrinejama.

Teismas, skirdamas bausme, nesivadovavo LR BK 75 str. Kadangi kaltinamasis, padares žymia žala, mete darba, išvyko i užsieni ir visas savo lešas investavo kitai veiklai, o jis prašo žala atlyginti, teismas, skirdamas bausme, turejo atsižvelgti i šias aplinkybes ir atideti bausmes vykdyma bei ipareigoti kaltinamaji per ši laikotarpi isidarbinti ir atlyginti nusikaltimu padaryta žala. Pinigines bausmes skyrimas, reikalavimo atlyginti žala bei kaltinamojo teisinimosi lešu stygiumi kontekste, yra mažiausiai nelogiškas.

Teismas šališkai nagrinejo byla, nes netyre ir nereikalavo irodymu, kurie laikytini kaltinamojo atsakomybe sunkinanciomis aplinkybemis. Dar ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurode, jog mate, kad kaltinamojo automobilio stabdymo pedsakas prasidejo ties perejos viduriu (t. 1., b.l. 30). Tuo tarpu keliu policijos schemoje, sudarytoje dalyvaujant kaltinamajam, stabdymo pradžia pažymeta ties perejos zebro pradžia (t. 1., b.l. 7), o policijos atliktose nuotraukose stabdymo pedsako išvis nera (t. 1., b.l. 8, 10, 11). Tose nuotraukose medžiu šešeliai dingsta baltuju perejo zebro liniju vietose (t. 1., b.l. 8, 10, 11). Akivaizdu, kad tokios dokumentu korekcijos buvo atliktos kaltinamojo naudai. Buvo butina ištirti, ar tikroji eismo ivykio eiga nebuvo maskuojama klaidinanciais kaltinamojo parodymais ir, ar nebuvo dengiamas kitas nusikaltimas, kas galejo buti pagrindu kaltinimo perkvalifikavimui arba dar vienos atsakomybe sunkinancios aplinkybes pripažinimui. Be to, teismas šališkai raše teisiamuju posedžiu protokolus, o jo pastabu del protokolu nenagrinejo.

Teismas nepagristai motyvuoja ieškinio perdavima nagrineti civilinio proceso tvarka tuo, kad jis praše kreiptis i Konstitucini Teisma. Teismas nesigilino i šio prašymo detales. Šiuo prašymu jis sieke kreiptis i Konstitucini Teisma tik del UAB „BTA Draudimas“ solidarios civilines atsakomybes dydžio neturtinei žalai atlyginti. Prašymo tekstas aiškiai rodo jo nora, kad ieškinys butu nagrinejamas baudžiamojoje byloje, nepaisant galimo kreipimosi i Konstitucini Teisma. Deja teismas del šio prašymo nepasisake bylos nagrinejimo metu, todel jis galejo pagristai tiketis, kad ieškinys bus nagrinejamas šioje byloje ir pateike jo patikslinima. Bylos nagrinejimo metu Konstitucinis Teismas jau buvo pradejes nagrineti kitoje byloje pareikšta analogiška prašyma del Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. 1 d. atitikimo aukštesnes galios teises aktui. Todel net atidejus bylos nagrinejima iki Konstitucinis teismas išnagrines ši klausima, procesas nebutu buves užtestas nepagristai ilgai, juo labiau, kad procesas jau buvo vilkinamas kaltinamojo naudai be reikšmingu priežasciu. Ikiteisminio tyrimo metu beveik metus nebuvo atliktas joks procesinis veiksmas (t. 1., b.l. 28 ir 107), teismo posedis atidetas 3 menesiams kaltinamajam ir jo advokatui laiku neatvykus i posedi (t. 2., b.l. 3). Teismas taip pat buvo atidejes 2009-03-23 posedi 1 menesiui susipažinimui su nukentejusiojo prašymais, kurie nebuvo išspresti (t. 1., b.l. 171 ir 209). Kaltinamasis pretenziju del užtesto proceso neteike. Be to, „BTA Draudimas“ atstovas praše palikti ieškini nenagrineta, nes ieškovas nesikreipe i draudimo bendrove ne teismo tvarka. Teismas nepasisake ir del šio argumento. Jei teismas mane, kad pastarasis argumentas teisingas, tai tenkinti nukentejusiojo prašyma kreiptis i Konstitucini Teisma nebutu buve pagrindo, o ieškinio reikalavima galima butu tenkinti kitu atsakovu saskaita.

Ieškinio perdavimo nagrineti civiline tvarka motyvacija tuo, kad ieškini sunku apskaiciuoti, sprendime taip pat nepagrista. Pagal LR BPK ir teismu praktikos nuostatas teismas gali perduoti nagrineti civilini ieškini civilinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais. Cia tokio atvejo nebuvo. Pagal teismu praktikos nuostatas nera laikoma, kad neturtine žala yra sunku apskaiciuoti. Materialines žalos dydis ieškinyje yra smulkiai apskaiciuotas, detaliai nurodyti neturtines žalos faktoriai, pateikti ieškinio dydi pagrindžiantys dokumentai. Teismas nenurode, kad reikalingi kokie nors papildomi duomenys žalos dydžiui apskaiciuoti. Per teismini nagrinejima niekas iš bylos dalyviu nepraše atideti bylos nagrinejima del civilinio ieškinio. Jei teismas mane, kad truksta kažkokiu duomenu, bylos nagrinejimo atidejimas trumpam laikui butu pateisinamas atsižvelgiant i proceso tesima del išvis nereikšmingu priežasciu.

Civilinio ieškinio perkelimas i nauja byla apsunkintu procesa jo nenaudai. Tokiu atveju žalos atlyginimas atsidetu dar ilgesniam laikui. Tiketina, kad nuteisto per švelnia bausme R. M. nebutu imanoma surasti kaip civilinio atsakovo. Tai akivaizdu iš ikiteisminio tyrimo, kuris kaltinamojo naudai buvo tesiamas nepagristai ilgai. Kaltinamasis tuo metu spejo išvykti i užsieni ir neva panaudoti visas savo lešas studijoms. Prokuroras ikiteisminio tyrimo stadijoje nesieme visu galimu veiksmu jo civilinio ieškinio reikalavimui užtikrinti. Informacija apie kaltinamojo indelius ir saskaitas bankuose pareikalauta paveluotai – beveik po 1 metu nuo autoivykio (t. 1., b.l. 122, 123), kai kaltinamasis jau buvo pasirenges išvykti i užsieni (t. 1., b.l. 78-80), neareštuota R. M. turima transporto priemone.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamasis galejo imtis veiksmu nuslepti tikrasias savo pajamas ir turtine padeti, kad sudarytu teismui ispudi, jog žalos nera iš ko atlyginti. Vietoj to, kad dirbtu, jausdamas pareiga atlyginti žala, kaltinamasis meta darba ir išvyksta studijuoti i užsieni. Kaltinamasis, žinodamas, kad jau yra skolininkas, kaip žala padares asmuo, sakosi visas savo lešas panaudojes studijoms dar vienam aukštajam išsilavinimui isigyti (t. 1, b.l. 205-206). Be to, kaltinamasis savo noru dar karta tapo skolininku: papraše finansines paramos studijoms ir ateityje rengiasi gautas lešas gražinti savo naujajam kreditoriui (t. 1., b.l. 206). Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu buvo pakankamai laiko kaltinamajam pateikti arba teismui išreikalauti duomenis apie tikraja kaltinamojo turtines padeties dinamika po autoivykio. Šiu duomenu nepakankamumas yra teisesaugos instituciju klaida, todel ja butina ištaisyti teisme. Bylos medžiagoje, jau priemus nuosprendi, atsirado kaltinamojo advokato pateikti dokumentai, kuriu net nebuvo prašoma (t. 2., b.l. 17, 18).

Teisiamojo posedžio metu buvo keliamas klausimas del atsakovu tinkamumo. Pažymi, kad UAB „City Service“ atsakomybe preziumuojama. Jai kaip darbdaviui tenka pareiga irodyti, kad autoivykis ivyko nedarbo metu. Tokiu duomenu teismui nebuvo pateikta. UAB „City Service“ raštiškas pareiškimas, kad su kaltinamuoju jo automobilio panaudos sutartis nebuvo sudaryta, negali paneigti tokios sutarties faktinio egzistavimo (t. 2., b.l. 70-73). Jei tokios sutarties ir nebuvo, UAB „City Service“ pareiškimas neirodo, kad nagrinejamas autoivykis nesusijes su darbdavio nurodymu vykdymu.

Del UAB „BTA Draudimas“ replikos, kad jis nesikreipe del žalos atlyginimo ne teismo tvarka, pažymetinas Kasacines instancijos teismo išaiškinimas nutartyje 3K-3-155/2009. Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 13 str. 1 d. nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas del žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis i teisma. Šiame straipsnyje savokos pretenzija vartojimas negali buti aiškinamas kaip nukentejusiojo asmens pareigos nustatymas del žalos atlyginimo kreipiantis i draudika. Ši savoka taip pat negali buti aiškinama kaip nustatyta privaloma išankstine ginco sprendimo ne teisme procedura.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis V. M. praše jo apeliacini skunda patenkinti. Nuteistojo gynejas praše nukentejusiojo apeliacini skunda atmesti, prokurore praše iš dalies tenkinti skunda ir iš dalies patenkinti nukentejusiojo civilini ieškini.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentejusysis V. M. skundu prašo nustatyti, ar nebuvo kaltinamojo veiksmuose tycios ir meginimo nuslepti tokio nusikaltimo detales, sasajoje ištiriant irodymus, liudijancius galima kaltinamojo poveiki teisesaugos institucijoms ir šiu instituciju galima veikima kaltinamojo puses naudai (fotolentele, ikiteisminio tyrimo vilkinima, kaltinamojo turtines padeties nustatymo nepakankamuma ir vilkinima, vengima išreikalauti kaltinamojo mobilaus ryšio duomenis ir kt.); nuosprendžio dali del kaltinamojo bausmes pakeisti ir pagal LR BK 281 str. 1 d. skirti kaltinamajam 2 metu laisves atemimo bausme, atimant teise vairuoti transporto priemones, bausmes vykdyma pagal LR BK 75 str. atideti 1 metams, ipareigojant nuteistaji per ši laikotarpi isidarbinti ir atlyginti nukentejusiajam padaryta žala; nuosprendžio dali del civilinio ieškinio perdavimo nagrineti civilinio proceso tvarka panaikinti, priimti nauja nuosprendžio dali, kuria nukentejusiojo civilini ieškini tenkinti visiškai.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje del kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmes rušies ir dydžio yra teisetas ir pagristas byloje esanciais faktiniais duomenimis, todel naikinti nuosprendi šioje dalyje nukentejusiojo V. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, teisingai kvalifikavo R. M. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskyre jam tinkama bausme.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. M., vairuodamas automobili Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytu laiku ir vietoje, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, laiku nesuletino greicio, nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“ ir partrenke per pereja, jo atžvilgiu iš kaires puses ejusi V. M., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. M., 2007 m. rugpjucio 23 d. ikiteisminio tyrimo pradžioje liudytojo apklausos protokole nurode, kad jis bevažiuodamas pamate benueinanti pestiji pesciuju perejoje. Po keliu akimirku pestysis metesi i jo puse ir ivyko susidurimas (t. 1., b.l. 103-104). Taigi, R. M. nuo pat pirmos apklausos išsamiai išdeste eismo ivykio kilimo priežastis ir mechanizma, neneige savo kaltes, pripažino, kad partrenke pestiji pesciuju perejoje. Tai, kad pestysis, eidamas pesciuju pereja, metesi atgal ir buvo partrenktas automobilio, yra nurodyta iškart po eismo ivykio ir Eismo priežiuros tarnybos pareiguno 2007 m. rugpjucio 23 d. tarnybiniame pranešime (t. 1., b.l. 4). 2008 m. liepos 31 d. itariamojo apklausos metu R. M. taip pat patvirtino, kad pesciajam kryptelejus žingsni atgal, jis partrenke ji pesciuju perejoje. Savo kalte pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailejosi (t. 1., b.l. 108-109). Analogiškus parodymus kaltinamasis dave ir teismo posedyje (t. 1., b.l. 205). Jis visiškai pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailejosi (t. 2., b.l. 85). Taigi, nors byloje nera nustatyta liudytoju, galinciu patvirtinti kaltinamojo versija del eismo ivykio mechanizmo (kad nukentejusysis ženge žingsni atgal ir buvo partrenktas automobilio), kolegija neturi pagrindo abejoti kaltinamojo duotais parodymais, kurie per visa ikiteismini tyrima buvo nuoseklus. Net ir nenustacius tikslaus eismo ivykio mechanizmo, kolegijai nekyla abejoniu, kad eismo ivykis ivyko del kaltinamojo R. M. keliu eismo saugumo taisykliu pažeidimo (pats kaltinamasis to niekada neneige), kuomet jis nepraleido pesciuju pereja ejusio pesciojo, kuri partrenke bei sužalojo. Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. M. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Nors nukentejusysis V. M. apeliaciniu skundu prašo nustatyti, ar nebuvo kaltinamojo veiksmuose tycios ir meginimo nuslepti tokio nusikaltimo detales, kolegija sprendžia, kad byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, jog kaltinamasis R. M. butu tycia, del chuliganišku ar kitokiu paskatu partrenkes pestiji. Nukentejusiojo skunde nurodyti motyvai, kad kaltinamasis R. M. iš chuliganišku paskatu tycia ji partrenke, laikytini paties nukentejusiojo subjektyvia nuomone, nepagrista jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nukentejusysis ikiteisminio tyrimo metu teige, kad kaltinamasis tokiu budu bande pajuokauti, taciau tokie nukentejusiojo teiginiai ne tik kad nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, taciau net gi prieštaraujantys liudytojo G. V. parodymams, kuris, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teige, kad tuo metu buvo susidariusi automobiliu spustis, avarijos metu tiesiai i akis šviete saule, liudytojas mano, kad vairuotojas R. M. tiesiog nepastebejo pesciojo, iki pesciojo partrenkimo R. M. važiavo nedideliu greiciu - apie 40 km/h. Liudytojas girdejo stabdymo cypima (t. 1., b.l. 35-36). Taigi, šis liudytojas nenurode jokiu aplinkybiu, iš kuriu galima butu spresti apie chuliganiška vairuotojo R. M. elgesi iki pesciojo partrenkimo, pavojinga manevravima, greicio viršijima ir pan.

Nukentejusiojo V. M. skunde nurodyti argumentai, kad R. M. galimai dare poveiki teisesaugos institucijoms, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, kad buvo vengiama išreikalauti kaltinamojo mobilaus ryšio duomenis, atmestini kaip visiškai nepagristi. Šios nukentejusiojo nurodytos aplinkybes nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, todel laikytinos tik paties nukentejusiojo prielaidomis. Nukentejusysis net ir nenurode jokiu aplinkybiu, patvirtinanciu ikiteisminio tyrimo pareigunu netinkamus veiksmus, pasireiškiancius ikiteisminio tyrimo vilkinimu. Taip pat nukentejusysis nenurodo, kokiu budu ir del kokiu priežasciu (kokiu tikslu siekdamas) kaltinamasis galejo daryti poveiki teisesaugos institucijoms, nes jau iškart po eismo ivykio pats kaltinamasis visiškai pripažino savo kalte del eismo ivykio. Nukentejusysis nurodo, kad buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos, butent nukentejusysis nuolat teike ivairaus pobudžio prašymus, kurie dažniausiai budavo atmetami kaip nepagristi, del ko ikiteisminis tyrimas ir užsitese.

Nukentejusysis skunde nurodo, kad teismas šališkai raše teisiamuju posedžiu protokolus, o jo pastabu del protokolu nenagrinejo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusiojo pateiktos pastabos del teismo posedžiu protokolo, buvo pridetos prie bylos ir pirmosios instancijos teismo pripažintos kaip teisingos. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai pripažino, kad pastabos del pateiktu protokolu yra teisingos, todel nebuvo jokio pagrindo nagrineti kiekvienos nukentejusiojo pateiktos pastabos atskirai, nurodant, kad jos yra teisingos. Jei pirmosios instancijos teismas nebutu pripažines šias protokolu pastabas, tuo atveju butu pagrindas argumentuotai i jas atsakyti, nurodant nesutikimo priežastis. Pažymetina, kad nukentejusiojo pateiktos pastabos del teismo posedžiu protokolu nekeicia kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Nukentejusysis V. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai teige, jog nera kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Nurode, kad kaltinamojo veika buvo padaryta visuotinai pavojingu budu (BK 60 str. 1 d. 10 p.), nes kaltinamasis ji partrenke perejos viduryje ir išvažiavo i priešingos eismo juostos puse (t. 1., b.l. 7, 8, 11). Be to, del padarytos veikos atsirado sunkiu padariniu (BK 60 str. 1 d. 11 p.), nes jis buvo nedarbingas 6 menesius, patyre didele turtine ir neturtine žala ir iki šiol jaucia sužalojimo pasekmes. Pagal BK 60 str. 1 d. 3 p. sunkinancia aplinkybe laikoma ir veika, padaryta del chuliganišku paskatu.

Kolegija pažymi, kad nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui yra neatsargus, t.y. negali buti padaromi tycia. Jei ižvelgiama kaltinamojo nusikalstamoje veikoje tycios požymiu, kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. kvalifikuojami negali buti. Taigi, kvalifikavus kaltinamojo R. M. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nera jokio pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis R. M. nusikalstama veika padare tycia, tuo labiau iš chuliganišku paskatu, visuotinai pavojingu budu ar siekiant sunkiu padariniu. Todel nukentejusiojo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nenustate kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, laikytini visiškai nepagristais.

Nukentejusysis taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada del kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, nes sprendime nera nurodyti motyvai, del kuriu teismas R. M. elgesi pripažino nuoširdžiu gailejimusi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis R. M. nuo pirmos apklausos pripažino savo kalte del padaryto nusikaltimo, netrukde ikiteisminiam tyrimui byloje nustatyti tiesa, nuosekliai deste savo parodymus, iškart pažymejo, kad nuoširdžiai gailisi, todel kolegija neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdumu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailejosi, be to, kaip matytyti iš teismo posedžio protokolo, kaltinamasis sutiko nukentejusiajam atlyginti neturtine žala, sumokant 2000 Lt (t. 1., b.l. 205). Kolegija nenustate, kad kaltinamasis butu keites parodymus, todel nukentejusiojo skundo argumentai, kad kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera, nelaikytini pagristais.

Tai, kad apie eismo ivyki praneše ne pats kaltinamasis, o pravažiuojantis pro šali kitas vairuotojas, negali buti laikoma netinkamu kaltinamojo elgesiu. Bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis po eismo ivykio butu bandes pasišalinti iš eismo ivykio, tuo bandydamas nuslepti eismo ivykio aplinkybes ir išvengti atsakomybes.

Nukentejusysis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyre kaltinamajam per švelnia bausme. Prašo jam bausme griežtinti – paskirti 2 metu laisves atemimo bausme, bausmes vykdyma pagal LR BK 75 str. atideti 1 metams, ipareigojant nuteistaji per ši laikotarpi isidarbinti ir atlyginti nukentejusiajam padaryta žala. Be to, prašo kaltinamajam atimti teise vairuoti transporto priemones, nes kaltinamasis tais paciai metais po tiriamojo ivykio dar 2 kartus buvo baustas už keliu eismo taisykliu pažeidimus, o tai yra pagrindas bausmes griežtinimui.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir susipažinusi su kaltinamaji R. M. charakterizuojancia medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai parinko kaltinamajam pacia švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmes ruši – bauda. Nukentejusysis R. M. anksciau neteistas, turintis aukštaji išsilavinima, studijuoja užsienyje (studijos laikinai sustabdytos del baudžiamosios bylos), galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi, todel bausmes tikslai gali buti pasiekti paskiriant jam švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmes ruši – bauda. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i kaltinamojo asmenybe bei jo atsakomybe švelninancias aplinkybes, pagristai kaltinamajam paskyre bauda, mažesne nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas baudos vidurkis. Kolegija sprendžia, kad nera pagrindo griežtinti kaltinamajam R. M. paskirtos bausmes nukentejusiojo skunde nurodytais motyvais.

Nors nukentejusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamasis R. M., mesdamas darba ir išvykdamas studijuoti i užsieni, tokiu budu bando nuslepti savo pajamas ir turtine padeti, kolegija, susipažinusi su R. M. charakterizuojancia medžiaga, neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, išvykdamas studijuoti i užsieni, tokiu budu bandytu vengti atlyginti nukentejusiajam padaryta žala. Be to, kaip jau mineta, posedžio pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis sutiko nukentejusiajam iš dalies atlyginti neturtine žala, kas tik patvirtina pozityvu kaltinamojo nusiteikima ir nora atlyginti nukentejusiajam žala.

Kolegija atmeta nukentejusiojo skundo argumentus, kad kaltinamojo darbdavio UAB „City Service“ atsakomybe preziumuojama, todel šiai bendrovei tenka pareiga irodyti, kad autoivykis ivyko ne darbo metu. Bylos duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis R. M., vairuodamas jam priklausanti automobili, eismo ivykio metu vykde kokius nors darbdavio nurodymus ar kad tarp kaltinamojo ir jo darbdavio buvo sudaryta kokia nors automobilio panaudos sutartis. Tiek kaltinamasis, tiek ir jo buves darbdavys UAB „City Service“ nepatvirtino, kad R. M. butu vykdes kokius nors darbdavio pavedimus (t. 1., b.l. 62), del ko už padaryta žala nukentejusiajam butu buves atsakingas kaltinamojo darbdavys. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kalte, o jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad už eismo ivykio metu padaryta žala butu atsakingas kaltinamojo darbdavys, nera, žalos atlyginimas gali buti priteisiamas iš paties kaltinamojo ir jo civiline atsakomybe apdraudusios draudimo bendroves UAB „BTA Draudimas“.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai klausima del civilinio ieškinio perdave nagrineti civilinio proceso tvarka, tik pripažindamas nukentejusiajam teise i civilinio ieškinio patenkinima. Kadangi Lietuvos Konstitucinis Teismas dar nera išnagrinejes Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 straipsnio 1 dalies atitikimo aukštesnes galios teises aktui, tai nukentejusiajam padaryta turtine žala turi buti atlyginama iš atsakovo ir jo civiline atsakomybe apdraudusios draudimo imones pagal šiuo metu galiojancias Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo normas.

Kolegija sutinka su nukentejusiojo skundo argumentu, kad vien tai, jog nukentejusysis nesikreipe i draudimo bendrove ne teismo tvarka del jam padarytos žalos atlyginimo, negali buti kliutimi tenkinti nukentejusiojo ieškini del jam padarytos žalos atlyginimo, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant i byloje esancius rašytinius irodymus.

Nukentejusysis V. M. pareiške civilini ieškini 13178,10 Lt turtinei žalai, 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat praše priteisti jam 2000 Lt už savarankiška darba bei išlaidas ruošiant civilini ieškini ir bylinejantis, 0,02% delspinigius nuo priteitos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 0,02% delspinigius nuo 3779,14 Lt sumos, kuria ieškovui sumokejusi VSDFV, jei ivykis butu pripažintas draudiminiu (t. 2., b.l. 28-35).

Kolegija pripažista, kad nukentejusiajam nusikaltimu buvo padaryta žala, už kurios atlyginima yra atsakingas nusikaltima padares asmuo arba šio asmens draudimo imone, jei asmuo yra apsidraudes transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo ivykio diena galiojo V. M. su UAB „BTA Draudimas“ sudaryta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta V. M. civiline atsakomybe, del ko mineta draudimo bendrove buvo itraukta i byla civiliniu atsakovu (t. 1., b.l. 75).

Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 19 str. 6 d. nustatyta, kad, draudikas moka per eismo ivyki nukentejusiam treciajam asmeniui tik irodymais pagristos per eismo ivyki padarytos žalos dydžio išmoka, neviršijancia Istatymo 11 str. nustatyta draudimo suma, ir turi teise atmesti nepagristus reikalavimus del žalos, padarytos per eismo ivyki, atlyginimo. Istatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, yra iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 1 000 euru del neturtines žalos) ir 100 000 euru del žalos turtui.

Nukentejusysis civiliniu ieškiniu praše priteisti jam 13178,10 Lt turtines žalos. Pateike turtines žalos paskaiciavimo lentele (t. 2., b.l. 36), kurioje nurodomos konkrecios sumos už sugadintus rubus ir daiktus, už fotoaparato monitoriaus sugadinima, atliktas rentgenogramas, išlaidas vaistams bei papildomos išlaidos mitybai, patirtas transporto išlaidas ligos laikotarpiu. Kolegija sprendžia, kad nukentejusysis išties patyre turtine žala, taciau ne visos jo išvardintos patirtos išlaidos gali buti pripažintinos patirta turtine žala. Nusikaltimu padaryta žala turi buti atlyginta, taciau jos dydis turi buti irodytas bylos faktiniais duomenimis. Kolegija sprendžia, kad nukentejusiojo nurodytos išlaidos del sugadintu rubu bei fotoaparato monitoriaus sugadinimo, rentgeno išlaidos, išlaidos vaistams ir transporto išlaidos pripažintinos realiomis, jos iš dalies patvirtintos rašytiniais irodymais, todel turi buti priteistinos iš už žala atsakingo asmens. Papildomos išlaidos mitybai nelaikytinos pakankamai pagristomis, kadangi bylos duomenimis nepatvirtinta, jog nukentejusysis turejo vartoti ar vartojo pagerinta maista ar patirtos papildomos išlaidos maisto paruošimui buvo butinos, ir kad butent nukentejusysis, o ne jo šeimos nariai vartojo ši maista. Kolegija sprendžia, kad nukentejusiajam turi buti atlyginama jo patirta turtine žala, patvirtinta rašytiniais irodymais, taciau nukentejusysis negali siekti praturteti kaltinamojo ar draudimo bendroves saskaita, siekdamas prisiteisti patirtas išlaidas už maisto produktus bei maisto paruošima, nes tai prieštarautu sažiningumo ir protingumo principui. Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad nukentejusiajam iš UAB „BTA Draudimas“ priteistinos išlaidos turtinei žalai atlyginti, išskyrus išlaidos, susijusios su mityba.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. O mineto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentejusysis V. M. del sužalojimu patyre dideli fizini skausma, kuri jam sukele dešines blauzdos kaulu lužiai, šonkauliu lužiai, daugybines žaizdos, del traumos patirta operacija. Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam sukele ne tik fizini skausma, bet ir dvasini sukretima, daugybe nepatogumu, pasireiškianciu sumažejusia bendravimo galimybe, del patirtu traumu negalejimu tvarkytis remontuojamo buto, apribojimu rupintis naujagimiu sunumi, patirtu savotišku pažeminimu, negalejimu sportuoti, keliauti, testi profesiniu darbu. Kolegija sprendžia, kad nukentejusysis išties patyre neturtine žala, taciau jo prašomas priteisti 150000 Lt neturtines žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sažiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismu praktikai del nusikaltimu padarytos neturtines žalos atlyginimo, todel nukentejusiojo ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kolegija, mažindama nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi, atsižvelgia i tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam buvo padarytas del neatsargaus nusikaltimo. Neturtines žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentejusiajam padaryta žala, bet ne leisti nukentejusiajam pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendroves saskaita. Kolegija, nustatydama priteistinos neturtines žalos dydi, atsižvelgia ir i kaltinamojo asmenybe bei jo turtine padeti (nekilnojamojo turto Lietuvoje ir transporto priemoniu neturi - t. 2, b.l. 17, 18, piniginiu lešu bankuose nera daug – t. 1, b.l. 130-131, 134). Kolegija sprendžia, kad nukentejusiojo prašoma priteisti 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didele, kuri mažintina iki 10000 Lt. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. 1 d. 1 p., transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendroves negali viršyti 1000 euru (3452,80 Lt), tai ši suma nukentejusiajam priteistina iš UAB „BTA Draudimas“, o viršijanti maksimalia draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti suma, t.y. 6547,20 Lt priteistina nukentejusiajam V. M. iš kaltinamojo R. M..

Nukentejusysis prašo priteisti 2000 Lt už savarankiška darba bei išlaidas ruošiant civilini ieškini ir bylinejantis, 0,02% delspinigius nuo priteitos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 0,02% delspinigius nuo 3779,14 Lt sumos, kuria ieškovui sumokejusi VSDFV, jei ivykis butu pripažintas draudiminiu.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei nukentejusiojo civilinio ieškinio, nukentejusysis nebuvo atstovaujamas advokato, nesinaudojo advokato paslaugomis, civilini ieškini suraše pats, pats rinko ir rašytinius irodymus, kuriuos teike teismui. Taigi, istatymas nenumato, kad nukentejusiajam galetu buti apmokamas jo paties atliktas savarankiškas darbas rengiant ieškini bei bylinejantis, todel ieškinys del 2000 Lt bylinejimosi išlaidu priteisimo netenkintinas.

Nukentejusiojo ieškinio dalis del 0,02% delspinigiu priteisimo paliekama nenagrineta (LAT 2008 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–82/2008). Kolegija sprendžia, kad nukentejusysis ieškini del procesiniu palukanu priteisimo gali pareikšti civilinio proceso tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 7 d. nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutare:

nukentejusiojo V. M. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 7 d. nuosprendi:

priteisti nukentejusiajam V. M. iš civilinio atsakovo „BTA Draudimas“ 1163,10 Lt turtinei žalai ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo R. M. – 6547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškinio dali del 0,02% delspinigiu priteisimo palikti nenagrineta.

Likusioje dalyje V. M. ieškini atmesti ir nuosprendžio nekeisti.

Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Ryšardas SkirtunasTeisejai (parašas) Arunas Kisielius(parašas) Virginija ŠvedieneNuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas