Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3059-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
1-3059-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00371-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-3059-1078/2019Proceso Nr. 1-02-2-00371-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį paskiriant 6 MGL dydžio baudą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri to paties teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – iki pasveikimo arba V. P. psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

V. P. 2019 m. balandžio 10 d. apie 21.13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną G. P., t. y. tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į veidą, dėl ko ši nugriuvo ant grindų, o G. P. gulint ant grindų, ne mažiau kaip 7 kartus spirdamas abiem kojom į įvairias kūno vietas bei ne mažiau 5 kartus rankų kumščiais sudavęs į galvos ir veido sritį, po to, paėmęs už chalato apykaklės, tampydamas nukentėjusiąją po koridorių, tuo padarė pakaušio ir nosies srities sumušimus, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. P. sveikatą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 10 d. susipyko su savo drauge ir vartojo alkoholį su draugais, kiek išgėrė, negali pasakyti. Vakare, laiko neprisimena, grįžo namo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo motina G. P. tuomet jau buvo namuose ir pati vartojo degtinę. Jis nuėjo pamiegoti, kai pabudo, lauke jau buvo tamsu. Norėjo išeiti, susitikti su draugais ir dar išgerti, bet motina nenorėjo išleisti. Ji atsistojo už durų ir tiesiog neleido išeiti pro duris. Jis motiną pastūmė, nes norėjo praeiti, motina nuo jo pastūmimo nugriuvo. Negali pasakyti, ar ji nugriuvusi susitrenkė ir susižeidė, buvo toks neblaivus, kad sunkiai pamena konfliktą. Gailisi, kad su motina sukonfliktavo ir prieš ją smurtavo. Prieš tai 4 mėnesius alkoholio nevartojo ir su motina puikiai sugyveno. Papildomai nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. Kai po žodinio konflikto ir jam pastūmus motina nukrito ant grindų, galėjo būti, kad jis jai spyrė, kiek smūgių pataikė, neprisimena, taip pat jai trenkė ir į veido sritį, smūgių kiekio neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs. Mano, kad galėjo ir už chalato patampyti. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Žino, kad toks jo elgesys dėl to, jog jis geria. Kai yra blaivas, su mama sutaria gerai, ir tarp jų nevyksta konfliktai. (b. l. 63, 68)

Motyvuojamoji dalis

Be V. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta pareiškimų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolais (b. l. 7-10, 11-14), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 15-17), nukentėjusiosios G. P. (b. l. 8, 31-33), liudytojo Žygimanto Jachimovičiaus parodymais (b. l. 47-49), kitų objektų (b. l. 37-38), dokumentų apžiūros protokolais (b. l. 44-45), ikiteisminio tyrimo metu alkoholio matuoklio Alcotest 6810 užfiksuotais rodmenimis (b. l. 50), kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis V. P. ir nukentėjusioji G. P. yra sūnus ir motina, tad G. P. yra nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narė.

Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vieni kitus, tad teismas, jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas, nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. P., tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į veidą, dėl ko ši nugriuvo ant grindų, o pastarajai gulint ant grindų, ne mažiau kaip septynis kartus spirdamas jai abiem kojom į įvairias kūno vietas bei ne mažiau kaip penkis kartus rankų kumščiais sudavęs į galvos ir veido sritį, po to, paėmęs už chalato apykaklės, tampydamas nukentėjusiąją po koridorių, padarė nukentėjusiajai pakaušio ir nosies srities sumušimus, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. P. sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus V. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka. (b. l. 132)

Skiriant bausmę V. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. P. – administracine tvarka baustas daug kartų (b. l. 88-93), teistas (b. l. 94-101), kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Teismas atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat V. P., vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 10 d. 21.13 val. iki 2019 m. balandžio 12 d. 14.37 val. (2 paros). (b. 1. 53, 54)

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 69) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Nukentėjusiajai apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 133), duomenų apie skundo pateikimą nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. skirti galutinę bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. P. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 10 d. 21.13 val. iki 2019 m. balandžio 12 d. 14.37 val. (2 paras), kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

V. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti V. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti V. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė