- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-516-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05292-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kreditorius
- I. M.
- Skolininkas
- M. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės I. M. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė I. M. (toliau – ir kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (toliau – pareiškimas), prašydama iš skolininko M. S. (toliau – ir skolininkas) priteisti: 10 400,00 Eur skolą; 5 267,10 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 89,00 Eur įskaitytą žyminį mokestį; patirtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašė grąžinti 165,00 Eur žyminio mokesčio permoką. Kartu su pareiškimu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis: žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius mokėjimo pavedimus ir PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT2402540 apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. išdavė teismo įsakymą dėl 10 400,00 Eur skolos, 5 267,10 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (15 667,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 10 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei iš skolininko.
Šalies argumentai
3. Kreditorė kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir priteisti kreditorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti žyminio mokesčio permoką. Nurodė, kad teismas šių klausimų, priimdamas teismo įsakymą, neišsprendė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi grąžino kreditorei I. M. 165,00 Eur žyminį mokestį, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą, priteisimo atmetė.
5. Teismas, netenkindamas kreditorės prašymo teisinės pagalbos išlaidų dalyje pažymėjo, kad kreditorė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, pateikė mokėjimo pavedimo advokatų kontorai TGS Baltic kopiją, iš kurios nėra aišku, už ką konkrečiai padarytas mokėjimas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditorė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų (išrašytos sąskaitos, suteiktų paslaugų detalizacijos, kt.), konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, už kokias paslaugas, kokioje byloje kreditorė sumokėjo advokatų kontorai mokėjimo pavedime nurodytą 779,09 Eur dydžio sumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu kreditorė I. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti papildomą sprendimą dėl kreditorės I. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko M. S. arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorė yra apmokėjusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2402540 būtent už teisines paslaugas, suteiktas šioje byloje: išrašyta sąskaita už teisinių paslaugų suteikimą teikiama kartu su atskiruoju skundu. Kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikto sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio dokumento mokėjimo paskirtyje taip pat nurodyta, kad yra apmokama būtent PVM sąskaitą faktūra Nr. TGSLT2402540. Kitoje byloje, kurioje teismo įsakymas dėl negalėjimo jo įteikti skolininkui buvo panaikintas, kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos pateikus tuos pačius dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurie buvo pateikti ir šiuo atveju, t. y. pateikus apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, bet ne pačią sąskaitą. Taigi kreditorė, pakartotinai kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, turėjo pagrįstą lūkestį, kad teismas taip pat (vienodai) įvertins kreditorės pateiktus dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, proporcingos ir neviršijančios maksimalaus leistino priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Skolininko atžvilgiu yra vykdoma ne viena vykdomoji byla ir surašytas ne vienas turto arešto aktas, ką patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamas turto arešto aktų registro išrašas. Todėl formaliai atsisakius priteisti kreditorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės būtų ginami skolininko, kuris sąmoningai ir piktybiškai neatsiskaito su kreditoriais, interesai, bet ne kreditorės, kaip nukentėjusios nuo skolininko veiksmų, interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nors atskirajame skunde prašoma panaikinti visą teismo nutartį, iš skundo turinio matyti, kad apeliacijos objektas yra tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo netenkintas kreditorės prašymas priteisti iš skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos byloje teikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
9. Kreditorė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje – PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2402540 ir turto arešto aktų registro išrašą apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Pateiktais įrodymais kreditorė nurodo įrodinėjanti teismo atsisakytų priteisti teisinių paslaugų teikimo išlaidų pagrįstumą ir skolininko piktnaudžiavimą kreditoriais, dėl ko esą negali būti ginami skolininko, o ne kreditorės interesai. Pateiktus rašytinius įrodymus prašo priimti ir vertinti kartu su atskiruoju skundu nagrinėjant ginčo klausimą apeliacine tvarka.
10. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais įrodymais, pažymi, kad pateikta sąskaita Nr. TGSLT2402540 nebuvo iki šiol pateikta byloje, ja apeliantė grindžia savo atskirojo skundo argumentus, dėl šio dokumento nepateikimo pirmosios instancijos teismas apeliantei priėmė nepalankią nutartį, todėl laikytina, kad naujai pateiktas įrodymas susijęs su nagrinėjamu ginču, todėl priimtinas. Tuo tarpu kitą apeliantės pateiktą rašytinį įrodymą – skolininko turtinę padėtį patvirtinantį turto arešto akto išrašą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kaip nesusijusį su ginčo esme, t. y. patirtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų priteisimo klausimu, kadangi jis neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo pagrįstumo
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos priteisiant jas iš antrosios, pralaimėjusios bylą šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
13. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
14. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė.
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo priimtas kreditorės I. M. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašoma iš skolininko M. S. priteisti: 10 400,00 Eur skolą; 5 267,10 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 89,00 Eur įskaitytą žyminį mokestį; patirtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašoma grąžinti 165,00 Eur žyminio mokesčio permoką. Kartu su pareiškimu kreditorė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis: žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius mokėjimo pavedimus ir PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT2402540, išrašytos už jai suteiktą teisinę pagalbą, apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. išdavė teismo įsakymą patenkindamas kreditorės reikalavimus, tačiau nepasisakydamas dėl kreditorės išreikštų prašymų išieškoti iš skolininko jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti 165,00 Eur žyminio mokesčio permoką. Kreditorei pasikreipus į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir priteisti kreditorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti žyminio mokesčio permoką, pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu prašymą tenkino tik iš dalies: grąžino žyminio mokesčio permoką, tačiau išlaidų, patirtų už byloje suteiktą kreditorei teisinę pagalbą, nepriteisė. Teismas nurodė, kreditorė nepateikė išrašytos sąskaitos, teisinių paslaugų detalizacijos, tuo tarpu iš pateikto mokėjimo nėra galimybės nustatyti, kokioje byloje ir kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos.
16. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reguliuojančios teisės normos nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje pateikė tik 2024 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad kreditorė 779,09 Eur yra sumokėjusi ją atstovavusiai byloje advokatų kontorai TGS Baltic, mokėjimo paskirtis: TGSLT2402540. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą laikė nepakankamu, pažymėdamas, kad iš pateikto mokėjimo nurodymo nėra aišku, kokios tiksliai teisinės paslaugos suteiktos ir ar jos suteiktos būtent šioje byloje. Kartu su atskiruoju skundu pateikta 2024 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita faktūra serija ir Nr. TGSLT2402540 patvirtina, kad 779,09 Eur dydžio sąskaita išrašyta kreditorei „už teisines paslaugas“. Kaip galima matyti iš Lietuvos teismų informacinė sistemos duomenų, 2024 metais apeliantė teismuose jokių kitų ginčų, kaip tik nagrinėjama byla, neturėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytos išlaidos buvo patirtos ir už jas apmokėta iki teismo įsakymo priėmimo (2024 m. gruodžio 10 d.), taigi nėra pagrindo kreditorės veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar aiškaus nerūpestingumo. Nepaisant to, kad pakankami teisinės pagalbos teikimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra pateikti po teismo įsakymo priėmimo, nėra pagrindo teigti, jog kreditorė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų ir kartu neįgijo teisės į jų atlyginimą, kurio prašė pateiktu pareiškimu.
18. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įvardinta, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos apima teisės konsultacijas (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą, atstovavimą teisės klausimais, gynybą bei atstovavimą bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžiai turi būti vertinami sprendžiant klausimą dėl kreditorės prašomų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
19. Nors išrašytoje sąskaitoje neįvardintos konkrečios kreditorei suteiktos teisinės paslaugos, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorės vardu buvo teiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, prie jo pridėti du išsamūs prašymai dėl informacijos suteikimo, adresuoti Sodrai ir VĮ registrų centrui. Kaip jau nurodyta, teisinės paslaugos pagal Advokatūros įstatymą apima visų teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisės klausimais, todėl šie įrodymai vertinami, sprendžiant dėl teisinių paslaugų, suteiktų kreditorei, apmokėjimo dydžio pagrįstumo. Rekomendacijų 7 dalyje nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad maksimali priteistina teisinių paslaugų suma už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą sudaro 549,10 Eur (Rekomendacijų 8.6 punktas), o už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 22,38 Eur (Rekomendacijų 8.18 punktas). Taigi, maksimali priteistina teisinių paslaugų teikimo išlaidų suma šioje byloje sudaro 593,86 Eur (549,10 Eur + 22,38 Eur x 2) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
20. Įvertinus tai, kas nurodyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties dalis dėl teisinės pagalbos išlaidų (ne)priteisimo naikintina ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės: kreditorės I. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą priteisimo, tenkinamas iš dalies, priteisiant iš skolininko kreditorei 593,86 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą, priteisimo panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės.
Kreditorės I. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą, priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti kreditorei I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininko M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 593,86 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.