- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-2980-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02096-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos „Neris“
- Ieškovas
- UAB „Skolų išieškojimas“
- Atsakovas
- R. P., D. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Neris“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-239/2015 pagal ieškovo UAB „Skolų išieškojimas“ ieškinį atsakovams R. P., D. B. dėl skolos ir priteisimo, atsakovų priešieškinį dėl sodininkų bendrijos „Neris“ vidaus tvarkos taisyklių 6.10 punkto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas, kreipėsi į teismą, prašydamas lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų 349,14 Eur: 248,49 Eur nario mokesčio, 72,40 Eur skolos administravimo išlaidų, 28,24 Eur netesybų, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas, kaip sodininkų bendrijos „Neris“ (toliau – Bendrija) reikalavimo teises perėmęs asmuo, nurodė, kad skola susidarė atsakovams nemokant Bendrijos nario mokesčio. Pagal Bendrijos patvirtintų „Sodininkų bendrijos „Neris“ vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 6.10 punktą, atsakovai – žemės sklypo, esančio Bendrijos teritorijoje, savininkai, yra Bendrijos nariai. Taigi atsakovai turi pareigą mokėti Bendrijos nario mokestį ir Bendrijos patvirtinto dydžio netesybas.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutiko bei pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia Taisyklių 6.10 punkto dalį, numatančią automatinio tapimo Bendrijos nariu nuostatą. Atsakovai pažymėjo, kad Taisyklių nuostata, kai asmuo, įgijęs Bendrijos teritorijoje esantį žemės sklypą, prieš savo valią tampa Bendrijos nariu, prieštarauja jų apsisprendimo laisvei dėl buvimo Bendrijos nariais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino.
Teismas pripažino, kad Taisyklių 6.10 punkto 2 sakinio dalis: „Naujas savininkas 14 kalendorinių dienų laikotarpyje privalo pateikti valdybai prašymą tapti / netapti sodininkų bendrijos „Neris“ nariu, to neatlikus per nurodytą laikotarpį jis automatiškai tampa Bendrijos nariu ir jam taikytinos ir privalomos visos buvusios teisės ir pareigos“, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negali būti taikoma nuo jų patvirtinimo Bendrijos narių susirinkime momento (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 5 dalis, Konstitucijos 35 straipsnis, Bendrijos įstatų 26 punktas).
Šalies argumentai
Išanalizavęs pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovai niekada nebuvo pateikę prašymo tapti Bendrijos nariais. Dėl to teismas laikė, kad atsakovai ir nebuvo Bendrijos nariais. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas atsakovams sumokėti Bendrijos nario mokestį yra nepagrįstas, t. y. nario mokestis savo prigimtimi siejamas su naryste tam tikroje organizacijoje. Faktą, kad narystės mokesčiu siekta padengti Bendrijos turėtas išlaidas, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, jog apskaičiuotas nario mokestis buvo mažesnis už patirtas išlaidas, o Bendrijos narių 2010 m. gegužės 8 d., 2012 m. liepos 11 d. ir 2013 m. birželio 20 d. susirinkimų metu buvo svarstomas klausimas būtent dėl Bendrijos nario mokesčio nustatymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde Bendrija prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Skunde teigiama, kad Bendrijos patvirtintos Taisyklės neprieštarauja teisės aktams. Ginčo Taisyklių nuostatos tik verčia asmenis, įgijusius Bendrijos teritorijoje žemės sklypus, apsispręsti dėl tapimo Bendrijos nariais. Taisyklių 6.10 punktu reguliuojama situacija yra laikino pobūdžio, t. y. asmuo tampa Bendrijos kvazinariu iki tol, kol apsisprendžia juo likti ar nedalyvauti Bendrijos veikloje. Laikiniems Bendrijos nariams netenka mokėti didesnių įmokų nei ne nariams. Spręsdamas dėl skolos priteisimo teismas nepagrįstai rėmėsi tik nereikšmingu Bendrijos renkamų įmokų pavadinimu. Tai, kad Bendrija ginčo įmoką pavadino „Nario mokesčiu“ neturi jokios reikšmės, kadangi šias išlaidas privalo dengti ir ne Bendrijos nariai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime teigiama, kad Taisyklių 6.10 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui, SB 21 straipsnio 6 daliai, Įstatų 26 punktui. Bendrijos nario mokestis gali būti skirtas tik Bendrijos administracinėms sąnaudoms dengti, o išlaidos, patiriamos išlaikant Bendrijos teritorijoje esančius bendro naudojimo objektus, turi būti apskaitomos atskirai ir mokesčiai už nurodytas išlaidas surenkami atskirai nuo nario mokesčio. Kadangi atsakovai nebuvo Bendrijos nariais, jie neprivalo mokėti nario mokesčio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Bendrijos teritorijoje.
Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus.
Sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis SBĮ reglamentuojamų santykių subjektus. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (žr. kasacines bylas Nr. 3K-3-366/2013; Nr. 3K-3-91/2014). Mėgėjų sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas įgyvendinami per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis).
Buvimas sodininkų bendrijos narių nėra privalomas, o grindžiamas savanoriškumo principu. Vis dėlto žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkas ir nebūdamas bendrijos nariu yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; kasacinė byla Nr. 3K-7-49/2014). Taigi nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkas yra sodininkų bendrijos narys, ar ne, jis yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, todėl privalo apmokėti išlaidas jiems išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis, CK 4.76 straipsnis). SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pagal bylos svarstymui pateiktus įrodymus (Bendrijos visuotinio susirinkimo 2010 m. gegužės 8 d., 2012 m. liepos 11 d., 2013 m. birželio 20 d. protokolų kopijos) ieškovas pareikštame ieškinyje prašė priteisti narystės Bendrijoje mokesčio skolą. Tą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ne tik mokesčio pavadinimas, bet ir jo apskaičiavimo būdas, t. y. mokesčio dydis nesusietas su Bendrijos faktinėmis išlaidomis, patirtomis prižiūrint ir pan. bendrąją dalinę nuosavybę. Kolegija atkreipia dėmesį, kad sodininkų bendrijos nario mokestis įprastai yra pagrindinės bendrijos pajamos, iš kurių finansuojama bendrijos veikla. Bendrija, įgyvendindama savo tikslus, užsiima ne tik bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bet ir su tuo nesusijusia veikla, pavyzdžiui: plėtoja mėgėjišką sodininkystę. Taigi iš bendrijos narių surinktų nario mokesčių gali būti apmokamos tiek tokios bendrijos veiklos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su visų asmenų, įsigijusių žemės sklypą bendrijos teritorijoje, interesais, tiek tokios, kurios liečia tik bendrijai priklausančių asmenų poreikių tenkinimą. Negalima tapatinti situacijų, kai sodininkų bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą rinkti tam tikrą mokestį, ir kai bendrija turi konkrečių išlaidų ar yra aiškus būsimas jų dydis. Vadinasi, bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis). Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Ši taisyklė taikytina visų sodininkų bendrijos reikalaujamų mokėti įmokų atžvilgiu. Kadangi tokių įrodymų ieškovas nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo reikalavimų netenkino.
Teismas taip pat pagrįstai pripažino negaliojančiu Taisyklių 6.10 punkto 2 sakinio dalį, ginčytą atsakovų. Priklausymas sodininkų bendrijai yra paremtas savanoriškumo principu. Bet kokia kitokia taisyklė (pvz., kaip nustatyta Taisyklėse), pagal kurią asociacijos ar kitokie susivienijimo – įskaitant sodininkų bendrijos, nariu tampama neišreikus valios, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui, o nagrinėjamu atveju ir SBĮ 7 straipsnio 5 daliai. Apelianto argumentai dėl kvazi narystės ne tik yra teisiškai ydingi, bet ir prieštaringi, kadangi pagal apelianto samprotavimų logiką atsakovams prievolė mokėti nario mokestį turėjo atsirasti prieš jų valią, t. y. apelianto vienašalio sprendimo, prieštaraujančio minėtiems teisės aktams, pagrindu. Dėl to kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepasitvirtinusį, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.