Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1748-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-11
Bylos Nr.
A15.-1748-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01407-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
VĮ Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1748-1058/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01407-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2021 m. balandžio 29 d., apie 16.33 val., Vilniuje, Pavilnionių g. 22, vairuodamas automobilį „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė siuntų savitarnos terminalą ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Šiais veiksmais A. M. pažeidė KET 9, 101 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. M. parodė, kad nesutinka su kaltinimu dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Tą dieną jis su sūnumi valė nuotekų šulinį, paskambino žmona ir paprašė pasiimti nuo parduotuvės. Jis viską metęs išvažiavo ir paliko šulinį neuždengtą. Sūnus turi neįgalumą, su viena akim nemato visai, su kita labai prastai (pateikė sūnaus neįgaliojo pažymėjimą). Pakeliui prisiminė, kad neuždengė nuotekų šulinio, išsigando, kad sūnus netyčia neįkristų, todėl skubėjo namo. Žmonai įsėdus į mašiną, pasakė, kad reikia greitai važiuoti namo. Instinktyviai įjungė bėgį, bet dažniau vairuoja su mechanine pavara, o šitą kartą vairavo automatinę ir netyčia įjungė atbulinę eigą. Pajuto, kad mašina važiuoja atgal. Staigiai sustabdė ir pavažiavo į priekį. Pažiūrėjo į veidrodį, ar nėra žmogaus. Nieko nepastebėjęs išvažiavo. Prie išvažiavimo yra užkarda, ten stovėdamas dar kartą pažiūrėjo į veidrodėlį, bet nieko nematė ir nuvažiavo. Apie įvykį ir tai, kad viskas nufilmuota sužinojo iš pareigūnų. Nulėkė prie mašinos apžiūrėti, bet nieko nebuvo, net dažų ant kablio neliko. Paskambino pašto darbuotojai, pasakė, kad mašinai nieko nėra, pasiūlė atlyginti žalą. Jam paaiškino, kad žala nemenka, yra užpildyta deklaracija. Sutinka, kad jis įvažiavo į paštomatą, bet to tikrai nepajuto. Per veidrodį pažiūrėjo, atstumas buvo nemažas. Ten yra dar bordiūras, kokių 7 cm, matyt, todėl taip užmetė. Buvo tikrai įsitikinęs, kad nieko nekliudė, pats dirba (duomenys neskelbtini), žiūri įrašus.

Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas A. M. nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į paštomatą. Taip atsitiko dėl to, kad supainiojo bėgį, kadangi visą gyvenimą vairavo automobilį su mechanine pavarų dėže ir automatiškai buvo įsitikinęs, kad įjungė pirmą pavarą. Paspaudęs greičio pedalą pajuto, kad važiuoja atgal, iš karto sustojo ir nuvažiavo namo. Jokio smūgio į paštomatą nepajuto, todėl ir nuvažiavo. Tą dieną valė šulinį ir buvo ten įmetęs savo telefono aparatą, išvažiuodamas iš namų paliko šulinį atidarytą, o namuose liko neįgalus sūnus, kuris labai blogai mato, todėl buvo susinervinęs ir skubėjo atgal namo. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 9).

A. M. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); AB „Lietuvos paštas“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 29 d., 16.3 val., automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į AB „Lietuvos paštui“ priklausantį siuntų savitarnos terminalą, esantį Pavilnionių g. 22, Vilniuje (prie prekybos centro „Rimi“) ir jį sugadino. Automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš autoįvykio vietos pasišalino (b. l. 3); fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas AB „Lietuvos paštas“ priklausančio siuntų terminalo, adresu Pavilnionių g. 22, Vilniuje, apgadinimas (b. l. 4); žalos įvertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad siuntų savitarnos terminalo, adresu Pavilnionių g. 22, Vilnius, remonto kaina 2304 EUR+PVM, kadangi dėl apgadinimo reikia keisti visą koloną (b. l. 6); Kelių transporto priemonės išraše nurodyta, kad automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku yra A. M. (b. l. 7); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 11); vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Vaizdo įraše matosi, kaip automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavažiavęs atbuline eiga atsitrenkia į pašto siuntų terminalą, automobiliui atsitrenkus į paštomatą, automobilis sujuda (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), kyla pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. vairuodamas automobilį „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė siuntų savitarnos terminalą, esantį Pavilnionių g. 22, Vilniuje, ir jį apgadino. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės neginčijo, eismo įvykio faktas užfiksuotas prie bylos medžiagos pridėtame vaizdo įraše. Eismo įvykį bei siuntų savitarnos terminalo apgadinimą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos bei AB „Lietuvos paštas“ pareiškimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad A. M. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M., būdamas atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas siuntų savitarnos terminalas, adresu Pavilnionių g. 22, Vilnius, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakomybėn traukiamas A. M. teigė, jog nepajuto kliudęs siuntų savitarnos terminalą, tačiau tokie jo teiginiai laikytini gynybine pozicija, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas eismo įvykio faktas, matyti, kad atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamam automobiliui „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į paštomatą, automobilis sujudėjo, atitinkamai smūgio būta stipraus. Aplinkybę, kad smūgis buvo stiprus patvirtina ir byloje esanti savitarnos siuntų terminalo apgadinimų fotonuotrauka – įlenkimas pakankamai stiprus. A. M. tokio smūgio negalėjo nepajusti, o ir kaip patvirtino teismo posėdyje, suprato, jog supainiojo pavaras ir pajuto, jog automobilis pavažiavo atbulas, kaip parodė – automobilį „užmetė“ atgal. A. M. automobilis buvo priparkuotas galu į paštomatą, šalia neplataus šaligatvio bortelio, todėl jis negalėjo ne tik nepajusti, bet ir nesuvokti, jog automobiliui pajudėjus atbuline eiga, užvažiavo ant šaligatvio, o mašinos galui užėjus už stovėjimo aikštelės ribų, pritvirtintu kabliu galėjo kliudyti paštomato dureles. Logiška, kad net ir žvilgtelėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį, A. M. turėjo pamatyti, jog jo automobilio galas yra per arti paštomato durelių ir žinodamas apie gale įrengtą kablį, įvertinti galimas rizikas. Nepaisant to, pajutęs stiprų „užmetimą“ atgal, A. M. apsiribojo situacijos įvertinimu veidrodėlyje (iš jo žodžių), iš automobilio išlipęs nebuvo ir neįsitikinęs, kad dėl jo neapdairumo nebuvo sugadintas svetimas turtas, iš įvykio vietos pasišalino. Visa tai patvirtina tyčinius veiksmus. Savo skubų išvažiavimą iš įvykio vietos A. M. aiškino pergyvenimu dėl sūnaus saugumo, tačiau tai nepašalina jo kaltės ir atsakomybės už nepranešimą apie sukeltą autoįvykį. Iš žalos įvertinimo akto matyti, kad pašto siuntų terminalo, adresu Pavilnionių g. 22, Vilnius remonto kaina 2 304 EUR+PVM, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl A. M. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 10 EUR iki 12 EUR, o už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – nuo 1 100 EUR iki 2 000 EUR. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), vienas padarytų nusižengimų (numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje) pasireiškė neatsargumu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinius nusižengimus padarė asmuo, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, taip pat ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo atveju atsakomybę lengvina tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinama ir A. M. asmenybė – baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti A. M. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą, o už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, baudą, artimą minimaliai. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors A. M. ir baustas už KET pažeidimų padarymą, tačiau tai buvo pakankamai seniai (paskutinį kartą 2018 m.), nuobaudos negalioja, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, vienas jo padarytų nusižengimų pasireiškė neatsargia kaltės forma, supainiojus automobilio pavaras, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikymas nebūtų proporcinga priemonė, todėl ji netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 EUR dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 120 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 120 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21133182523

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė