Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. (J.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, teistas:

1) 2008 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 5 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2) 2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

3) 2014 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio pagrindu bausmę subendrinus su 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

4) 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. (J.) J. smurtaudamas prieš sugyventinę S. S. sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. gegužės 15 d. d., apie 21.15 val. kieme, Jogailos g., Vilniuje, prie pastato Nr. 4, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,04 promilės girtumas), tyčia koja spyrė vieną kartą sugyventinei S. S. į veido sritį, taip smurtaudamas prieš sugyventinę S. S., sukėlė jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis kartu su sugyventine S. S. gyvena kartu apie 3 mėnesius, veda bendrą ūkį. Šiuo metu negali nurodyti jų gyvenamosios vietos adreso, neseniai ten gyvena. Gyvena dviese, daugiau su jais niekas negyvena. 2019 m. gegužės 15 d. dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, jis kartu su sugyventine S. S. išėjo į miestą pasivaikščioti. Mieste abu vartojo alkoholinius gėrimus- alų ir degtinę. Kiek išgėrė, pasakyti negali. Būnant mieste Jogailos g., Vilniuje, namo kieme tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Sugyventinė jam priekaištavo dėl jo buvusių moterų. Ji pradėjo pavydėti, sakė, kad jis grįžtų pas savo moteris. Jie pradėjo konfliktuoti. Sugyventinė sėdėjo ant pastato palangės, o jis stovėjo prie jos. Jis nesusivaldė ir trenkė jai koja į veido sritį. Po konflikto jis prašė eiti namo, tačiau jiems kalbant atvyko policijos pareigūnai. Mano, kad juos galėjo iškviesti praeivis, kuris matė, kaip jie abu konfliktavo. Dėl to, kad sudavė sugyventinei, labai gailisi. Policijos pareigūnai pristatė jį į policijos komisariatą, o vėliau į areštinę. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose (b. l. 22).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. apie 21.30 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu gautas piliečio M. pranešimas, jog jis sulaikė Jogailos g. 3, Vilniuje, vyrą, kuris trenkė moteriai, kuri pabėgo (b. l. 5-6).

2019 m. gegužės 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas nukentėjusiosios S. S. pareiškimas, kad 2019 m. gegužės 15 d. apie 21.15 val. Vilniuje, Jogailos g. jos sugyventinis J. J. koja spyrė jai į veidą, ko pasekoje ji pajautė fizinį skausmą, taip pat apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis adresu Jogailos g. 4, Vilniuje, fiksuota, jog aplinkoje smurto požymių nematyti (b. l. 8-9).

Alkotesterio parodymais, kad 2019 m. gegužės 15 d., 22.09 val. J. J. nustatytas 1,04 promilių girtumas (b. l. 28).

Alkotesterio parodymais, kad 2019 m. gegužės 15 d., 22.16 val. S. S. nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 26).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. J. žodinio konflikto su savo sugyventine S. S. metu, tyčia koja spyrė jai į veido sritį, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. J. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, prašo bausmę sumažinti (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į J. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje keturis kartus teistas, trys teistumai neišnykę ir nepanaikinti, nors jis teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau du kartus jų padarymo metu buvo vartojamas smurtas (b. l. 54-60), daugybę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 35-53), nedirba (b. l. 33), registruotas darbo biržoje (b. l. 35). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir didžioji dalis įpareigojimų rūšių, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį parinkta pagrįstai (BK 48 str.). Teismas laiko netikslingu įpareigojimo dirbti nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis paskyrimą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad jis yra vartojantis psichiką veikiančias medžiagas asmuo (ne kartą baustas praeityje už narkotinių medžiagų vartojimą), darantis smurtinius nusikaltimus. Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam bausmės vykdymo laikotarpiu vietoje prokurorės pasiūlytų nemokamų darbų skirtinas kitas įpareigojimas – įsidarbinti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą naudoja smurtą nusikalstamų veikų metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turi įtakos nusikalstamų veikų darymui, skirtina jam baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Siekiant šios baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumo, nustatytinas šešių mėnesių įvykdymo terminas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. J. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 15 d., 21.40 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 11.01 val. (vieną dieną) (b. l. 17-18), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. J. skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d. 21.40 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 11.01 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti J. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti J. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.