Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje Tony C. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tony C. A. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu kaltinamas tuo, kad 2013-07-09, apie 02.37 val., Vokiečių gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis), automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas nustato administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tony C. A. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu kaltinamas padaręs teisės pažeidimus, dėl kurių nėra galimybės suprasti jo duotų paaiškinimų, kurie neišversti į lietuvių kalbą (b. l. 7). Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų kodekso 253 straipsnis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.Organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne lietuvių kalba surašytus dokumentus, tačiau tokiu atveju, jeigu prireikia, turi būti užtikrintas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnis be kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių numato įstatymu garantuojamą jam teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu kaltinant Tony C. A. ir surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą vertėjas niekur nedalyvavo. Teismas siekdamas pašalinti šiuos pažeidimus to padaryti negalėjo, nes Tony C. A. į teismo posėdį neatvyko, administracinio teisės pažeidimo protokole tiksli jo gyvenamoji vieta įvardinta „Vilnius“, t. y. nenustatyta, dėl ko teismas iškviesti jo į teismo posėdį negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad Tony C. A. paaiškinimus byloje pateikė ne lietuvių kalba, dėl ko turėjo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintą teisę naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau duomenų apie tai, kad protokolo surašymo metu dalyvavo vertėjas – nėra. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodant šiuo atveju privalomo vertėjo dalyvavimo, pažeidėjo gyvenamosios vietos, jo paaiškinimo lietuvių kalba, yra pažeidžiamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, jo žinojimas, kuo asmuo yra kaltinamas, dėl šių pažeidimų neįmanoma bylos išnagrinėti teisme.

Įvertinus visą tai teismas pripažįsta, kad Tony C. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam numatytų įstatymo reikalavimų, todėl administracinė byla naujo protokolo surašymui ir reikalingos medžiagos su vertimais paruošimo grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str., 286 str., teismas

nutarė:

administracinę bylą, kurioje Tony C. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir 123 str. 5 d., grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.