Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, nepilnamečiui nukentėjusiajam E. M., jo atstovei pagal įstatymą A. S., jo atstovui advokatui Kęstučiui Valiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravaęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis neįgalumą, nustatytas 40 procentų darbingumas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2012 m. sausio 5 d., apie 15 val., Pakruojo rajone, P. kaime, prie stadiono – viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, sudavė ranka ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį nepilnamečiui nukentėjusiajam E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), sukeldamas jam fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis ėjo iš miesto į namus, ėjo su skėčiu, kadangi lijo. Jam iš priekio ėjo vaikinukas, kuris prasilenkdamas su juo kliudė skėtį ir jį, nors vietos prasilenkimui buvo pakankamai. To vaikinuko rankos buvo kišenėse. Jis paprašė vaikino sustoti, bet šis nesustojo ir ėjo toliau. Tada jis pribėgęs prie vaikino paklausė, ką jis daro, o vaikinas jam atsakė „ko tu nori“ ir jis nesusivaldęs sudavė vaikinui ranka per veidą, nes vaikinas elgėsi labai nemandagiai, jis yra daug vyresnis, todėl jam ir neišlaikė nervai. Jokių sužalojimų vaikinui jis nepadarė, nes išorėje nieko nesimatė, nebent iš vidaus galėjo būti praskelta lūpa. Po smūgio vaikinukas nenugriuvo, o tik perbėgo į kitą gatvės pusę ir pradėjo ant jo sakyti visokius rusiškus keiksmažodžius, kalbėjo kalėjimo žargonu. Jam pagasdinus, kad vysis, vaikinukas nubėgo tolyn. Jų konfliktą galėjo matyti dvi merginos, kurios ėjo kokiu 100 metrų atstumu nuo jų. Naktį pas jį į namus atvažiavo konvojus ir jį išsivežė į policiją, kur jam sakė, kad jis nukentėjusįjį suspardė, sumušė iki kraujo, iki sąmonės netekimo, buvo sutrenktos smegenys, nuo ko ji buvo šokiruotas, nes nieko panašaus nebuvo. Jis savęs neteisina, gailisi, kad taip atsitiko, tačiau mano, kad tėvai vaikus turi auklėti daugiau mandagumo. Jis sutinka atlyginti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kiek yra pateikta kvitų, tačiau visiškai nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiojo jis nesuluošino ir nesužalojo, kaip teigiama ieškinyje, kad iki šiol jaučia kažkokius požymius, yra dvasiškai palaužtas. Jis pats negali pamiršti šio įvykio, neranda ramybės, turi gerti vaistus. Yra nedirbantis, turi neįgalumą, gali dirbti per dieną tik po tris valandas ir ne fizinį darbą. Pragyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos 537 litų, iš kurios moka išlaikymą sūnui. Pripažįsta, jog pasielgė negerai, nereikėjo taip daryti, atsiprašo nukentėjusiojo, tačiau kategoriškai nesutinka atlyginti neturtinę žalą, kadangi jis pats žmogaus niekada neužpultų, o šiuo atveju buvo išprovokuotas netinkamo nukentėjusiojo elgesio.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad tą dieną, eidamas iš namų P. kaime pro Pakruojo stadioną (nešė mamai dokumentus), ėjo takeliu, o priešais jį ėjo R. G. su skėčiu, priešais buvo stulpas, susiaurėjimas, pasisuko ir kliudė skėtį. Jo rankos buvo kišenėse, ėjo tolyn ir išgirdo, kad G. pradėjo keiktis, apsisukęs pasakė „ką čia dirbi“ ir pribėgęs prie jo paklausė, ar nemokė mandagumo, jis atsakė, kad mokė ir tada G. sudavė vieną smūgį į veidą, o po to kiek buvo smūgių gerai nebeatsimena. Jis perbėgo į kitą kelio pusę ir pasakė G., kad „prisidirbo“, o G. pradėjo bėgti link jo ir jis nubėgo tolyn link sporto centro. Prie sporto centro susitiko mamą ir viską pasakė, kas nutiko, pasakė, kad skauda galvą ir iš lūpos vidaus bėgo kraujas, nes buvo nubrozdinta, o mama paskambino policijai. Abu su mama nuėjo į policiją ir mama parašė pareiškimą. Grįžus namo jam pasidarė bloga, pradėjo vemti ir mama iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę Šiauliuose. Šiauliuose ligoninėje gulėjo 4 dienas, darė tyrimus, statė lašelines. Grįžus iš ligoninės dar skaudėjo galvą, galvą ir dabar skauda kai užeina. Jam buvo suduotas vienas smūgis su delnu į galvą, o kiek buvo suduota daugiau nepamena. Lygtai dar buvo suduotas vienas smūgis į žandą, o kitas į nugarą. Po smūgio labiausiai skaudėjo galvą. Savaitę laiko nelankė mokyklos, nes kai grįžo iš ligoninės, buvo atleistas nuo mokyklos lankymo. Mėnesį laiko nelankė kūnos kultūros pamokų, nes buvo atleistas. Anksčiau su kaltinamuoju konfliktų nėra turėjęs. Jis neneigia to, kad galėjo ant kaltinamojo negražiai pasakyti, nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Anksčiau galvos traumų neturėjo, tik mažas sirgo meningitu. Nuo suduoto smūgio į galvą nebuvo nugriuvęs, iš karto nubėgo į kitą gatvės pusę. Palaiko civilinį ieškinį.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. S. parodė, kad visas išlaidas mokėjo ji, dalį kvitelių tiesiog per savo žioplumą išmetė iš piniginės, nes buvo pirkti vaistai, vitaminai smegenims. Vaistus, vitaminus pirko ne savo noru, o neurologo nurodymu, pagal receptus. Su sūnumi lankėsi pas neurologą ir jis nurodė kokius vaistus, vitaminus nusipirkti. Pas neurologę ir anksčiau važinėdavo, bet po to įvykio paūmėjo, sūnus pradėjo rėkti naktimis, šaukti, kalbėtis. Meningitu sūnus sirgo būdamas mažas, o pasekmės liko, būna irzlus, skauda galvą. Kai su sūnumi susitiko tą dieną tuojau po įvykio, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Šiaulių ligoninėje sūnui peršvietė galvą ir iš karto paguldė į ligoninę, pastatė lašelinę. Nemano, kad jeigu nieko sūnui nebūtų buvę, jis būtų buvęs laikomas ligoninėje ir statomos lašelinės.

Liudytoja A. O. parodė, kad ji su drauge L. ėjo palydėti draugės S., kurią palydėjusios iki stadiono vidurio, grįžo atgal namo. Nuo Pakruojo pusės lik P. kaimo ėjo R., o E. ėjo nuo P. kaimo link Pakruojo miesto. Jos prasilenkė su E., pasisveikino ir nuėjo. E. ėjo „išmetęs rėmą“, rankos buvo kišenėse, užsikabino už vyro ir ėjo toliau, o tas vyras pasakė, kad sustotų, tačiau E. nesustojo. Tada vyras prisivijo E. ir pasakė, kad gal gali eiti atsargiau ir lyg su pirštine sudavė E. per veidą, E. patraukė galvą, ir tuo metu jos nusisuko ir nuėjo toliau. Po to kai ji atsisuko, E. jau buvo kitoje gatvės pusėje ir pasakęs keiksmažodį nubėgo tolyn. Pasakė, kad „čiulpk b...“ E. nubėgo greitai, nesimatė, kad jam būtų kokių sužalojimų, kad kas nors jam būtų blogai. Ji matė, kaip E. prasilenkdamas su R., atsitrenkė į R., ir netrukus išgirdo, kaip R. pašaukė E. sakydamas „sustok“, bet E. nesustojo ir ėjo toliau. Tada R. jį pasivijo ir su kažkuo sutrenkė per veidą, tiksliai nematė su kuo, kur tiksliai pataikė, nematė. R. E. sudavė vieną kartą. E. ji pažįsta, nes gyvena netoliese ir eina į vieną mokyklą.

Liudytoja L. Z. parodė, kad su A. ėjo palydėti kitos draugės ir grįždamos atgal prasilenkė su E. Prieš jas ėjo R., o E. ėjo „išmetęs rėmą“ ir atitrenkė į R. Pačios pradžios ji nematė, nes jai papasakojo A., kuri buvo atsisukusi. Ji girdėjo, kaip E. nuėjus tolyn, R. jam sakė „sustok“, bet E. nesustojo ir R. pasivijo E., trenkė su pirštine ar dar su kažkuo, ji gerai nematė. E. palenkė galvą. Ji mano, kad R. net netrenkė, o tik palietė, ir E. nuėjo į kitą kelio pusę. R. E. sudavė vieną smūgį į veidą, sudavė nestipriai, o su kuo sudavė nematė, konkrečiai į kokią veido vietą sudavė irgi nematė. E. palenkė galvą, kad išvengtų smūgio. Ji matė, kad pakreipė galvą. Nuėjęs į kitą kelio pusę E. labai nusikeikė, tai yra, pasakė „čiulpk b....“, sakė tai R.

Specialistas (ekpertas) G. A. C. parodė, kad pateiktą byloje specialisto išvadą tvirtina, kad sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo užfiksuota. Jo išvadoje parašyta diagnozė - galvos sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas yra nustatyta, remiantis tiriamojo nusiskundimais, kai jį apžiūrėjo gydytojas, tačiau duomenų apie trauminius pakitimus, nubrozdinimus, kraujosruvas, žaizdas, kraujosruvas po minkštaisiais dangalais, po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kietojo galvos dangalo, kaulų lūžių, ar panašiai nėra. Šiuo atveju buvo pacientas, kuris lankėsi pas gydytoją ir gydytojas negali paleisti paciento be diagnozės, jis turi kažką rašyti. Šiuo atveju, kadangi pacientas skundėsi galvos skausmu, kad jį sumušė, pataikė į galvą, gydytojas parašė, kad galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, tačiau pats gydytojas prieštarauja tai diagnozei ir parašo, kad nėra meningitinių simptomų, galvos smegenų nervai be pakitimų, lūžių nėra, sausgysliniai refleksai gyvi. Nukentėjusysis buvo gydomas būtent dėl galvos skausmų, buvo apžiūrėtas okulisto ir nustatyta, kad akių dugnas be patologinių pakitimų. Pabaigoje parašyta, kad geros būklės išrašytas į namus tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Dar parašyta, kad skyriuje jautėsi neblogai, skundėsi tik galvos skausmais, patologinių meningitinių simptomų nepastebėta, vyzdžiai lygūs, reakcija į šviesą gera. Jis negali paneigti galvos skausmų, tačiau patvirtinti, kad tikrai nukentėjusiajam skauda galvą, irgi negali. Dėl to nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą, net remiantis neobjektyviais duomenimis, kaip galvos skausmais, negali. Nukentėjusysis ligoninėje buvo gydytas ir skirti vaistai, vaistus kompensuoja ligonių kasa, ar pirkosi vaistų pats, negali pasakyti. Nukentėjusiojo atveju specialus maitinimas jam neturėjo būti skirtas, nes nėra duomenų apie apatinio ar viršutinio žandikaulio traumas, nėra duomenų apie vegetacinius sutrikimus, kad negalėtų ryti. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad tiriamajam buvo perskelta lūpa nėra, parašyta, kad atvykus išorinių galvos sumušimo požymių nėra. Kadangi jis jo pats neapžiūrėjo, todėl konkrečiau nieko negali pasakyti. Gydytojas paciento negali išleisti iš kabineto nenustatęs diagnozės, privalo išrašyti kažkokius vaistus, bet ar tikslingai išrašo vaistus, ar reikėjo juos išrašyti, reikia klausti paties gydytojo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 5-6) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, P. kaime, netoli stadiono.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15) matyti, kad nukentėjusiajam E. M. diagnozė – galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas nustatyta, remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes. Duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas.

Iš asmens blaivumo testo rezultatų (b.l. 31) matyti, kad kaltinamasis R. G. įvykio metu buvo blaivus.

Iš nukentėjusiojo E. M. civilinio ieškinio su priedais (b.l. 75-78) matyti, kad jis reiškia 186 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 3000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos (b.l. 92) matyti, kad nukentėjusysis E. M. nelankė mokyklos pagal gydytojo atleidimą nuo 2012-01-05 iki 2012-01-13 ir buvo atleistas nuo kūno kultūros pamokų nuo 2012-01-05 iki 2012-02-10 bei kad žiemos atostogos mokiniams buvo iki 2012-01-06.

Iš VšĮ respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktų duomenų (b.l. 95) matyti, kad nukentėjusysis E. M. Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje lankėsi pas vaikų neurologą 2012-01-23, nustatyta diagnozė: centrinės nervų sistemos astenizacija po galvos traumos, skirtas gydymas 1 mėn.

Iš VšĮ Pakruojo ligoninės informacijos (b.l. 96) matyti, kad nukentėjusysis E. M. 2012-01-05 Pakruojo ligoninės priėmimo skyriuje nesilankė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – P. kaime, prie stadiono, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį nukentėjusiajam E. M. ir taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 55 str.

Kaltinamasis R. G. neteistas (b.l. 44), vieną kartą baustas administracine tvarka (b.l. 45), gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (b.l. 47), yra įrašytas psichiatro įskaitoje ir pastoviai gydosi (b.l. 49), darbo biržoje neregistruotas, nedirba (b.l. 50, 51), yra neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumas iki 2032-12-07 (b.l. 72-73), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, tik prašo atlyginti žalą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kitas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam R. G. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam R. G. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo E. M. 186,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. G. rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas 70,19 litų, kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais, o likusi 115,81 litų civilinio ieškinio dalis atmestina, kadangi ji nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais bei paneigta specialisto išvadą byloje pateikusio eksperto parodymais, jog nukentėjusiajam joks pagerintas maitinimas nebuvo reikalingas (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo E. M. 3000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iš dalies, kadangi šis ieškinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bei byloje esančiu civiliniu ieškiniu (b.l. 75), jog jis patyrė stresą, kurį jaučia iki šiol, naktimis kamuoja košmarai, mokykloje iš jo tyčiojasi vaikai, dėl sužalojimo patyrė didelį skausmą, kurį jaučia iki šiol, patyrė dvasinius išgyvenimus, kamuoja nerimas dėl tolimesnės sveikatos būklės, dėl sužalojimo turėjo problemų, aptarnaudamas save, negalėjo būti pilnaverčiu šeimos nariu, apsiribojo bendravimo galimybės su artimais žmonėmis, giminėmis, visi šie veiksniai jam trukdo bendrauti su žmonėmis ir patirtos traumos pasekmes jaus visą laiką. Tačiau byloje nėra pateikta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kadangi pagal byloje esančią specialisto išvadą ir teisiamajame posėdyje apklausto specialisto (eksperto) parodymus, nukentėjusiajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, dėl kurių jam būtų buvęs reikalingas pagerintas maitinimas, jis nebūtų galėjęs savęs apsitarnauti ar būti nepilnaverčiu žmogumi.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. M. jokie sužalojimai nebuvo padaryti, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, o diagnozė nustatyta, remiantis jo paties nusiskundimais. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. M., praeidamas pro kaltinamąjį, rankas susikišęs į kišenes, liudytojų parodymais - „išmetęs rėmą“, užkliudė daug vyresnį amžiumi žmogų bei nekreipdamas į tai jokio dėmesio nuėjo tolyn, kas turėjo įtakos ir išprovokavo kaltinamąjį įvykdyti prieš jį nusikalstamą veiką. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nes turi neįgalumą, kuris jam nustatytas iki 2032-12-07 (iki 65 m. amžiaus), pragyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, iš kurios jo žodžiais padeda išlaikyti sūnų iš pirmos santuokos, pastoviai gydosi psichiatro kabinete. Todėl teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo kaltę bei jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 3000,00 litų, yra nepagrįstai per didelis, ir mažina jį iki 300,00 litų, kuris yra priteistinas iš kaltinamojo, kadangi žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.250 str., 6.263 str.).

Likusi nukentėjusiojo E. M. civilinio ieškinio dalis 2700,00 litų dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam E. M. nusikaltimu padarytą 70,19 litų turtinę žalą.

Į atliktą bausmės laiką nuteistajam R. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2012 m. sausio 6 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam R. G. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš nuteistojo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 70,19 Lt (septyniasdešimt litų ir 19 centų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 (tris šimtus) Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo E. M. 115,81 Lt (vieno šimto penkiolikos litų 81 cento) civilinį ieškinį dėl dalies turtinės žalos atlyginimo ir 2700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) litų civilinį ieškinį dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.