Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-18 · Byla Nr. N-575-8912-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
N-575-8912-09
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-8912/2009Procesinio sprendimo kategorija 79.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 - ajame policijos komisariate (toliau - ir Institucija) 2009 m. spalio 1 d. buvo gautas E. K. pranešimas, jog 2009 m. rugsėjo 24 d., 13.27 val., Vilniuje, P. Vileišio g. 9 esančioje krepšinio aikštelėje stovėjo automobilis „Ford Orion“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 7 d. nutarimu nutarė pagal gautą E. K. pranešimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nutarime nurodė, kad remiantis 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo A. S. pranešimu, minėta asfaltuota aikštelė gali būti naudojama kaip bendro naudojimo teritorija, todėl nesant pakankamai duomenų, įrodančių, kad minėto automobilio vairuotojas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 130., 155.5. punktų reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima.

Šalies argumentai

E. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. spalio 7 d. nutarimą, jo pareikšimą išnagrinėti iš naujo ir nubausti Kelių eismo taisyklių pažeidėją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi E. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad E. K. nepatyrė jokios moralinės, fizinės ar turinės žalos, todėl jis negali būti laikomas nukentėjusiuoju šioje administracinėje byloje, ir todėl jo skundą atsisakė priimti.

II.

E. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti, pripažinti jį nukentėjusiuoju ir jo pareiškimą išnagrinėti. Nurodo, kad ginčijamas Institucijos nutarimas jį žeidžia morališkai, sukelia dvasinius išgyvenimus, griauna jo tikėjimą, kad valstybinės institucijos gina viešąjį interesą. Teigia, kad panašius jausmus sukelia ir užfiksuotas pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymo nuostatas ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, E. K. prašymą pripažinti byloje jį nukentėjusiuoju, atmeta kaip nepagrįstą.

ATPK 291 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nukentėjusiojo sąvoka yra apibrėžta ATPK 273 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taigi, šios teisės normos analizė suponuoja išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas.

Atsižvelgus į tai, kad ATPK 124¹ straipsnis, kurio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, yra dešimtajame ATPK skirsnyje, kuris reglamentuoja administracinius teisės pažeidimus transporte, darytina išvada, kad šiuo pažeidimu kėsinamasi į įstatymu nustatytus eismo saugumo reikalavimus, todėl žala, dėl šio pažeidimo padarymo, kyla eismo saugumui, o ne konkrečiam asmeniui.

Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi E. K. teisėtai ir pagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo skundą buvo atsisakyta priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. K. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius