- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- A5.-155-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00018-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. G.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui K. J.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 dalių reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, kadangi neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje prieš pradedant dirbti statybvietėje V. L., gim. (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau - VSDFV) apie asmens darbo pradžią, nes 2019-10-29 nuo 9.00 val. iki 14.00 val. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., V. L. nešiojo cemento maišus prie veikiančios mūrijimo skiedinio maišyklės. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. G. ir darbuotojo V. L. esant darbo santykių požymiams, darbdaviui atstovaujantis asmuo I. G. neužtikrino, kad darbuotojas V. L. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, antras darbo sutarties egzempliorius būtų įteiktas darbuotojui ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV apie asmens darbo pradžią, todėl minėtu laikotarpiu (2019 m. spalio 29 d.) darbuotojas V. L. dirbo nelegaliai.
I. G. dėl padaryto nusižengimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi. Teisme jis paaiškino, kad prieš savaitę iki spalio 29 d. jam darbuotojai buvo išreiškę norą, kad jis surastų ir įdarbintų pagalbinį darbuotoją, kuris kelis kartus per savaitę ateitų padaryti kelis nekvalifikuotus darbus. Savo jaunėliui broliui D. G., dirbančiam kartu su juo UAB (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad susiieškotų, pasikalbėtų su tinkamu žmogumi į pagalbinio darbuotojo pareigas ir tada jis tą asmenį įdarbins. Kaip vėliau sužinojo, jo brolis ir kiti darbuotojai socialiniuose tinkluose pagal skelbimą susirado V. L. ir jį pasikvietė į objektą, kad jis pasibandytų dirbti. Jis V. L. pamatė pirmą kartą, kai šis atėjo darbintis, t. y. po dviejų savaičių. Atėjus jam darbintis, sužinojo, kad jis našlaitis ir turi susitvarkyti popierius, pažymas, kad gautų vienkartines išmokas suėjus pilnametystei. Kai V. L. jau galėjo pas jį dirbti ir buvo susitvarkęs popierius, jis jį įdarbino. Jo įmonėje (duomenys neskelbtini) per visus patikrinimus, kiek jų yra buvę, čia pirmas kartas, kai dirbo nelegalus darbuotojas. 2019 m. spalio 29 d. Darbo inspekcija buvo viename iš jo įmonės objektų. Pripažįsta, kad V. L., pasak jo brolio D. G., objekte dirbo nelegaliai apie porą valandų, nes brolis ir kiti darbuotojai norėjo patikrinti, ar tokiam pagalbiniam darbui samdomas žmogus fiziškai pajėgus. Jei byloje yra filmuota medžiaga, turėtų matytis, kad V. L. objekte dirbo ne su darbo rūbais, o su ta pačia sportine apranga, su kuria atvažiavo autobusu pasikalbėti dėl darbo. Iki šio įvykio gal prieš dvi savaites pasakė broliui, kad gali susirasti pagalbinį darbuotoją. Jo brolis D. G. įmonėje (duomenys neskelbtini) užima statybininko pareigas. Jo buhalterė rengia visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui, rengia darbo sutartis. O jis ant buhalterės įdarbinimui paruoštų dokumentų pasirašo bei sudeda antspaudus. Jis yra vienintelis atsakingas už asmenų įdarbinimą įmonėje. Jo broliui D. G. yra žinoma aplinkybė, kad D. G. įmonėje tik statybininkas, o I. G. yra darbdavys. Visa atsakomybė tenka jam, kad nesukontroliavo, dėl to brolis atsivedė įdarbinti V. L.. Prisipažįsta, kad padarė šį administracinį nusižengimą, nes jis pats ir yra darbdavys įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl turėjo užtikrinti, jog asmuo nepradėtų darbų tol, kol nėra išpildytos įstatymų nustatytos sąlygos. V. L. pirmą kartą pamatė lapkričio 14 d. ar lapkričio 15 d., kai jis jį įdarbino. Įvykio dieną jis jo visai nematė, nei prieš patikrinimą, nei po jo. Jo pareiga yra instruktuoti darbuotojus, kad jie neatsivestų tokių asmenų ir nedarytų tokių pažeidimų. Kokios sąlygos taikomos asmeniui, norint jį išbandyti, ar jis tinkamas darbui, sužinojo pačioje Darbo inspekcijoje. Patikrinimo dieną, t. y. spalio 29 d., V. L. dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Kelintą valandą tą dieną pradėjo dirbti V. L., jis nežino. Tą dieną V. L. dirbo įmonės naudai, jis turėjo iš konteinerio atnešti cemento maišus. Dabar V. L. atlygį už darbą gauna pagal įstatymą, 200 eurų per mėnesį už pusės etato darbą. Jis per mėnesį ateina gal kokius 6 kartus, padirba nuo ryto iki pietų. Už tą dieną, kai V. L. dirbo nelegaliai, būtų mokėjęs minimalų įstatyme nustatytą valandinį darbo užmokestį. Pripažįsta, kad buvo pažeistos Darbo kodekso nuostatos ir Užimtumo įstatymo nuostatos. Gailisi dėl to, kas įvyko, padarė išvadas, daugiau taip nedarys ir stengsis laikytis įstatymų. Prašo griežtai nebausti.
Motyvuojamoji dalis
I. G. kaltė be jo paties paaiškinimų įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga: 2019-12-18 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0658-0376, kuriame nurodyta, jog 2019-10-29 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyr. darbo inspektoriai K. J. ir J. G. atliko patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini)., kurioje sienų mūrijimo darbus vykdė D. G., V. G., bei cemento maišus prie veikiančios mūrijimo skiedinio maišyklės nešė V. L., kurį, kaip jis pats nurodė, pasamdė direktorius Irmantas; V. L. paaiškinimais; VSDFV duomenimis; statybos rangos sutartimi; darbų priėmimo aktu; V. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-11 sudaryta darbo sutarties kopija; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą darbo sutarties formai, t. y. ji turi būti rašytinė ir sudaroma dviem egzemplioriais.
Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad I. G. leido dirbti V. L., su kuriuo buvo sutarta dėl darbo vietos ir laiko, darbo funkcijų ir kad už darbą bus atlyginta, tačiau su juo nesudarė rašytinės darbo sutarties, ir VSDFV nepateikė pranešimo apie priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau jie nebuvo oficialiai įforminti. Dėl minėtų priežasčių I. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
I. G. atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas , spręsdamas klausimą dėl administracinės atsakomybės, pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad I. G. yra įmonės vadovas, jis yra atsakingas už legalų asmenų įdarbinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad 2019-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. L. dirbo nelegaliai, o rašytinė darbo sutartis tarp V. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik 2019-11-11. Dėl tokių I. G. veiksmų buvo padaryta reali žala valstybei, buvo išvengta mokesčių mokėjimo. Taip pat paminėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Įvertinus tokias aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta, įvertinus ir tai, kad penkerių metų laikotarpyje I. G. dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas eilę kartų, dėl ko 19 kartų jam buvo taikytos poveikio priemonės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, o ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.